Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-3-426/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-08
Bylos Nr.: I-3-426/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas: A. D.
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros
Advokatai: Miroslav Nosevič

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A858-1731/2010Procesinio sprendimo kategorija 4.5. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Miroslavui Nosevič,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Jekaterinai Mickevičienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaukaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. V., E. M., K. D., J. M., A. A., S. A., R. G., V. B.-A., M. J., B. A. M., J. K. ir V. J.) dėl sprendimo ir įsakymo dalių panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. skundu (t. I, b. l. 4–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr. 738V (toliau – ir 2000 m. kovo 30 d. sprendimas) 1 punktą; Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ (toliau – ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymas) 1.1 papunktį; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1 535 kv.m.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai tvarkos (toliau – ir Tvarka), kuri galiojo Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, 7 punkte nurodoma, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane. Pagal Tvarkos 32.3 punktą, asmenys, pageidaujantys išsinuomoti žemės sklypą, miesto žemėtvarkos skyriui turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos. Kaip nustatyta Tvarkos 35 punkte, nuomojamų žemės sklypų dydžius nustato ir žemės sklypų planus parengia miesto meras (valdyba) pagal Tvarkos 16 punktą. Tvarkos 16 punkte akcentuojama, jog nesant žemės sklypo detaliojo plano, miesto meras (valdyba) žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo ar teritorijos, į kurią įeina Žemės sklypas, detaliojo plano, galiojusio 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, nebuvo, Žemės sklypo ribos ir plotas turėjo būti nustatytas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad vėlesnės Tvarkos redakcijos, galiojusios priimant 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą, 5 punkte nustatyta, jog miestuose parduodami namų valdų žemės sklypai, pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose. Be to, pagal abiejų skundžiamų aktų priėmimo metu galiojusią Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto redakciją, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, kai gyvenamasis namas priklausė kartu keliems savininkams, taip pat buvo siejamas su jo pažymėjimu namų valdos techninės apskaitos byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo bylos dokumentų matyti, jog istoriškai Žemės sklypo namų valda buvo 1 535 kv.m. ploto. Būtent toks plotas pažymėtas tiek 1948 m. darytame brėžinyje, tiek žemės sklypo nuotraukoje, tiek ir namų valdos inventorinėje techninės apskaitos kortelėje, todėl skundžiamais aktais nustatant ir formuojant Žemės sklypą bei jo ribas, buvo pažeistos A. D. teisės į istoriškai susiformavusio ir faktiškai naudojamo ir nustatomo pagal namų valdos bylos duomenis Žemės sklypo plotą, lygų 1 535 kv.m., kuris taip pat reikalingas ir dėl tinkamos ir saugios gyvenamojo namo eksploatacijos užtikrinimo. Atsakovai abiejuose skundžiamuose aktuose nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl priimant šiuos aktus, buvo nustatytas mažesnis Žemės sklypo plotas, negu pažymėtas Žemės sklypo namų valdos techninės apskaitos byloje

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (t. II, b. l. 88–91) prašė bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjas netinkamai vertina 2000 m. kovo 30 d. sprendimą. 2000 m. kovo 30 d. sprendimo preambulėje bei aiškinamajame rašte nurodyta, jog šis sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Pagal šio nutarimo 2.3 bei 4 punktus žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus. Žemės sklypas buvo suformuotas remiantis detaliuoju planu – Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projekto sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (toliau – ir Koncepcija). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 ir 6 punktus priimami sprendiniai neturi prieštarauti detaliojo plano sprendiniams ir detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16 punktas numato, jog valdyba parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasi detaliuoju planu, o ne namų valdos bylos įrašais. Į bylą pateiktos namų valdos bylos ištraukos nepatvirtina skunde nurodomų argumentų, jog namų valdai (duomenys neskelbtini) istoriškai buvo suteiktas 1 535 kv.m., o ne 967 kv.m. žemės sklypas, t. y. dauguma pateiktų ištraukų yra su žymomis „panaikinta“, jose esantys įrašai nepagrįsti jokiais dokumentais, išrašuose minimos ne namų valdai (duomenys neskelbtini) išskirtas, o faktiškai naudojamas žemės sklypas. Pagal Žemės reformos įstatymą naudojami namų valdų žemės sklypai, kuriuos asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti ne aukciono tvarka, yra suprantami ne kaip faktiškai asmenų naudojami žemės sklypai, o sklypai suteikti (išskirti) namų valdoms įstatymu nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, teigdamas, kad namų valdai suteiktas 1 535 kv.m. žemės sklypas, turi tai įrodyti leistinais įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti 2000 m. kovo 30 d. sprendimą, nes į teismą kreipėsi praėjus 8 metams po sprendimo priėmimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundžiamu 2000 m. kovo 30 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka buvo įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą, o pagal šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalį registro duomenys yra vieši ir visi asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje. Įstatymas suteikia realią galimybę visiems fiziniams ir juridiniams asmenims susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, todėl pareiškėjas tik sužinojęs apie skundžiamą įsakymą, turėjo galimybę nedelsiant susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis bei per mėnesį kreiptis į teismą.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (t. II, b. l. 80–82) prašė skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovas paaiškino, kad šioje byloje yra susiklostę valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiai. Pagal Registrų centro duomenis 2005 m. gruodžio 22 d. V. B.-A. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dalį ginčo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo, o dalis žemės sklypo yra privatizuota. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai nėra susiklostę viešojo administravimo srityje, o sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sukelia civilines teisines pasekmes, kurių pareiškėjas negali ignoruoti. Teismas turėtų įvertinti kylančio teisinio ginčo pobūdį ir perduoti jį nagrinėti pagal teismingumą bendros kompetencijos teismui.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. V., E. M., K. D., J. M., A. A., S. A., O. K., R. G., E. J., V. B.-A. ir M. J. atsiliepimuose (t. II, b. l. 78–79, 122–123, 127–128, 131–133) į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka. M. J. atsiliepime papildomai paaiškino, kad A. D. pas jį atėjo 2007 m. rugsėjo 17 d. ir pasakė, jog tą dieną buvo pas notarą, kur sužinojo, kad neturi jokių teisių į žemės sklypą. Pats M. J. dėl to paties buvo kreipęsis į Savivaldybę, kur gavo atitinkamų dokumentų kopijas, todėl jas perdavė A. D. ir patarė dėl išsamesnės informacijos apie Žemės sklypą kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Savivaldybę ir Valstybės įmonę „Registrų centras“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu (t. II, b. l. 186–192) pareiškėjo A. D. skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr. 738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 papunktį; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1 535 kv.m.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 redakcija (Žin., 2004, Nr. 167-6128), kurioje Tvarkos antraštė pakeista ir patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, bei remiantis 2000 m. kovo 30 d. sprendimu, t. y. nustatant Žemės sklypo plotą, buvo atsižvelgiama į 2000 m. kovo 30 d. sprendime nustatytą 967 kv.m. plotą, jį pakeičiant į 986 kv.m. plotą, bet nepagrįstai neatsižvelgiant į namų valdos techninės apskaitos duomenis. Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas pažymėjo, kad ginčui išspęsti būtina nustatyti, ar atsakovai, priimdami sprendimus parduoti bendrą namų valdos žemės sklypą, šio sklypo plotui nustatyti privalėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos byloje esančiais duomenimis, kaip skunde nurodė A. D., ar detaliuoju planu, kaip atsiliepime nurodė Savivaldybė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintą Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą, padarė išvadą, kad tvirtinant Koncepciją, Senamiesčio detalusis planas nebuvo patvirtintas. Koncepcijos rengimo ir tvirtinimo metu joks Lietuvos Respublikos įstatymas ar poįstatyminis aktas, kuris reglamentuotų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą, tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykiu, negaliojo. Teritorijų planavimo įstatymas priimtas tik 1995 m. gruodžio 12 d., o įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d. Tokiu būdu, tvirtinant Koncepciją, t. y. 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdyba negalėjo patvirtinti teritorijos detalaus plano, nes jo nenumatė tuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos patvirtinta Koncepcija negali būti laikoma detaliuoju planu Teritorijų planavimo įstatymo prasme. Teismas nurodė, kad pripažinus nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Savivaldybės teiginį, kad Žemės sklypas teisėtai ir pagrįstai buvo suformuotas remiantis detaliuoju planu - Koncepcija, būtina nustatyti, kuo remiantis privalėjo vadovautis atsakovai, nustatydami Žemės sklypo ribas ir plotą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, o vėliau ir priimant 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą, nesant teritorijos, kurios sklypo plotas ir ribos buvo nustatinėjami, detaliojo plano bei kitų teritorijos planavimo dokumentų, atsakovai, nustatydami Žemės sklypo plotą ir ribas, privalėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos plano duomenimis. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypo namų valdos inventorinės techninės apskaitos kortelės duomenimis, šio sklypo plotas yra 1 535 kv. m. (t. I, b. l. 29–30), o atsakovai 2000 m. kovo 30 d. sprendimo 1 punkte ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo 1.1 papunktyje nustatė atitinkamai 967 kv.m. ir 986 kv.m. šio sklypo plotą, A. D. skundo reikalavimai, kuriuose prašoma panaikinti 2000 m. kovo 30 d. sprendimo 1 punktą, 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo 1.1 papunktį ir įpareigoti Savivaldybės direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1 535 kv.m., yra teisėti ir pagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Minėtas straipsnis skundo teismui padavimo terminą sieja su individualaus teisės akto paskelbimu ar individualaus akto įteikimu suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami aktai nebuvo tiesiogiai skirti jam, jie nebuvo jam įteikti, jis apskritai negalėjo protingai tikėtis, kad tokie aktai yra ar bus priimti, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, A. D. pateikti įrodymai (t. I, b. l. 44, 47, 48, 49) suteikia pakankamą pagrindą neabejoti, jog apie ginčijamų sprendimų priėmimą iki kreipimosi pas notarą, o vėliau iki kreipimosi su prašymais į minėtas institucijas, pareiškėjas nežinojo. Teismas pažymėjo, kad A. D. skunde ginčija valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto valdybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtų teisės aktų dalių teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstai nagrinėjamas administraciniame teisme.

II.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 2–8), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniais toliau išvardytais argumentais. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė ir išaiškino teritorijų planavimo bei žemės reformos teisės aktų nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Teismas neįvertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją. Seimas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintus Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą, Kultūros paveldo centro 1995 m. liepos 31 d. patvirtintą Senamiesčio suskirstymą į zonas bei į tai, kad Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2002 balandžio 23 d. nutarimu Nr. IX-861 nustatė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas ir patvirtino jo zonų ribų planą. Ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūrinio draustinio zoną susietą su minėtu Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, pažeisdamas Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punkto nuostatą, tinkamai neįvertino respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo – Vilniaus senamiesčio – sklypų išplanavimo projekto, kuris buvo patvirtintas Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 75V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano patvirtinimo“. Be to, Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintoje Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijoje ir sklypų plane buvo nustatytos ir namų valdos (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas, kuriuos teismas pagal Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punktą turėjo vertinti kaip pagrindą namų valdai formuoti pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką. 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“, nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams (2 punktas). Ši nuostata patvirtina, kad iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. buvo rengiami ir tvirtinami bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai. Tai neginčijamai patvirtina, o kartu paneigia teismo išvadą, kad Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 3 d. potvarkio Nr. 775V priėmimo metu negaliojo jokie teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą, tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykius, LR Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinieji nuostatai. Vyriausybė 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 1.1 punktas nustatė, jog miestų (ar jų dalių) <...> regeneracijos projektai ir schemos, <...> teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos <...> ir kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veikos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planas buvo parengti ir patvirtinti nustatyta tvarka, todėl nepriskirti jų teritorijos planavimo dokumentui – detaliajam planui – teismas neturėjo jokio pagrindo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas (administracinė byla Nr. A5-1186/2006) nurodė, jog pagal tuo metu galiojusių Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 5.3 punktą vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentais buvo pripažįstami detalūs specialios paskirties teritorijų bei žemėnaudų tvarkymo planai. Įvertinęs suplanavimo projekto turinį bei aplinkybę, kad jį Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtino miesto valdyba – subjektas, turintis įgalinimus pagal juos tvirtinti detalius teritorinio planavimo dokumentus, teismas projektą vertino kaip detalųjį planą. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėto suplanavimo projekto kaip detaliojo plano statusą pagal 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymą pagrindžia ir 1996 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1. punkto nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus m. valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 38V preambulėje bei aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas remiantis daliuoju planu – Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projekto sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 2.3 punktą privačių butų savininkams (bendrosios dalinės nuosavybės teise) parduodami žemės sklypai, suformuoti prie daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės pagal patvirtinus detaliuosius planus. Pagal šią Vilniaus m. 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintą Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą kaip detalųjį planą, kuriame nurodyti konkretūs sklypų užstatymo reglamentai, nuolat yra išduodamos projektavimo sąlygos ir statybos leidimai statyboms Vilniaus senamiesčio teritorijoje esančiuose sklypuose. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos bylos duomenis.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003 nurodė, jog asmuo, byloje besiremiantis namų valdos techninės apskaitos byloje esančiu planu, turi įrodyti, kad šis plane pažymėtas sklypas plano sudarymo metu nustatyta tvarka buvo suteiktas namų valdai išdėstyti. Nesant duomenų apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteiktas žemės sklypas namų valdai, duomenų apie sklypo dydį pažymėjimas techninės apskaitos byloje nesudaro pagrindo išvadai, jog namų valdai išdėstyti yra skirtas konkretaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų - administracinių aktų – pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas. Tokiu atveju žemės sklypo planas, esantis namų valdos techninės apskaitos byloje, vertinamas tik kaip techninio pobūdžio dokumentas, fiksuojantis vaizdinę ir grafinę informaciją apie faktinę padėtu bet ne teisinį sklypo suteikimo ar naudojimo pagrįstumą. Lygiai taip pat Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 d., taip pat jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų nuostatas, jog faktiškai naudojamais žemės sklypais laikomi tokie sklypai, kurie suteikti nustatyta tvarka, išaiškino ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2002 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. A-355/02. Teismas neįvertino to, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos ištraukos nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodomų argumentų, jog namų valdai (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 1 535 kv. m., o ne 967 kv. m. žemės sklypas. Teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas, ginčo teritorijoje galiojant detaliajam planui, negalėjo priimti sprendimo, įpareigojančio Vilniaus m. savivaldybės administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1 535 kv. m. Pareiškėjas, jei teismas net ir pripažintų jo subjektinę teisę ginčyti detalųjį planą, yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą tokiam reikalavimui reikšti. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo veiksmai neatitinka atidumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik konstatavus tokių aplinkybių buvimą. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ numatyto termino. Taigi, įstatymo numatytas terminas buvo praleistas ne dėl svarbios priežasties, o dėl pareiškėjo nerūpestingumo. Be to senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija yra viešas dokumentas, registruotas teritorijų planavimo registre, galimybę su kuriuo turi susipažinti kiekvienas asmuo. Tačiau šio rašytinio įrodymo bei jo reikšmės nagrinėjamai bylai teismas neįvertino. Kadangi skundas dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra prašomąjį jį atnaujinti, byla šioje dalyje nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nutartimi konstatavo, jog ginčas iki galo išspręstas nebus, kadangi liks nenuginčyta 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė V. B.-A. 24 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 986 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendros kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, todėl pareiškėjo skundas dėl 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.‘ 1.1 punkto turėjo būti pateiktas bendros kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 14–23) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nustatė, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką“ parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Esant dviejų teisės aktų, kurie abu reglamentuoja tuos pačius arba panašius visuomeninius santykius privalo būti taikomas vėlesnis teisės aktas. Faktą, kad nagrinėjamoje byloje reikia taikyti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 normas patvirtina ir skundžiami administraciniai sprendimai, kurie priimti vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka“. Todėl nėra pagrindo taikyti Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.

Pareiškėjas pabrėžė, kad planas iš autoriaus R. F. „Vilniaus senamiesčio 72-ojo kvartalo istorinių tyrimų“ (1988 m.) ir planas iš autoriaus E. P. „Vilniaus senamiesčio 72-ojo kvartalo istorinių tyrimų“ (1972 m.), liudija, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), išskirta istorinė posesija yra 1 535 kv.m. (šiuo metu būtent tokio ploto namų valda yra faktiškai naudojama (daržui bei šienavimui), tvarkoma bei prižiūrima). Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad Koncepcija yra teritorijos planavimo dokumentas – detalusis planas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“, nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams (2 straipsnis). Pareiškėjo nuomone, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo Koncepcijos atžvilgiu galimybę, t. y. galimybę vadovautis Koncepcija kaip detaliuoju planu, yra būtina įvertinti ar Koncepcija atitinka detaliojo plano reikalavimus, nustatytus Teritorijų planavimo įstatyme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju Koncepcija neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami detaliajam planui Teritorijų planavimo įstatyme. Todėl Koncepcija negali būti laikoma detaliuoju planu ir taikoma kaip detalus planas, nustatantis žemės sklypo plotą ir ribas. Pareiškėjas paaiškino, kad Koncepcija buvo patvirtinta 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo originalioje redakcijoje yra nurodyta, jog detalųjį planą tvirtina atstovaujamasis organas – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2000 m kovo 30 d. sprendimo priėmimo dieną galiojusioje įstatymo redakcijoje nurodyta analogiškai – detalųjį planą tvirtina taryba, šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje taip pat nurodoma, jog detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Koncepcija taip pat neatitinka viešojo svarstymo su visuomene reikalavimo, kuris yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir detaliųjų planų rengimo taisykles. Iš Koncepcijos rengimo medžiagos matyti, jog vyko kelios svarstymo procedūros. Vienos iš jų – 1993 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto tarybos protokole „Pasitarimas dėl koncepcijos ir sklypų plano“ nurodyta, jog dalyvavo tik kviestiniai (deputatai, architektai, istorikai, restauratoriai), o 1995 m. vasario 15 d. Jungtinio posėdžio protokole Nr. 164 nurodyta, jog dalyvavo tik kviestiniai (ekspertų tarybos nariai, metodinės ir techninės tarybos nariai). Tokie svarstymai neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų viešam svarstymui su visuomene ir negali būti pripažinti tinkamais. Koncepcija nėra padaryta ant topografinės žemės sklypų nuotraukos ir nenustato visų privalomų nustatyti detaliajame plane žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo sąlygų bei režimų. Rengiant Koncepciją nebuvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis metrais, taip pat nebuvo nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, kas yra privaloma pagal detaliųjų planų rengimo taisykles. Detaliųjų planų rengimo taisyklės taip pat reikalauja, jog rengiant detalųjį planą būtų nurodomos inžinerinių tinklų prisijungimo vietos, nustatyti transporto srautai ir susisiekimo sistemos organizavimas, servitutai, specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos, kiti žemės sklypo naudojimo apribojimai. Koncepcija neatitinka ir šių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1186/2006) nurodyta, kad aplinkybė, jog dokumentas yra įregistruotas, Teritorijų planavimo dokumentų registre, nėra reikšminga, nes paties dokumento įregistravimo faktas minėtame registre nėra pakankamas pagrindas teigti, jog įregistruotas būtent detalusis planas. Koncepcijos įregistravimas Vilniaus m. teritorijų planavimo dokumentų registre tėra Vilniaus m. savivaldybės pasirinktas Koncepcijos išviešinimo būdas. Kadangi pareiškėjas nei Koncepcijos, nei jos registravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre neginčija, tai šios bylos nagrinėjimo dalyku turėtų būti klausimas, ar pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracija remiasi Koncepcija stengdamasi apginti ginčijamą Vilniaus m. valdybos potvarkį.

Pareiškėjas pažymėjo, kad faktas, jog šiuo metu yra rengiamas detalusis planas (o ne Koncepcijos, egzistuojančio detalaus plano, pakeitimas ar papildymas), patvirtina, kad nėra jokio aptariamos teritorijos detalaus plano. Pareiškėjas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pateiktos namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos ištraukos nepatvirtina, jog namų valdai (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 1 535 kv. m., o ne 967 kv. m. žemės sklypas, kadangi dauguma pateiktų šios bylos dokumentų yra su žymomis „panaikinta“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių įrodymų ir nepaneigė, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esantys įrašai, padaryti iki aptariamų žymų „panaikinta“, buvo padaryti teisėtai ar pagrįstai, t. y. nepaneigė, kad šiais įrašais pažymėta namų valda nebuvo paskirta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus Tarpmiestinio Technikinės Inventorizacijos Biuro valstybės įmonės „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro“ (šiuo metu VĮ „Registrų centras“) Vilniaus filialo namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esantys planas bei kortelė paliudija apie praeityje buvusią namų valdą, nors dabar jie ir yra su žyma panaikinta. Faktą, kad šiuo metu namų valdos (duomenys neskelbtini) plotas ne tik teisiškai, bet ir faktiškai yra didesnis, negu nustatytas ginčijamais administraciniais sprendimais patvirtina UAB „Geodezinis standartas“ 2005 m. lapkričio 24 d. „Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla“ (t. I, b. l. 91–95; t. II, b. l. 18, 23). Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. potvarkio 1 punktu detalus planas patvirtintas nebuvo. Šiuo potvarkiu buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos. Be to, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje jokio detalus plano neginčija. Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad teismas jau yra išsprendęs skundo priėmimo klausimą, įskaitant ir klausimą dėl įstatymo nustatyto termino skundui paduoti praleidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, ir nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nutarties dėl skundo priėmimo nagrinėti neturėjo teisės skųsti. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad pareiškėjas praleido terminą arba kad jis anksčiau žinojo apie skundžiamus administracinius sprendimus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, tai dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, t. y. skundžiami sprendimai nėra tiesiogiai skirti pareiškėjui, pareiškėjas apie skundžiamų aktų priėmimą informuotas nebuvo ir jų priėmime nedalyvavo, pareiškėjas ėmėsi protingų veiksmų, kad sužinoti skundžiamų aktų turinį, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas Koncepcijos nagrinėjamoje byloje neginčija, todėl jos registravimo faktas negali daryti įtakos šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio kvalifikavimo. Skundžiami administraciniai sprendimai Teritorijų planavimo registre registruoti nebuvo, todėl pareiškėjas galimybės su jų turiniu susipažinti neturėjo. Pareiškėjas neturėjo nei pareigos, nei pagrįsto tikslo tikrinti kasdien visus registrus dėl galimo savo teisių pažeidimo. Kai pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, jis į administracinį teismą kreipėsi ABTĮ nustatyto termino ribose. Pareiškėjas 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neginčija. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra civilinio teisinio elemento. Faktas, jog norint nuginčyti 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui tektų atskirai kreiptis į bendros kompetencijos teismą, nesudaro pagrindo atsisakyti nagrinėti bei spręsti šioje nagrinėjamoje byloje kilusį administracinį ginčą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (t. III, b. l. 26–30), kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintomis Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Sistemiškai išanalizavus Tvarkos 2.3, 7, 16, 33, 35 punktų, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, darytina išvada, kad žemės sklypo planas parengiamas vadovaujantis detaliuoju planu arba žemės sklypų ribų specialiuoju planu. Žemės sklypo plotas ir ribos nustatomos bei planas parengiamas pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis tik tada, kai nėra žemės sklypo detaliojo plano arba žemės sklypų ribų specialiojo plano. Nustatant sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, nėra pagrindo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, nes yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas. Ginčo sklypas patenka į Senamiesčio teritoriją. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V priėmimo metu galiojo Koncepcija, t. y. teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad pagrindinis Vilniaus Senamiesčio priežiūros, tvarkymo ir naudojimo dokumentas yra Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamentas. Be to, Vilniaus Senamiestis 1995 metais UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Taigi, vienas iš senamiestyje, kaip ypatingoje miesto dalyje, vykdomų statybų, kultūros vertybių apsaugos, jo tvarkymo, naudojimo, priežiūros veiklą reglamentuojančių dokumentų yra Vilniaus senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas 1995 m. kovo 23 d. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnį teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorijų planavimo dokumentų registras. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 137V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro įkūrimo“ nusprendė įkurti teritorijų planavimo dokumentų registrą, o visi savivaldybės administracijos skyriai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie skyriaus veikloje naudojamus galiojančius arba rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, Teritorijų planavimo dokumentų registre Koncepcija įregistruota kaip teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos paskirtis – nustatyti Vilniaus senamiestyje esančių sklypų ribas. Toks faktas nėra nuginčytas ir Koncepcija, kaip specialusis planas, galiojo priimant skundžiamą Vilniaus miesto valdybos sprendimą. Be to, Vilniaus senamiesčio sklypų sprendiniai perkelti į kitus dokumentus. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tvirtinant Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir ribų planą, Senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas nebuvo patvirtintas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617. Koncepcija negali atitikti idealiai reikalavimų, kurie yra keliami detaliajam ar specialiajam planui Teritorijų planavimo įstatyme, nes minėtas įstatymas įsigaliojo tik nuo 1996 m. sausio 1 d., o tuo tarpu Koncepcija patvirtinta 1995 m. kovo 23 d. Joks teisės aktas nenumato, kad jau patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, t. y. patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, turi būti suderinti su Teritorijų planavimo nuostatomis. Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintų Teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 8 punkte nurodyti teritorinio planavimo dokumentai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal 15 punktą miestų ir rajonų valdybos rengia jų teritorijos bei vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus. Taigi, nepagrįsta teismo išvada, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos rengimo ir tvirtinimo metu joks įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, kuris reglamentuotų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykius, negaliojo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į senamiestį, kaip specifinę miesto dalį, bei į tai, kad yra patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas – Vilniaus senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas, bei į kitus Vilniaus senamiestyje veiklą reglamentuojančius aktus, sklypo (duomenys neskelbtini), kaip ir visų kitų senamiestyje esančių sklypų, ribos ir plotai nustatyti vadovaujantis paminėtu teritorijų planavimo dokumentu. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkis Nr. 775V, kuriuo patvirtinti Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, nėra panaikintas ir yra galiojantis kaip specialusis planas, be to jo, kaip specialiojo plano, neprašo panaikinti ir pats pareiškėjas. Planavimo sąlygos, projektavimo sąlygos, statybos leidimai Vilniaus senamiesčio teritorijoje esantiems sklypams nuolat išduodami pagal Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą kaip teritorijų planavimo dokumentą. Pagal Tvarkos nuostatas žemės sklypo plotas ir ribos nustatomi pagal detaliuosius arba specialiuosius planus, jei jie yra tokie parengti. Be to, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.14 punkte nurodyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 d.).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi (t. III, b. l. 71–87) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina tikrinti ginčo žemės sklypo suformavimo teisėtumą; nustatyti, kokiu pagrindu buvo nustatytas namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuotas sklypo plotas. Taip pat reikšminga aplinkybė, formuojant sklypą, yra ta, kad ginčo sklypas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje ir patenka į kultūrinio draustinio zoną, susietą su Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu. Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 1.1 punktu nustatyta, kad grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Koncepcija nėra detalusis planas, todėl juo remtis formuojant žemės sklypus nebuvo pagrindo. Tokia išvada nepagrįsta. Koncepcijos paaiškinimas patvirtina, kad Koncepcijos rengimo tikslai apima ir valdų planavimą, tai yra jų skaidymą į didesnį kiekį savarankiškų valdų (t. II. b. l. 93–100). Todėl Koncepcijos sprendiniai yra reikšmingi rengiant detaliuosius planus. Aplinkybė, kad Koncepcija patvirtinta iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, nepaneigia jos sprendinių galios. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617. Šio nutarimo 1.1 punktu nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos,valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas įregistruotas kaip teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, vėliau vykdant Vilniaus senamiesčio teritorijos planavimą, Koncepcijos sprendiniai buvo privalomi. Tokia nuostata grindžiama ir Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriuo nustatyta, kad detalaus planavimo procese būtinas planuojamos teritorijos esamos būklės, išteklių ir jų kokybės įvertinimas, esamos būklės plano parengimas (žemės kadastro žemėlapis, esamų statinių, želdynų, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, inžinerinių tinklų planai), bendrojo plano sprendinių nagrinėjimas, prireikus tyrimai, higienos būklės ir gyventojų demografinių bei sergamumo rodiklių vertinimas. Tai patvirtina, kad detalaus planavimo metu turi būti įvertinti planuojamos teritorijos esama būklė, ankstesni planuojamos teritorijos planavimo sprendiniai, kurie naujo planavimo procese gali būti keičiami ar papildomi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Koncepcijos sprendiniai neturėjo įtakos pareiškėjo ginčijamo sklypo formavimui. Taip pat teismas nevertino priimtų pareiškėjo ginčijamų sprendinių remiantis Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 patvirtintais reikalavimais formuojant žemės sklypus respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylai svarbias aplinkybės ir jų ištyrimui būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti Koncepcijos plane pažymėto ginčijamo žemės sklypo ir posesijų ribų detalesnį planą, nes Koncepcijos sklypų ribų planas, esantis byloje, yra neįskaitomos. Taip pat posesijų ribos gali būti vertinamos remiantis ir kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, remdamasis esančiais įrodymais, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nagrinėjant bylą iš naujo, jos turi būti vertinamos ir gali būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.

IV.

Pareiškėjas A. D. paaiškinimuose (t. IV, b. l. 2–4) papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintų planų mastas yra mažas. Iš jungtinio Vilniaus miesto Paminklotvarkos ekspertų ir PRPI mokslinės metodinės-techninės tarybų 1992 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 33-92 yra visiškai neįmanoma nustatyti, koks yra Koncepcija patvirtinto plano – sklypų-posesijų ribų – mastas 1:1000, 1:4000 ar 1:5000. Be to, pažymi, kad Koncepcija nėra parengta ant Vilniaus miesto senamiesčio topografinės nuotraukos. Koncepcijoje pavaizduotų žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, nenustatyti žemės sklypų dydžiai. Be to, Koncepcijoje trūksta žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo sąlygų bei režimų (pvz., galimo užstatymo tankumo, intensyvumo, pastatų aukščio ir pan.). Visos šios priežastys nulemia ženklią paklaidą metrais. Pareiškėjo manymu, jeigu nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydį bei ribas buvo vadovaujamasi Koncepcija, tai pastaroji buvo neteisingai pritaikyta. Tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus aktus, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje konstatavo, kad <...> vykdant Vilniaus m. senamiesčio teritorijos planavimą Koncepcijos sprendiniai buvo privalomi. Pareiškėjas tvirtino, kad pridedamame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pavaizduotos tiek šio žemės sklypo dabartinės ribos, suformuotos ginčijamų aktų pagrindu, tiek sklypo ribos pagal Koncepcijos reikalavimus, bei faktiškai naudojamas plotas pagal istorinius duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad būtina atsižvelgti į tyrimais pagrįstų istorinių valdų (posesijų) planus. Minėtas žemės sklypo planas neginčijamai patvirtina, kad buvo suformuotas pernelyg mažas, neatitinkantis Koncepcijos reikalavimų žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai paaiškino (t. IV, b. l. 113–115), kad ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Senamiesčio teritoriją, o nustatant minėto sklypo plotą ir ribas, nėra pagrindo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, nes yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas, t. y. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V priėmimo metu galiojo Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23d. potvarkiu Nr. 775V. Pridedamas žemės sklypo planas iš viso negali būti vertinamas kaip įrodymas, sprendžiant klausimą ar atsakovas pagrįstai, nustatant sklypo (duomenys neskelbtini) plotą ir ribas, vadovavosi teritorijų planavimo dokumentu – specialiuoju planu (t. y. Koncepcija), o ne namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis. Žemės sklypo planas buvo parengtas tik 2009 m. spalio 9 d. ir nėra patikrintas bei suderintas su jokiomis kompetentingomis institucijomis. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus. Jokie teisės aktai nenumato galimybės naudojamo žemės sklypo duomenis nustatyti vadovaujantis naujai parengtu žemės sklypo planu, todėl ir pateiktas sklypo planas (parengtas 2009 m. spalio 9 d.) šioje byloje negali turėti jokios reikšmės. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad suformuotas sklypas neatitinka Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos reikalavimų – nenurodoma, kokių konkrečiai reikalavimų neatitinka. Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Koncepcija nėra parengta ant Vilniaus miesto senamiesčio topografinės nuotraukos, joje pavaizduotų žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra nustatyti žemės sklypų dydžiai, trūksta žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo sąlygų bei režimų. Pareiškėjas tokių savo teiginių nepagrindžia jokiais teisės aktais, todėl visiškai neaišku, kodėl būtent tokius reikalavimus, jo nuomone, turi atitikti Koncepcija. Koncepcija negali atitikti idealiai reikalavimų, kurie yra keliami detaliajam ar specialiajam planui Teritorijų planavimo įstatyme, nes minėtas įstatymas įsigaliojo tik nuo 1996 m. sausio 1 d., tuo tarpu Koncepcija ir sklypų planas patvirtinti 1995 m. kovo 23 d. Joks teisės aktas nenumato, kad jau patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai turi būti suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija papildomai paaiškino (t. IV, b. l. 101–103), kad ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje bei yra įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ginčo teritorijos rėžimas yra ypatingas, numatytas Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme ir ginčo žemės sklypas turi būti suformuotas pagal Vilniaus Senamiesčio regeneravimo projektą (pagal senas miesto „posesijas“), esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktus Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 738V nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, plotą, naudojimo sąlygas. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-10910-01 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, naudojimo būdą, pobūdį, kainą ir kitas sąlygas. Pareiškėjas prašo panaikinti tik minėto įsakymo 1.1 papunktį, tačiau ir 1.3.1, 1.3.2 papunkčiai kalba apie ginčo žemės sklypo plotą. Administraciniai santykiai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra sukėlę materialines teisines pasekmes, yra sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjas turėtų išreikšti savo valią dėl administracinių aktų sukurtų materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjo pateiktas planas M 1:500 negali būti laikomu tinkamu įrodymu byloje, kadangi neatitinka kadastrinių matavimų planams keliamų reikalavimų, nurodytų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Žemės sklypo plane nenurodytas plotas, linijų ilgiai, pastatai turi patekti į ginčo sklypą ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu (t. IV, b. l. 137–144) pareiškėjo A. D. skundą tenkino; panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr. 738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 papunktį bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir jo plotą 1 535 kv. m pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai tvarkos 7 punktas nustatė, jog, jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha namų valdos žemės sklypą, jų pageidavimu parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo bendrasavininkiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams. Pagal Tvarkos 16 punktą rajono arba miesto meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Vyriausybė 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 1.1 punkte nustatė, kad grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuos nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus. Iš Koncepcijos rengimo medžiagos matyti, kad ji rengta remiantis buvusiąja 1940 m. padėtimi, t. y. atsižvelgiant į senas miesto posesijas (ką ir numatė Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735). Analizuojant Koncepciją, taip pat Koncepcijos projekto sklypų plano ištrauką su pažymėta teritorija (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 97), matyti, kad šiuo dokumentu patvirtintų planų mastas yra mažas (1:5000), kas, kolegijos nuomone, gali lemti nemažą paklaidą nustatant konkretaus žemės sklypo plotą. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir apklaustas specialistas. Koncepcijoje nepavaizduota žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, nenustatyti konkretūs žemės sklypų dydžiai, todėl, kolegijos vertinimu, Koncepcija, Teritorijų planavimo įstatymo prasme nei kaip detalusis planas, nei kaip specialusis planas pati savaime nenulemia, jog Žemės sklypo plotas yra toks, koks nurodytas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V 1 punkte ar Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 papunktyje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje esantys namų valdos bylos dokumentai, t. y. Vilniaus miesto inventorizacijos techninio biuro 1948 metais darytas brėžinys, vertintinas kaip istorinės valdos posesijos planas (t. I, b. l. 25, 78); namų valdos inventorinė techninė apskaitos kortelė (t. I, b. l. 29–30) patvirtina, jog bendras žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 1 535 kv. m. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija teismui nepateikė tyrimais pagrįstų istorinių valdų (posesijų) planų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 967 kv. m (kaip nurodyta savivaldybės sprendime) arba 986 kv. m (kaip nurodyta Vilniaus apskrities viršininko įsakyme). Žyma su užrašu „Panaikinta“ žemės sklypo nuotraukoje (t. I, b. l. 28) atsirado tik 2001 m. gruodžio mėn., kas leidžia teigti, jog ji buvo padaryta būtent ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr. 738V pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad tiek Vilniaus miesto valdyba, tiek Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamuose sprendimuose neteisingai nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotą ir ribas, nes neatsižvelgė į istorinių valdų (posesijų) planus bei namų valdos techninės apskaitos duomenis. Darytina išvada, kad šiuo atveju žemės sklypo plotas ir ribos turėjo būti nustatomos bei planas parengiamas būtent pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, Tvarkos 7, 16 punktai), pagal kuriuos Žemės sklypo plotas yra 1 535 kv. m. Toks ginčo žemės sklypo plotas yra nurodytas ir UAB „Geodezinis standartas“ parengtame plane (t. IV, b. l. 94). Be to, kaip atsiliepime pripažino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-10910-01 padalinusi saugomo objekto teritorijoje esantį sklypą, pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punktą, nes šiam padalinimui nebuvo gavusi Kultūros paveldo departamento sutikimo. Taigi, ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties. Tokiu būdu yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 papunktį bei tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1 535 kv. m. (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 146–151), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, be anksčiau nurodytų argumentų, pažymi, kad žemės sklypo planas parengiamas vadovaujantis detaliuoju planu arba žemės sklypų ribų specialiuoju planu. Žemės sklypo plotas ir ribos nustatomos bei planas parengiamas pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis tik tada, kai nėra žemės sklypo detaliojo plano arba žemės sklypų ribų specialiojo plano. Į šią nuostatą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Nagrinėjamoje byloje yra patvirtintas specialusis planas, t. y. Koncepcija. Koncepcijos paskirtis – nustatyti Vilniaus senamiestyje esančių sklypų ribas. Toks faktas nėra nuginčytas ir Koncepcija, kaip specialusis planas, galiojo priimant skundžiamą Vilniaus miesto valdybos sprendimą. Teritorijų planavimo įstatymas įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d., tuo tarpu Koncepcija patvirtinta 1995 m. kovo 23 d. Todėl Koncepcija negali idealiai atitikti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų reikalavimų teritorijų planavimo dokumentams. Jokie teisės aktai nenustato, kad parengta Koncepcija turi atitikti konkrečius Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodytus kriterijus. Nors Koncepcijoje nenustatyti konkretūs žemės sklypų dydžiai, tačiau aiškiai pažymėtos sklypų ribos, kurias galima nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į savo išvadą, kad Koncepcija rengta remiantis 1940 m. buvusia padėtimi, atsižvelgiant į senas miesto posesijas. Žemės sklypai buvo formuojami remiantis Koncepcija bei atsižvelgiant į senamiestį, kaip specifinę miesto dalį. Pareiškėjas neprašo panaikinti Koncepcijos.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytą teiginį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad Koncepcija nėra detalusis planas, todėl juo remtis, formuojant žemės sklypus, nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Koncepcijos sprendiniai yra reikšmingi, rengiant detaliuosius planus.

Pareiškėjas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 154–160) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, be anksčiau nurodytų argumentų, pažymi, kad vien teisės aktų nuostatų išvardijimas apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Savivaldybės pozicija nėra nuosekli (pradžioje Savivaldybė teigė, kad Koncepcija – detalusis planas, dabar – specialusis planas). Vien tai, kad Žemės sklypas patenka į senamiesčio teritoriją ir (ar) Koncepcija yra teritorijų planavimo dokumentas, nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek Vilniaus miesto valdyba, tiek Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamuose sprendimuose neteisingai nustatė gyvenamojo plano, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotą ir ribas. Tačiau Savivaldybė apeliaciniame skunde šio konstatuoto fakto nepaneigė. Taip pat Savivaldybė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad atsakovai, taikydami Koncepciją, ginčo žemės sklypo formavimui, pastarąją netinkamai taikė ir dėl to suformavo pernelyg mažą, neatitinkantį Koncepcijos reikalavimų žemės sklypą. Koncepcijos ypatumai, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime, yra veiksniai, kurie nulėmė ženklią paklaidą metrais ir neteisingą Koncepcijos praktišką pritaikymą, formuojant Žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodytų Koncepcijos ypatumų nevertino kaip neįvykdytų Koncepcijai keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė yra tai, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, turėjo papildomai atsižvelgti į istorinių valdų (posesijų) planus bei namų valdos techninės apskaitos duomenis. Tai apeliaciniame skunde iš esmės pripažino ir Savivaldybė. Reikalavimą atsižvelgti į ankstesnius planuojamos teritorijos planavimo sprendinius nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje. Nei Savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė teismui pagrįstų istorinių valdų (posesijų) planų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog Žemės sklypo plotas yra 967 ar 986 kv. m. Be to, Savivaldybės pozicija dėl žemės sklypų dydžių yra nenuosekli, nes apeliaciniame skunde nurodoma, kad Koncepcijoje nenustatyti konkretūs žemės sklypų dydžiai, tačiau aiškiai pažymėtos jų ribos, tuo tarpu skundžiamu 2000 m. kovo 30 d. sprendimu buvo nurodyti tikslūs Žemės sklypo matavimai. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-10910-01 pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punktą, reikalaujantį gauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimą, yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 161–162) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Departamentas pažymi, kad esamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, dydžio bei dalių nustatymas nedaro įtakos nekilnojamajai kultūros vertybei nustatytam paveldosaugos režimui bei nėra padaręs žalos saugomo objekto (Vilniaus senamiesčio) vertingosioms savybėms. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, norint keisti Žemės sklypo ribas, turės būti gautas Departamento sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovų priimtų teisės aktų, kuriais buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis ir ribos, teisėtumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje taikytinų teisės nuostatų aiškinimas, tinkamas jų taikymas ir faktinių aplinkybių vertinimas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės aiškinimo, taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo bus vertinami kartu.

Visų pirma pažymėtina, kad tinkamam šios bylos sprendimui, be kita ko, aktualios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatos, galiojusios ginčijamų aktų priėmimo metu, nustatė, kad, jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarką parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai) asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei parduodami ir išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodo sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė (2.2. punktas). Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Tvarkos 16 punkte nurodyta, kad rajono arba miesto meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia, vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis.

Kaip matyti iš pirmiau minėtų teisės normų, pardavimui formuojant valstybinės žemės sklypus, jų ribos ir dydžiai, be kita ko, nustatomi atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, taip pat namų valdos techninės apskaitos bylas.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, nors byloje ginčas buvo kilęs ir dėl to, ar ir kiek šios bylos išsprendimui yra svarbi Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtinti 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V (toliau – ir Koncepcija), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje inter alia nurodė, kad „Koncepcijos sprendiniai yra reikšmingi rengiant detaliuosius planus“.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtoje LVAT 2009 m. vasario 23 d. nutartyje pateiktu teisės išaiškinimu dėl Koncepcijos reikšmingumo ir jos taikymo sprendžiant šį ginčą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Be kita ko, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog patvirtintų planų mastas yra mažas, o tai gali lemti nemažą paklaidą nustatant konkretaus žemės sklypo plotą, koncepcijoje nepavaizduotos žemės sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinatės, nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, nenustatyti konkretūs žemės sklypų plotai, ir teigė, kad jokie teisės aktai nenustato, kad Koncepcija ir sklypų planas turi atitikti šiuos reikalavimus.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame nėra konstatuojama, jog Koncepcija nėra reikšminga nagrinėjant šią bylą, kad ji prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatoms ir, atitinkamai, kad ji neįpareigoja atsakovų jiems nustatant konkrečias atitinkamų žemės sklypų ribas ir plotus, o, kolegijos manymu, pagrįstai pažymėjo, kad dėl pirmiau minėtų aplinkybių vien Koncepcija savaime neapsprendžia ginčijamuose teisės aktuose nustatytų ginčo sklypo ribų ir ploto. Taigi vertinant Koncepcijoje brėžiamas ribas ir, atitinkamai, ginčijamais aktais nustatytas ginčo sklypo ribas ir jo plotą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Koncepcija savaime nulemia ginčijamuose aktuose nurodytas ginčo sklypo ribas ir plotą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovai nepaaiškino, kuo remiantis ginčijamame Vilniaus miesto valdybos sprendime buvo nustatytas būtent toks (t. y. 967 kv. m.) žemės sklypo dydis, taip pat būtent tokios šio sklypo ribos, juo labiau, kad nustačius konkrečias ginčo sklypo ribas ir jo dydį ginčijamo Vilniaus miesto valdybos sprendimo 2.1 punktu namo naudotojai buvo įpareigoti atlikti tikslius sklypo matavimus ir juos suderinti su vyriausiuoju teritorijos architektu.

Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde, ir teismo posėdžio metu pripažino, kad koncepcijoje nenustatyti konkretūs žemės sklypų plotai, kad galima paklaida. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismo apklaustas specialistas (t. IV, b.l. 132-133). Be to, kaip matyti iš UAB „Geodezinis standartas“ pateikto ginčo žemės sklypo plano (t. IV, b.l. 129), ginčijamu 2000 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtintos ginčo žemės sklypo ribos neatitinka Koncepcijoje nustatytų ginčo žemės sklypo ribų. Maža to, kaip matyti iš minėto plano, ginčijamu 2000 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu brėžiama ginčo sklypo riba kerta ginčo sklype esančius pastatus, t. y. šių pastatų dalys nepatenka į ginčijamu sprendimu suformuotą ginčo sklypą. Šių faktinių aplinkybių nepaneigė nei atsakovai, nei byloje apklaustas specialistas (t. IV, b.l. 132-133). Visos minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Koncepcijos (sklypų plano) turinys nėra tiek detalus, kad leistų vienareikšmiškai nustatyti aiškias ginčo sklypo ribas ir plotą, todėl būtina įvertinti ir kitus aspektus. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo požiūriui, kad atsakovai, nustatydami ginčo sklypo ribas ir dydį, privalėjo atsižvelgti ne tik į Koncepcijos turinį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Tvarkos 16 punkto nuostatų, šie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu susijusioms su pastato eksploatavimu reikmėms, juo labiau, sklypo riba neturėtų kirsti pastato (t. IV, b.l. 132). Taigi Tvarkos nuostatų pagrindu formuojant konkretų žemės sklypą privalo būti praktiškai įvertinta ir tai, kokio dydžio žemės sklypas (neviršijant teisės aktuose nustatytų maksimalių leistinų ribų) yra būtinas jame esančių pastatų eksploatavimui. Tokį minėtų nuostatų aiškinimą patvirtina ir vėliau priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, konkrečiai 6.394 straipsnis, kuris pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju nustato, jog nuosavybės teisės pereina į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1412/2009). LVAT minėtoje 2009 m. vasario 23 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad detalaus planavimo metu turi būti įvertinta planuojamos teritorijos esama būklė. Be to, aplinkybę, kad Koncepcijos pagrindu formuojant žemės sklypus atsižvelgiama ir į faktinę situaciją, patvirtino ir apklausiamas specialistas (t. IV, b.l. 13). Byloje nėra pateikta duomenų, kad Vilniaus miesto valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, šį aspektą įvertino. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atitinkamos ginčijamų teisės aktų dalys, kuriomis buvo nustatytos konkrečios (duomenys neskelbtini) esančio ginčo sklypo ribos ir jo dydis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (konkrečiai, jame įtvirtinto imperatyvo, kad individualus teisės aktas privalo būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis), Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Tvarkos 16 punkto reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas panaikino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir plotą.

Vis dėlto kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, remdamasis 1948 m. brėžiniu (t. I, b. l. 25), taip pat namų valdos technine apskaitos kortele (t. I, b. l. 29-30) ir ta faktine aplinkybe, kad Koncepcija dėl savo netikslumo gali nulemti nemažą paklaidą, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti konkretų žemės sklypo plotą – t. y. 1535 kv. m. pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas privalo būti įpareigotas suformuoti būtent tokios konkrečios konfigūracijos ir dydžio ginčo žemės sklypą. Šiuo aspektu pastebėtina, kad namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta sklypo konfigūracija akivaizdžiai neatitinka Koncepcijoje brėžiamų bendrų sklypų ribų (t. IV, b. l. 133). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Manytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir plotą, privalo atsižvelgti į Koncepcijos reikalavimus, taip pat įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas savo skunde ginčijo tik 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 punktą, bet ne visą teisės aktą. Šiuo teisės aktu, be kita ko, buvo nustatyta ir V. B.-A. priklausanti ginčo sklypo ploto dalis, ji parduota minėtam asmeniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismo sprendimu panaikintas šio teisės akto 1.1 punktas, kuriuo nustatytas konkretus ginčo sklypo dydis, tiesiogiai susijęs su kitais šio įsakymo punktais, turėtų būti užtikrinti V. B.-A. teisėti lūkesčiai ir teisinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kaip neatsiejamą nuo 2005 m. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 punkto panaikina ir 1.3.2 papunktį, o dėl likusios ginčijamo įsakymo dalies teisėtumo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą punktus pakeisti ir juos išdėstyti taip: „pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr. 738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 ir 1.3.2 papunkčius ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir jo plotą“. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis