Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Arūnui Petroniui, atsakovo atstovui Donatui Kilikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. S. ir I. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos Z. S. ir I. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 29-33) prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015-12-07 sprendimą Nr. 1SS-3442-(8.5.); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) 2015-09-28 sprendimą Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22.); 3) įpareigoti išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Pareiškėjos paaiškina, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjos nurodo, kad NŽT Vilniaus skyrius 2015-09-28 sprendimu atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad siūlomo suformuoti sklypo ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas), dėl kurio vyksta teisminis ginčas, ribas, ir, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus miesto JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V. Pareiškėjos akcentavo, kad 2015-09-28 spendime nenurodyta, kokia žemės sklypo dalis ir kokios ribos patenka į teisminio ginčo objektą, taip pat, nenurodyta, koks yra teisminis ginčas ir kaip jis gali daryti įtaką sprendžiamam klausimui.

Nesutikdamos su NŽT Vilniaus skyriaus 2015-09-28 sprendimu pareiškėjos 2015-10-23 pateikė skundą NŽT, kuri 2015-12-07 priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad planuojamo formuoti žemės sklypo ribos kerta Gretimo žemės sklypo ribas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, NŽT Vilniaus skyriui teikiamame plane naujai projektuojamo žemės sklypo ribos turi būti pažymėtos taip, kad nekirstų greta esančių suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų; taip pat pažymėjo, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o šiuo atveju nenustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ar Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtinantys pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, nes žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų pastatų, klausimas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo galės būti sprendžiamas tik pareiškėjoms pateikus dokumentus, įrodančius minėtų pastatų teisinę registraciją.

Pareiškėjos pažymėjo, kad NŽT nepasisakė dėl jų skundo reikalavimo panaikinti 2015-09-28 sprendimą, taip pat dėl skundo reikalavimo išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, ir pateikė du naujus paaiškinimus. NŽT nenurodė, kokia žemės sklypo dalis ir kokios ribos kerta jau suformuoto Gretimo žemės sklypo ribas, todėl toks nurodymas nėra tinkamas argumentas, kurio pagrindu galima neformuoti žemės sklypo ir negrąžinti žemės piliečiams. Pareiškėjos pabrėžė, kad NŽT galėtų pakeisti Gretimo žemės sklypo ribas ir suformuoti naują žemės sklypą, skirtą sugrąžinti piliečiams po jiems nuosavybės teise turimais pastatais.

Pareiškėjos pažymėjo, kad 2015-08-04 pateikdamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kartu pateikė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registraciją, be to, minėti duomenys yra vieši ir NŽT prieinami. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ir ūkiniai pastatai, bendra daline nuosavybės teise priklauso joms.

Pareiškėjos akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir 12 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pasisakęs, kad išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu. Išpirkus žemę kaimo gyvenvietėse pagal jų statybos projektus, atsiranda galimybė vėliau ją privatizuoti, t. y. ją galėtų įsigyti kiti asmenys, kas reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą.

Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 54-57). Paaiškina, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjoms pagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V ir dėl Gretimo žemės sklypo vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-28207-833/2015.

Atsakovas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pagal viešuosiuose registruose esančią informaciją nustatyta, kad ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas minėtoje vietoje nėra suformuotas. Remiantis teikiama preliminaria žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schema M1:1000, nustatyta, kad nurodyti ūkiniai pastatai yra Gretimo žemės sklypo teritorijoje, dėl kurios vyksta teisminis ginčas. Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V „Dėl „JGK” „Salotė” ketvirto kvartalo veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo” turinys taip pat patvirtina, kad minėti ūkiniai pastatai yra Gretimo žemės sklypo teritorijoje.

Atsakovas paaiškina, kad Kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje turi nekirsti gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribų. Todėl pareiškėjos, teikdamos projektuojamo žemės sklypo planą, turi pažymėti žemės sklypo ribas, kurios nekirstų greta esančių suformuotų ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų.

Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai negali prieštarauti kompleksiniams ar specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, kurie daro įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui; be to, žemės sklypai gali būti formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį (Taisyklių 2.4 p.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nėra suformuotas, o ginčo ūkiniai pastatai yra tiesiog priskirti minėtai teritorijai, nors yra įsiterpę į Gretimo žemės sklypo teritoriją. Tarnyba akcentavo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos, šiai institucijai nesuteikta teisė pakeisti atitinkamų žemės sklypų ribas tenkinant pareiškėjų skundus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 43-45) prašė priimti sprendimą pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Paaiškina, kad ginčo teritorijoje yra galiojantis Vilniaus miesto JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V. Iš pateikto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti šiuo detaliuoju planu patvirtintos ribos. Pagal Taisyklių 2.2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-08-26 raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių prašydamas pateikti reikalavimus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Z. S. 2015-03-31 NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą (gautas 2015-03-31 reg. Nr. 499F-2352) suformuoti namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

NŽT Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs Z. S. 2015-03-31 prašymą, 2015-05-01 raštu Nr. 49SF-1135-(14.49.104) informavo, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-01 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5995 paskelbtas renti Vilniaus miesto kadastro vietovės Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijų teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas (toliau – Projekto papildymas), kurį patvirtinus, bei pradėjus rengti naują žemės reformos žemėtvarkos projektą Z. S. bus įtraukta į sąrašus piliečių, kuriems bus formuojami namų valdos žemės sklypai ir minėtas sąrašas bus pagrindas pradėti projektavimo darbus. NŽT Vilniaus skyrius šiame rašte nurodė, kad Z. S. namų valda gali būti suformuota rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, dėl kurio reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (b. l. 12).

Z. S., V. V. ir I. N. 2013-06-13 NŽT pateikė prašymą (gautas 2013-06-13 reg. Nr. 48FP-2546) suformuoti namų valdos žemės sklypą ir išduoti dokumentus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (b. l. 10). Z. S. ir I. N. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2015-08-04 prašymą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ (gautas 2015-08-10) organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant valstybinės žemės sklypą (turėtoje žemėje) prie nuosavybės teise turimų statinių (b. l. 15). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mieto plėtros departamentas 2015-08-26 raštu Nr. A51-80841/15(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių prašydama pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 17, 48). NŽT Vilniaus skyrius, atsakydamas į 2015-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės 2015-08-26 prašymą Nr. A51-80841/15(2.14.2.12-MP8), 2015-09-28 sprendimu Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, motyvuodamas tuo, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 200-03-09 sprendimu Nr. 513V (b. l. 19, 62, 63). Tarnyba, išnagrinėjusi Z. S. ir I. N. 2015-10-23 skundą, 2015-12-07 sprendimu Nr. 1SS-3442-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, pareiškėjų prašymo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2015-09-28 sprendimą Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22.) atsisakyti išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, netenkino (b. l. 9, 58, 59).

Pareiškėjos, nesutikdamos su minėtais sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2016-05-02 sprendime konstatavo, kad NŽT Vilniaus skyrius, nagrinėdamas prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir nustatęs, kad dėl Gretimo žemės sklypo, į kurio ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai, vyksta ginčas teisme, turėjo, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi sustabdyti administracinę procedūrą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas. Teismas pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino NŽT 2015-12-07 sprendimą Nr. 1SS-3442-(8.5.) ir NŽT Vilniaus skyriaus 2015-09-28 sprendimą Nr. 49SDŽ-744-(14.49.22.) bei įpareigojo NŽT Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mieto plėtros departamento 2015-08-26 prašymą Nr. A51-80841/15(2.14.2.12-MP8) pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 83-88).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-05-10 nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens NŽT apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-02 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 110-116). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui adresuotas prašymas nelaikytinas nei skundu nei pranešimu Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl toks prašymas neturėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatomis, atitinkamai nagrinėjant pagal pareiškėjų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateiktą prašymą nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir stabdyti procedūros. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nei Taisyklėse, nei Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nėra numatyta galimybė stabdyti prašymo nagrinėjimo procedūrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-295/2012).

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių prašydamos organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant valstybinės žemės sklypą (turėtoje žemėje) prie nuosavybės teise turimų statinių.

Ginčo santykiams aktualios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kurių 1 dalie 3 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant žemės sklypus esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (t. y. statiniai privalo būti įregistruoti viešame registre) (Taisyklių 2.4 p.). Taisyklių 13 punkte numatyti subjektai turintys Projekto rengimo inicijavimo teisę, t. y. valstybinės žemės patikėtiniai (13.1. p.); statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2.p.).

Byloje pateikti įrodymai: pageidaujamo atkurti po statiniais žemės sklypo planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema, kadastro žemėlapio ištrauka, Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V patvirtintas Vilniaus m. JGK ,,Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detalusis planas (b. l. 16, 20-25, 46, 51, 64, 65, 66, 67) patvirtina, kad pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskirti (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas minėtoje vietoje nėra suformuotas. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad ūkiniai pastatai įsiterpia į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuri suformuota Vilniaus m. JGK ,,Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V.

Iš Lietuvos informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (ginčo metu ir dabar) nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-21414-545/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20779-2015-2), kurioje ieškovė UAB „JGK statyba“ prašo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ bei panaikinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registro centro 2015-03-25 sprendimą išregistruoti juridinį faktą (panaikinti įrašą viešame registre) dėl 2000-01-26 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623 N01/20000-23617, sudarytos su ieškovu UAB „JGK statyba“.

Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Taigi, minėta nuostata draudžia pertvarkyti teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos neginčija aplinkybės, kad į minėtoje civilinėje byloje keliamo ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas patenka pareiškėjoms priklausantys statiniai.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovas, nustatęs, kad siūlomo suformuoti žemės sklypo esamiems pastatams, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, dalis, ribos patenka į sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kuris yra teisminio ginčo objektu, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Skundžiami sprendimai buvo priimti įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjų prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti ir pareiškėjų skundą dėl atsisakymo išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nagrinėjant šį ginčą išankstine ne teismine tvarka. Skundžiamuose sprendimuose buvo įvertintos ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi naikinti skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjų prašymo panaikinti ginčijamus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę išduoti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų Z. S. ir I. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.