Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui – vyresniajam patarėjui Justui Eimontui, atsakovės – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos atstovėms – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjai Vaclavai Jelaginai bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Reginai Markevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Motyvuojamoji dalis

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

Rezoliucinė dalis

1.1. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.96, 2.99 ir 2.101 straipsniais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 str. 1 dalies 4 punktu, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta tvarka, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. T-379 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 m. bendrojo plano patvirtinimo“, 2009 m. liepos 9 d. sprendime Nr. T-908 „Dėl Šalčininkų r. Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų r. Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ (b. l. 4), nusprendė:

1.1.1. Reorganizuoti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, prijungiant prie Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo tęs veiklą ir turės ikimokyklinio ugdymo skyrių.

1.1.2. Pavesti Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos direktoriui T. Ž. ir Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelio-darželio direktorei I. J.: pirma, iki 2009 m. liepos 16 d. parengti ir viešai paskelbti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygas; antra, ne vėliau kaip pirmą reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo dieną pateikti reorganizavimo sąlygas valstybės įmonei Registrų centrui.

1.1.3. Pavesti Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos direktoriui T. Ž. parengti Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos naują nuostatų redakciją ir pateikti nuostatus Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai tvirtinti.

1.2. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2009 m. liepos 21 d. teikime Nr. 1T-30 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2009-07-09 sprendimo Nr. T-908“ (b. l. 5-6), be kita ko, nurodyta:

1.2.1. Remiantis Civiliniu kodekso 2.97 straipsniu, juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (1 dalis), galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas (2 dalis), juridinių asmenų reorganizavimas prijungimo būdu – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 dalis). Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kriterijų 8 punkte nustatyta, kad bendrojo lavinimo ar specialiojo ugdymo mokykla gali būti steigėjo sprendimu reorganizuojama ar pertvarkoma, kai: valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų; mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą; ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių; vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama; akreditavus vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija.

1.2.2. Priimant sprendimą Nr. T-908 nesivadovauta nė vienu iš Vyriausybės nustatytų kriterijų, todėl minėtas sprendimas prieštarauja Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 daliai bei Kriterijų 8 punktui.

1.2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje 1 punktu, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje siūlo Tarybai artimiausiame Tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos) apsvarstyti sprendimo Nr. T-908 panaikinimo klausimą, apie priimtą sprendimą per dešimt dienų privalu informuoti Vyriausybės atstovą.

1.3. Šalčininkų rajono savivaldybės meras 2009 m. liepos 23 d. rašte Nr. S(5.23.)-1345 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdžio“ (toliau – ir raštas Nr. S(5.23.)-1345) (b. l. 7) informavo Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kad artimiausias Tarybos posėdis įvyks 2009 m. liepos 28 d. 10:00 val., jo metu bus svarstomi šie klausimai: pirma, dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų tarifų nustatymo; antra, dėl lėšų skyrimo daugiabučių namų savininkų bendrijoms; trečia, dėl sutikimo perimti turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

1.4. Šalčininkų rajono savivaldybės meras 2009 m. liepos 27 d. rašte Nr. S(5.23)-1365 „Dėl Vyriausybės atstovo teikimų“ (toliau – ir raštas Nr. S(5.23)-1365) (b. l. 8) prašė pareiškėjo inter alia pratęsti teikimo Nr. 1T-30 svarstymo terminą iki kito Tarybos posėdžio, kadangi posėdžio, įvyksiančio 2009 m. liepos 28 d., data buvo paskirta iki pareiškėjo raštų gavimo, o todėl juose nurodyti klausimai negalėjo būti apsvarstyti komitetuose ir tinkamai parengti. Savivaldybės mero prašymas dėl minėto termino pratęsimo nebuvo patenkintas (žr. prašymą (b. l. 2-3)).

1.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į Savivaldybės mero 2009 m. liepos 9 d. paklausimą Nr. S(5.2.3)-1259 dėl Šalčininkų rajono Poškonių lopšelio-darželio ir Šalčininkų rajono Poškonių pagrindinės mokyklos bei Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo, 2009 m. liepos 27 d. rašte Nr. 24-03-R-5601 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų“ (b. l. 22-23) nurodė:

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos yra reorganizuojamos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, o savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas steigėjas reorganizuoja savarankiškai. Bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimo kriterijus Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijuose (toliau – Reorganizavimo kriterijai), patvirtintuose 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reorganizavimo kriterijai yra taikomi apibrėžtam subjektų ratui, t. y. bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokykloms, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigoms. Konkrečiu nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad reorganizavimo kriterijai netaikomi lopšeliams-darželiams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reorganizavimo kriterijų 8 punkte įtvirtinta sąvoka „reorganizuojamos“. Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Vykdant reorganizaciją prijungimo būdu reorganizuojamas juridinis asmuo yra tas, kuris pasibaigia, t. y. kurio teisės ir pareigos pereina kitam juridiniam asmeniui. Juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, vadinamas juridiniu asmeniu, prie kurio prijungiamas reorganizuojamas juridinis asmuo (arba dar vadinamas – reorganizavime dalyvaujančiu juridiniu asmeniu), kuris po reorganizacijos nepasibaigia ir tęsia veiklą. Civiliniame kodekse taip pat yra skirtumas tarp sąvokų „sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo“ ir sąvokos „sprendimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu“. Pirmoji sąvoka „sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo“ taikoma, kai juridinis asmuo pasibaigia, o antroji „sprendimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu“ – kai juridinis asmuo tęsia veiklą. Iš Jūsų pateiktų spendimų projektų matyti, kad juridiniai asmenys reorganizuojami prijungimo būdu, t. y. lopšeliai-darželiai prijungiami prie pagrindinių mokyklų ir pagrindinės mokyklos kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo tęs veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ministerijos nuomone, vykdant šias reorganizacijas neturi būti taikomi Reorganizavimo kriterijai.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl sprendimo Nr. T-908 teisėtumo ir pagrįstumo pirmiausia ir todėl, kad minėtas sprendimas, o tiksliau – šio sprendimo pavadinimas, suformuluotas nepakankamai tiksliai. Minėta, jog sprendimo Nr. T-908 pavadinimas yra „Dėl Šalčininkų r. Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų r. Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“, t. y. tarytum pagal šį sprendimą reorganizuojamas tiek Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelis-darželis, tiek Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje reikia išsiaiškinti, koks procesas yra reorganizavimas ir ar tikrai pagal sprendimą Nr. T-908 reorganizuojami tiek Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelis-darželis, tiek Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu (1 dalis); reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros (2 dalis); juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (3 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.97 straipsnį juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (1 dalis); galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas (2 dalis); prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 dalis). Taigi, apibendrinant pacituotose Civilinio kodekso nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog reorganizavimo proceso metu reorganizuojamas juridinis asmuo visada baigiasi (Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalis); jeigu reorganizavimas vykdomas prijungimo būdu – tai reorganizuojamas asmuo baigiasi, tačiau kitas asmuo (prie kurio prijungiamas reorganizuojamas asmuo) nėra laikomas reorganizuojamu asmeniu (Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina ir susiformavusi teismų praktika (antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2008, konstatavo, kad „įmonės pertvarkymo atveju juridinis asmuo nepasibaigia (skirtingai nuo likvidavimo arba reorganizavimo), o tik, įgijęs kitokią teisinę formą, perima pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas ir toliau jas įgyvendina“; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. kovo 2 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A11-118/2004, konstatavo, kad „reorganizavimo tikslas ir rezultatas <...> juridinio asmens pasibaigimas be likvidavimo procedūros <...> (CK 2.95 str., 2.97 str. 3 d.)“.

Vadinasi, pagal sprendimą Nr. T-908 reorganizuojamas asmuo yra Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelis-darželis, o Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla nėra reorganizuojama, nes, kaip minėta, pagal sprendimo Nr. T-908 1 punktą nuspręsta „reorganizuoti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, prijungiant prie Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo tęs veiklą ir turės ikimokyklinio ugdymo skyrių“.

3. Pasak pareiškėjo, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų 8 punkto reikalavimų. Švietimo įstatymo 44 straipsnio (2004 m. birželio 22 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus; savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kriterijų 8 punkte (2008 m. kovo 12 d. redakcija) įtvirtinta:

„8. Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu:

8.1. valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų;

8.2. mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą;

8.3. ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių;

8.4. vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama;

8.5. akreditavus vidurinio ugdymo programą, vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija.“

Akcentuotina, kad Švietimo įstatymo 44 straipsnio (2004 m. birželio 22 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su Kriterijų taikymu, bei Kriterijų 8 punkte (2008 m. kovo 12 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas yra taikomas tik bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, o netaikomas ikimokyklinio, kitų neformaliojo švietimo mokyklų reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui. Todėl atsakovė – Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, netaikydama Švietimo įstatymo 44 straipsnio (2004 m. birželio 22 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, susijusio su Kriterijų taikymu, bei Kriterijų 8 punkte (2008 m. kovo 12 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, galėjo savarankiškai reorganizuoti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, kuris nėra bendrojo lavinimo mokykla, o yra ikimokyklinio ugdymo mokykla (Švietimo įstatymo 41 straipsnio (2007 m. liepos 4 d. redakcija) 11 dalis). Teismas pabrėžia ir tai, kad teismo posėdžio metu R. Markevič paaiškino, jog Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelis-darželis yra tame pačiame kieme kaip ir Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla, todėl, teismo požiūriu, vaikams, lankantiems Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, nepasunkėtų sąlygos pasiekti naują ugdymo įstaigos vietą, o Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinėje mokykloje sprendimu Nr. T-908 įkuriant ikimokyklinį ugdymo skyrių nesudaromos nei prielaidos, nei sąlygos abejoti tuo, kad lopšelinukai ir darželinukai nebus tinkamai ugdomi.

4. Šiame sprendime minėta, kad pagal sprendimą Nr. T-908 reorganizuojamas asmuo yra Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelis-darželis, o Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla nėra reorganizuojama. Taip pat negalima teigti, jog Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla yra likviduojama: juk pagal sprendimo Nr. T-908 1 punktą nuspręsta „reorganizuoti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, prijungiant prie Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo tęs veiklą ir turės ikimokyklinio ugdymo skyrių“. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina išsiaiškinti tai, ar Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla pagal sprendimą Nr. T-908 gali būti laikoma pertvarkoma.

Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pagal sprendimo Nr. T-908 1 punktą nuspręsta „reorganizuoti Šalčininkų rajono Tabariškių lopšelį-darželį, prijungiant prie Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo tęs veiklą ir turės ikimokyklinio ugdymo skyrių“, o pagal sprendimo Nr. T-908 3 punktą nuspręsta „pavesti Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos direktoriui T. Ž. parengti Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos naują nuostatų redakciją ir pateikti nuostatus Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai tvirtinti“: vadinasi, pagal sprendimo Nr. T-908 nuostatas nėra keičiama Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinės mokyklos teisinė forma – ji ir išlieka pagrindinė mokykla, tik yra pakeičiama jos vidinė struktūra, nes įsteigiamas ikimokyklinio ugdymo skyrius (o todėl keičiami ir jos nuostatai). Todėl konstatuotina, kad Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla pagal sprendimo Nr. T-908 nuostatas nėra pertvarkoma.

Šiame sprendime konstatavus, kad pagal sprendimą Nr. T-908 Šalčininkų rajono Tabariškių pagrindinė mokykla nėra nei reorganizuojama, nei likviduojama, nei pertvarkoma, konstatuotina ir tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai netaikė Švietimo įstatymo 44 straipsnio (2004 m. birželio 22 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, susijusio su Kriterijų taikymu, bei Kriterijų 8 punkte (2008 m. kovo 12 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, nes minėtas reguliavimas taikomas tik bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui. Tokia pozicija, jog minėtas reguliavimas taikomas tik bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, pateikta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-1818/09.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas atsakovei – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl Šalčininkų r. Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų r. Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nuspren džia:

pareiškėjo – Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl Šalčininkų r. Tabariškių lopšelio-darželio ir Šalčininkų r. Tabariškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.