Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., gynėjai advokatei E. G., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, turintis 1 išlaikytinį mažametį vaiką, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2013 m. gegužės 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsniu – 1 m. laisvės apribojimo. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2014 m. vasario 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 63 ir 64 straipsniais – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2014 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 63 ir 64¹ straipsniais – 3 m. laisvės atėmimo; 4) 2015 m. kovo 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 63 ir 64¹ straipsniais – 4 m. laisvės atėmimo; 5) 2018 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį – 40 parų arešto (bausmę atlikęs 2018 m. rugsėjo 3 d., teistumai neišnykę ir nepanaikinti)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis J. R. 2020 m. birželio 22 d. apie 02.25 – 02.30 val. laiku Vilkaviškio r. sav., Klausučių sen., Sūdavos km, Arminų gatvėje vairavo kelių transporto priemonę A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė (ne)blaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo J. R. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis J. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, išsakė gailėjimąsi dėl neteisėto savo poelgio ir pasižadėjimą daugiau nebenusikalsti. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, kad betarpiškai prieš įvykį apie 1 val. laiko su giminaičiais Č. R. ir A. M., bendradarbiu ir draugu R. Š. bei vietiniais Sūdavos km Vilkaviškio r. sav. gyventojais (duomenys neskelbtini), kurių pavardžių nežino, vartojo alkoholį – pats išgėrė apie 200 g degtinės. Pritrūkus alkoholio, (duomenys neskelbtini) pasiūlė jam ir R. Š. nuvažiuoti ir nusipirkti dar degtinės. Kieme stovėjo A. M. automobilis „Audi A4“, savininkas neprieštaravo jų išvažiavimui, padavė užvedimo raktelius. Tuomet jis, kaip blaivesnis, sėdo už vairo, nors teisės vairuoti automobilį neturi ir niekada neturėjo (nebuvo įgijęs), tačiau įgūdžių vairuoti turintis, greta jo sėdėjo (duomenys neskelbtini), o R. Š. sėdėjo ant galinės sėdynės maždaug per vidurį. (duomenys neskelbtini) parodžius kelią, jie nuvažiavo pas netoliese gyvenančius nepažįstamus žmones, (duomenys neskelbtini) nuėjo vidun, o jis pats su R. Š. laukė automobilyje, iš jo nebuvo išlipę ir vietomis nesikeitė. Grįžęs su degtine (duomenys neskelbtini) įsėdo vėl ant priekinės keleivio sėdynės ir visi išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) namus, ir toliau automobilį vairavo jis, kaltinamasis J. R.. Sukdamas į (duomenys neskelbtini) namų kiemą, pamatė paskui važiuojant į policijos automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais bei garsine sirena, anksčiau šio automobilio teigia nepastebėjęs. Kieme sustabdęs automobilį, išsigandęs gresiančios jam žinomos atsakomybės už neblaivaus vairavimą bei siekdamas jos išvengti, jis greitai iššoko iš automobilio ir nubėgo į namo vidų slėptis, prieš tai su R. Š. dar buvo sutarę, jog jeigu stabdys policija, kaltę prisiims R. Š., t. y. visi trys sakys, jog vairavo ne jis, J. R., o minėtas R. Š.. Bėgdamas matė ir girdėjo, kad jį vejasi nepažįstamas policijos pareigūnas, jam vos spėjus atsisėsti prie stalo, persekiojęs jį pareigūnas pareikalavo išeiti kieman pasiaiškinti. Jis neigė vairavęs automobilį, tačiau pareigūnai pareiškė, jog šią aplinkybę jie patys matę bei ji užfiksuota tiek automobilio, tiek jų pačių ant drabužių dėvėta vaizdo ir garso fiksavimo įranga, toliau pareigūnai kelis kartus jam pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu, tačiau jis visais atvejais atsisakęs tai daryti, tvirtindamas, jog nevairavo automobilio. Į ligoninę tikrintis blaivumo jis taip pat nevyko ir neketino to daryti, pareigūnai jam kelis kartus išaiškino, kad už atsisakymą tikrintis jam bus pradėta baudžiamoji byla, jis tai suprato, tačiau tikėjęs išvengti bet kokios atsakomybės, nes manęs, jog jam nebus įrodytas automobilio vairavimo faktas. Jam taip pat buvo ir yra žinomas Kelių eismo taisyklių draudimas apsvaigus nuo alkoholio vairuoti automobilį. Jis pripažįstantis jautęs apsvaigimą, tiksliau koks buvo jo girtumo mastas, negalintis pasakyti, pripažįstantis, jog buvo ir kt. jo neblaivumo požymiai : alkoholio kvapas iš burnos, sutrikusi kalba ir judesių koordinacija. Kaltinamasis tvirtina alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, priklausomybės jam neturintis, prašantis paskirti jam baudos bausmę ir neatimti laisvės.

3. Iš esmės tokias pačias išgertuvių nusikaltimo išvakarėse E. S. namuose, automobilio priklausomybės, kaltinamojo J. R. automobilio vairavimo apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, įskaitant laiką ir vietą, šio nusikaltimo paaiškėjimo ir fiksavimo aplinkybes byloje yra patvirtinę : tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai policijos pareigūnai R. R. (1 t., b. l. 14-16, 18-19) ir M. Ž. (1 t., b. l. 22-23), taip pat netiesioginis to liudytojas A. M. (1 t., b. l. 26-27), kurių visų parodymai teisiamajame posėdyje buvo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

4. 2020 m. birželio 22 d. įvykio vietos ir daikto apžiūromis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) esančios E. S. namų valdos kieme stovi išjungtu, tačiau dar karštu, varikliu lengvasis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo kėbulas daugelyje vietų apgadintas ir pažeistas korozijos, salono galinėje dalyje dešinėje ir kairėje pusėse ant grindų kilimėlių rasti balti plastikiniai vienkartiniai puodeliai, ant priekinio keleivio kilimėlio – žalsvos spalvos tuščias polietileno maišelis (1 t., b. l. 9-13, 75-86).

5. 2019 m. lapkričio 19 d. išduoto automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. birželio 7 ir 21 d. d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių duomenimis, nusikaltimo įvykio metu kaltinamojo J. R. vairuotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra liudytojo A. M. nuosavybė (1 t., b. l. 39, 40, 41).

6. 2020 m. liepos 20 ir 28 d. d. objektų – tarnybinio policijos automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine vaizdo kamera bei policijos pareigūnų liudytojų R. R. ir M. Ž. ant drabužių dėvėtų vaizdo ir garso įrašymo įrenginių (Body kamerų) nusikaltimo įvykio metu padarytų vaizdo įrašų, apžiūromis (peržiūromis) nustatyta, jog juose (įrašuose) objektyviai užfiksuota, kad maždaug 02.25 – 02.30 val. laiku policijos automobilis įvažiuoja iš Sūdavos km gyvenvietės Arminų gatvės į E. S. namų valdos kiemą iškart paskui automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarojo pirmiausiai atsidaro galinės kairės pusės durelės, pro kurias laukan lipa vyresnio amžiaus ir šviesiais marškinėliais vilkintis liudytojas R. Š., jam dar neišlipus, staiga atsidaro priekinės kairiosios (vairuotojo) durelės, per jas skubėdamas išlipa juodais marškinėliais vilkintis bei tamsią nuo saulės su snapeliu kepurę dėvintis kaltinamasis J. R. ir, palikęs atdaras dureles, nubėga į gyvenamąjį namą, policijos pareigūnas R. R. – jam iš paskos. Jiems nubėgus, liudytojas R. Š. uždaro keleivio dureles, per kurias išlipo, ir žengia pirmyn prie vairuotojo durelių, pro jas apžiūri saloną. Į tą laiką iš priekinio keleivio vietos išlipa dryžuotais marškinėliai vilkintis liudytojas V. J.. Į tą laiką iš gyvenamojo namo ateina pareigūnas R. R. su kaltinamuoju J. R., pastarasis neigia vairavęs automobilį, atsisakantis tikrintis alkotesteriu, pareigūno įspėjamas, jog už atsisakymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis ir toliau tvirtina nevairavęs ir atsisakantis tikrintis, fone girdimas kitas vyriškis besakantis, kad automobilį vairavo jis, tačiau pareigūnai pareiškia aiškiai užfiksavę, tame tarpe ir vaizdo įrašymo įranga, jog tikrovėje automobilį vairavo būtent kaltinamasis J. R. (1 t., b. l. 47-48, 49-60, 61-68).

7. 2020 m. birželio 22 d., 02.25 val. laiku policijos pareigūno sudarytame Neblaivumo nustatymo akte Nr. 0120000327966 buvo konstatuoti tokie akivaizdūs kaltinamojo J. R. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) požymiai : iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; be to, vairuotojas, kuriam pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertintini bendrą asmens būklę, vengia (ne)blaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai (1 t., b. l. 72). Akivaizdžius kaltinamojo girtumo požymius, buvusius nusikaltimo įvykio metu, o taip pat ir jo aiškiai išreikštą atsisakymą pasitikrinti alkotesteriu (ne)blaivumą visiškai patvirtina ir aukščiau aprašyti policijos pareigūnų padaryti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 49-60, 61-68) bei 2020 m. birželio 22 d. policijos pareigūno sprendimas nušalinti kaltinamąjį nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 73).

8. 2020 m. liepos 22 d. viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis kaltinamojo nusikaltimo įvykio metu vairuoto automobilio „Audi A4“, pagaminto 1995 m. dyzeliniu 1,9 TDI 66 KW galios varikliu, vidutinė vertė (kaina) rinkoje 2020 m. birželio - liepos mėnesį buvo 840 Eur (1 t., b. l. 88).

9. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis J. R. vairavo kitam asmeniui (A. M.) nuosavybės teise priklausančią ir jo, kaltinamojo, teisėtai naudotą ir valdytą kelių transporto priemonę, neturėdamas tokios specialios teisės, nes tokios nebuvo ir nėra įgijęs, bei tai darė dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė (ne)blaivumo patikrinimo, atsisakydamas tikrintis alkotesteriu, kai buvo akivaizdūs jo girtumo požymiai. Liudytojais apklaustų kaltinamojo sugėrovų V. J. ir R. Š. parodymai toje dalyje, kurioje jie nurodę, jog automobilį nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu vairavo ne kaltinamasis, o R. Š., vertinami neatitinkančiais tikrovės ir atmetami kaip siekis, vykdant išankstinį susitarimą, padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam, kadangi yra visiškai ir patikimai paneigti tiek paties kaltinamojo aukščiau vertintais parodymais teismui, tiek ir visuma kitų aukščiau įvertintų bylos faktinių duomenų.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių sudaryti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas byloje nenustatė.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

10. Kaltinamojo J. R. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, policijos pareigūnų, veikusių pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuoti bylos dokumentuose bei vaizdo įrašuose pakankami ir akivaizdūs kaltinamojo neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) požymiai, kokių tai abejonių dėl pareigūnų išvadų pagrįstumo ar jų kompetencijos teismui nekyla. Antra, kaltinamasis ir pats visiškai pripažįsta, ir tai yra patikimai įrodyta kitais aukščiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis (punktai Nr. 3-4, 6-7 ), jog automobilį „Audi A4“ nusikaltimo įvykio metu vairavo būtent jis ir niekas kitas bei tai jis darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Trečia, tiek pačio kaltinamojo J. R., tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų R. R. ir M. Ž. parodymai, tiek vaizdo ir garso įrašai, tiek aukščiau aptarti ir įvertinti bylos dokumentai nenuginčytai patvirtina, jog kaltinamasis buvo ne vieną kartą policijos pareigūno paragintas tikrintis girtumą alkotesteriu, jam paaiškintos teisinės atsisakymo tai daryti pasekmės, kaltinamasis, patvirtinęs, kad jas supranta, vis tiek atsisakė tikrintis alkotesteriu.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei ja sukeltas pasekmes. Pastarąjį teismas vertina maždaug rūšinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties lygmeniu – pirmiausiai svarbi yra aplinkybė, kad byloje nėra konkretesnių ir patikimų duomenų, jog kaltinamojo faktinis apsvaigimo nuo alkoholio mastas išties siekė vidutinį ar sunkų girtumo laipsnį, kas įprastomis aplinkybėmis (nesant atsisakymo tikrintis) užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal inkriminuotą kaltinamajam baudžiamąjį įstatymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Tačiau pastarąją aplinkybę kartu su aplinkybėmis, jog realios žalos kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, turtui ar kt. asmenims kaltinamojo veiksmai nepadarė, jis vairavo tinkamai įregistruotą ir techniškai tvarkingą automobilį, teismo vertinimu, sprendžiamu bausmės individualizavimo aspektu iš esmės atsveria kaltinamojo veikos pavojingumą didinančios specialiosios teisės vairuoti automobilį neturėjimo aplinkybė kartu su aplinkybe, jog kaltinamasis įvykio tyrimo pradžioje bandė išvengti sulaikymo ir įkaltinimo nagrinėjama nusikalstama veika. Kita vertus, teismas taip pat vertina patikimai neįrodyta prokuroro pareiškime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis nepakluso aiškiai išreikštam policijos reikalavimui gatvėje sustabdyti vairuotą automobilį (tai nepatvirtina nei policijos automobilio vaizdo įrašymo įranga padarytas įrašas, nei administracinių nusižengimų registras (kaltinamasis nebuvo patrauktas atsakomybėn už tokį administracinį nusižengimą (1 t., b. l. 113-115) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), kaltinamasis suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis, o policijai pradėjus tyrimą, be teisėto tam pagrindo atsisakė pasitikrinti savo (ne)blaivumą, tuo jo išvengdamas, – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina nors menkai, bet dar patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teisiamas jau 6-ąjį kartą, pastarąją tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas dar neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus pagal visus 5 ankstesnius nuosprendžius, tame tarpe ir pagal paskutinįjį 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį už savo pobūdžiu analogišką nusikalstamą veiką, kuomet automobilį vairavo apsvaigęs iki artimo sunkiam girtumo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis), po arešto (pakeitus laisvės apribojimo bausmę) ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių už ankstesnes nusikalstamas veikas atlikimo ir tepraėjus tik kiek daugiau nei pusantrų metų po to, kai baigė atlikti arešto bausmę už ankstesnį analogišką nusikaltimą (1 t., b. l. 116-125, 132), per paskutiniųjų 5 m. laikotarpį įvykdė du administracinius nusižengimus, dėl kurių jam paskirtos administracinės nuobaudos, antroji iš jų laisvanoriškai neįvykdyta (bauda nesumokėta) (1 t., b. l. 113-115), tačiau kita vertus, kaltinamasis yra dar gana jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, augina mažametį vaiką ir sutuoktinė laukiasi antrojo, dirba legalų darbą, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (1 t., b. l. 109-111, 112; 2 t., b. l. 7-15, 16-18).

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia kvalifikuojama aplinkybė, kad nagrinėjamą byloje naują tyčinį nesunkų nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. jau turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir analogišką savo pobūdžiu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, konstatavus po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kurių tarpusavio svorį bausmės individualizavimo aspektu vertinant apylygiu, tik menkai patenkinamai, ir labiau neigiamai nei teigiamai, įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, faktinę darbinę veiklą, aplinkybes, kad paskutinės arešto bausmės atlikimas kaltinamojo darbo santykių su dabartiniu jo darbdaviu nenutraukė (1 t., b. l. 109-111), darbo santykiai kaip ir nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės bei sutuoktinės nėštumo aplinkybės egzistavo jau nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir netapo apsauginiais nuo tyčinio nusikalstamo elgesio recidyvo veiksniais, taip pat ir kitas aukščiau vertintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (punktai 11-14), yra teisinga kaltinamajam paskirti ne pačios griežčiausios pagal įstatymo sankciją rūšies, bet visgi susijusios su trumpalaikiu laisvės jam atėmimu arešto bausmę. Teismo vertinimu griežčiausios savo rūšimi terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šios bylos aplinkybėmis neatitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijų (būtų neproporcingai griežta), kita vertus, švelnesnė savo rūšimi, nesusijusi su jokio masto laisvės kaltinamajam atėmimu baudos bausmė būtų akivaizdžiai per švelni, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog vos prieš kiek daugiau nei pusantrų metų baigęs atlikti anksčiau skirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė ir vėl tyčia bei analogišku būdu nusikalto. Arešto bausmės trukmė nustatytina neženkliai didesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis (52 paros), t. y. 60 parų (BK 281¹ straipsnio 1 d., 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 ir 4 dalys).

16. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, asmenine ir šeimine padėtimi, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę ne pačia griežčiausia jos rūšimi ir tik neženkliai didesniu nei įstatymo sankcijos vidurkis jos dydžiu (punktas 15).

17. Kadangi kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 40 parų arešto.

18. Kaltinamajam J. R. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Nors realiai tokios specialios teisės norminių aktų nustatyta tvarka kaltinamasis dar nebuvo ir nėra įgijęs, tačiau pagal Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatas specialios teisės atėmimas apima ir draudimą ateičiai konkretų teismo nustatytą laiką tokią teisę įgyti naujai. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 2 metams, atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalies, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalies, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas (kriterijų).

19. Baudžiamojo poveikio priemonė – kitam asmeniui liudytojui A. M. priklausančios kelių transporto priemonės, kurią naudodamas kaltinamasis įvykdė nagrinėjamą nusikaltimą - automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natūra, neskirtina atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamasis į šį automobilį jokių turtinių teisių neturėjo ir neturi, o savininkas pagal bylos duomenis neturėjęs tikrų žinių dėl to, kas konkrečiai vairuos jo automobilį, kad tai darys būtent kaltinamasis, kuris be kita ko, policijai dargi atsisakys tikrintis (ne)blaivumą ir vengs sulaikymo. Todėl teismo vertinimu, nustatytoje situacijoje realus (natūra) šio konkretaus automobilio konfiskavimas neatitiktų proporcingumo nusikalstamos veikos aplinkybėms bei teisingumo kriterijų, būtų nukreiptas į sankcijas ne nusikaltimą įvykdžiusiam, bet jame nedalyvavusiam trečiajam asmeniui, tikrovėje reikštų ne nusikaltimą įvykdžiusio, o jam pašalinio trečiojo asmens nubaudimą. Tačiau kita vertus teismas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendžia, jog ir šiam automobiliui turi būti taikomas konfiskuotino pagal baudžiamąjį įstatymą turto statusas, o kadangi toks turtas, kaip nustatyta, priklauso kitam asmeniui ir negali būti konfiskuotas natūra (BK 72 straipsnio 4 dalis), taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies taisyklė ir iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 840 Eur (rinkos tyrimais nustatyta vidutinė kaina, neprieštaraujanti jokiems kitiems bylos duomenims).

20. Kaltinamajam J. R. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 101-102) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. Daiktinis įrodymas – automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas savininkui A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimčia) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriamą bausmę J. R. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Išaiškinti nuteistajam J. R., kad jis privalo per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.

Skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir išieškoti iš jo kitam asmeniui priklausančio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų (840 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinį įrodymą – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti savininkui A. M..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.