- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-630-508-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00835-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Pranešėjas Egidijus Jonas Grigaravičius (Proceso Nr. 1-22-1-00835-2010-5)
2012 m. spalio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Gintarei Veželytei - Putnikienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, advokatui gynėjui Daniui Svirinavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, išaiškinant jam, kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Taip pat priteista iš A. V. 441,60 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2010-08-07, apie 21.45 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, R. A. Š. tyčia smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į kirkšnį, padarydamas dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Skunde nuteistojo A. V. gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. V. išteisinti nenustačius, kad jis padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Skunde teigiama, kad nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo A. V. nepadarė, t.y. nemušė nukentėjusiojo, jo kaltė neįrodyta, įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus, o nukentėjusysis, jo motina ir jų prašymu teisme apklausta liudytoja J. J. susitarė tarpusavyje meluoti, nes nukentėjusysis nurodo tokias aplinkybes tik apkalbėdamas nuteistąjį ir norėdamas pasipelnyti. Nukentėjusysis taip elgiasi, nes anksčiau pats mergino A. V. sugyventinę R. V., todėl teismo motyvas, kad nukentėjusysis neturėjo priežasčių apkalbėti A. V. yra neteisingas. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog nukentėjusysis ir jo motina kalbą apie įvykį, kuris įvyko 2010-08-07, nors iš tikrųjų įvykis vyko 2010-08-08, ką viso tyrimo metu tvirtino ir nukentėjusysis. Būtent pastaruoju metu įvykdęs nusikaltimą ir buvo kaltinamas A. V., nors teismas nuosprendyje šią įvykio datą pakeitė į 2010-08-07, nepagrįstai nurodydamas, jog tokiu būdu nebus pažeista teisė į gynybą, nors iš tikrųjų tai apsunkino A. V. gynybą, nes pagal kaltinimo pobūdį nurodoma apie konkrečius fizinio pobūdžio A. V. atlikus tariamus veiksmus konkrečiu laiku, dėl ko jis turėjo galimybę pateikti argumentus dėl alibi. A. V. alibi dėl 2010-08-07 patvirtino jo sugyventinė liudytoja R. V., taip pat vienaip ar kitaip patvirtina liudytojai I. S., R. B.. Skunde teigiama, kad teismas pagrįstai atmetė kaltinančios šalies prašymu apklaustos liudytojos J. J. parodymus, juo labiau, kad kyla abejonės dėl šios liudytojos apklausos, nes buvo prašoma iškviesti ir apklausti ją tik tuomet, kai buvo apklausti nukentėjusysis, kaltinamasis ir visi kiti liudytojai. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų R. V., I. S., R. B. parodymus, nes tai padaryta remiantis prielaida, kad šie liudytojai, praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio, gali sąžiningai klysti dėl šio įvykio laiko. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog liudytojų R. R. ir R. A. parodymai neinformatyvūs. A. V. turi butą, todėl ta aplinkybė, jog jis yra bedarbis, nepaneigia nukentėjusiojo galimo neteisėto siekio pasipelnyti iš A. V.. Be to, byloje esančių liudytojų parodymai ne tik, kad nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų, bet juos paneigė, o paties nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, t.y. nenuosekliai nurodomas įvykio laikas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. V. gynėjo D.Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl A. V. kaltumo pagal BK 138 str. 1 d. Nors nuteistasis A. V. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys nukentėjusiojo R. Š., liudytojos J. Š., teisme apklaustos specialistės Sofijos Makšimaitės parodymais bei kita bylos medžiaga.
Iš nukentėjusiojo R.A. Š. parodymų matyti, kad 2010-08-07 parduotuvėje pirkdamas alkoholį susikivirčijo su A. V., o išėjus iš parduotuvės ir einant (duomenys neskelbtini) gatve, prie dujų paskirstymo stoties, jį pasivijo A. V. ir iš karto smogė į veidą, spyrė į kirkšnį. Smūgis į veidą buvo slystamas, jokių mėlynių neliko, bet nukentėjusysis nukrito neišlaikęs pusiausvyros. A. V. jam spyrė į kirkšnį, kai jis nukritęs gulėjo ant nugaros gal truputį šonu. Visą tai turėjo matyti V. M., kuris buvo šalia, nes atvažiavo dviračiu. Š. nuėjo pas B. į namus, kartu išgėrė alkoholio ir tuomet pradėjo skaudėti bei negalėjo pareiti namo. Kitą rytą V. R. parvedė R.A. Š. iki namų nuo E. B. namo laiptinės, o rugpjūčio 11 d. jis kreipėsi į medikus. Iš liudytojos J. Š., kuri yra nukentėjusiojo motina, parodymų matyti, kad sūnus vakare išėjo pas draugą, o ryte jį parvedė kaimynas V. R.. Sūnus suklupo prie durų, papasakojo, kad jį sumušė kaimynas A.. Po kelių dienų gydymo namuose, sūnus kreipėsi į medikus. Rugsėjo pradžioje ant suoliuko matė V. (M.) su draugais, o V. prieš langą, kuris buvo atidarytas, labai vaizdžiai parodė, kaip buvo spirta į tarpkojį, minėjo R. vardą, pridėjo, kad būtų labai gerai, kad būtų sulaužyti šonkauliai. J. Š. nurodė, jog sūnus buvo sumuštas rugpjūčio 7 d., 8 dienos rytą jis parėjo į namus. Tai gerai prisimena, nes būtent tą naktį, kai 2010 m. rugpjūčio mėnesį buvo vėtra, sūnus nenakvojo namuose. Iš liudytojo E. B. parodymų matyti, kad R. A. Š. jam yra sakęs, kad buvo sužalotas, bet tai sakė vėliau. Visko neprisiminė, tačiau patvirtino policijoje duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pas jį buvo atėjo R. A. Š., su juo gėrė alkoholį ir jis skundėsi, kad skauda tarpukojį, ar kas nors jį būtų sužalojęs – nesakė, bet po poros dienų pamatė Š. su ramentais ir sužinojo kad A. V. trenkė R. A. Š. kumščiu ir spyrė, sužalojo kirkšnį. Atkreiptinas dėmesys, jog vyriškiui ir skųstis kitiems asmenims, pasakoti apie patirtą tokį spyrį į kirkšnis, nelaikytina pagirtinu elgesiu, todėl iškart įvykis nebuvo labai plačiai paskleistas.
Nukentėjusiojo parodymais abejoti pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti netiesioginiais liudytojų J. Š., E. B. parodymais. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. A. Š. konstatuota dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2010-08-08 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teisme apklaustos specialistės Sofijos Makšimaitės parodymų matyti, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu, jis galėjo būti padarytas ir rugpjūčio 7, ir 8 d., taip pat neatmetama galimybė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas rugpjūčio 9 ar 10 dienomis. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui – tokia tikimybė labai maža, kūno svorio nepakanka susilaužyti gaktikauliui. Esant tokiam sužalojimui žmogui sunku judėti, skundžiasi skausmu, tačiau judėti gali. Po tokio sužalojimo, laikui bėgant skausmas stiprėja. Priklauso nuo žmogaus individualių savybių, nuo kada skausmas pasidaro labai stiprus.
Sprendžiant klausimą dėl įvykio datos tikslinimo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. A. Š. buvo sužalotas 2010-08-07, nes tai patvirtina nuoseklūs J. Š. parodymai, kad jos sūnus namo grįžo rytą po naktį kilusios vėtros (kuri, bylos duomenimis, įvyko 2010-08-08 naktį, o 2010-08-07 buvo šeštadienis) jis sunkiai ėjo ir jautė skausmą. Tokią įvykio datą teisme patvirtino ir R. A. Š., nors ikiteisminio tyrimo metu visur buvo nurodęs, jog sužalojimas jam buvo padarytas 2010-08-08. Juo labiau, kad šiai išvadai neprieštarauja ir specialistės S. Makšimaitės parodymai. Nors R. A. Š. naktį praleido E. B. bute girtaudamas ir jam nesiskundė apie sužalojimą, tačiau tai neprieštarauja specialistės parodymams, kur ji nurodo, jog dėl tokio pobūdžio sužalojimo žmogus iš pradžių jaučia nestiprų skausmą. Tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad po 2010-08-07 įvykusio incidento su A. V. R. A. Š. jautė skausmą, kuris stiprėjo ir 2010-08-08 rytą jau jautė gana stiprų skausmą, sunkiai ėjo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai J. Š. ir V. R., kuris padėjo nukentėjusiojo prašymu jam pareiti namo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai patikslino kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo data, nurodant iš 2010-08-08 į 2010-08-07. Tokiu patikslinimu nebuvo pažeista A. V. teisė į gynybą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tiriant įrodymus, apklausiant visus asmeninis bei tiriant meteo duomenis, buvo aiškinamasi įvykio data ir laikas, gynyba buvo parengta būtent nuo gynimosi dėl veikos, padarytos tomis dienomis, atitinkamai ir 2010-08-07. Todėl apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu yra atmetami kaip nepagrįsti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje nustatytus prieštaravimus, apylinkės teismas pagrįstai atmetė E. B., V. M., V. R. bei A. V. parodymus, kaip neobjektyvius, kuriais jie suinteresuoti padėti A. V.. Šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes sužinojo tik iš kitų asmenų pasakojimų, o buvo apklausti tik praėjus beveik trims mėnesiams apie A. V., kuris buvo geras jų pažįstamas, nusikalstamus veiksmus. Tai patvirtina ir prieštaravimas tarp nukentėjusiojo ir liudytojo V. M. parodymų - R. A. Š. teigė, jog tą momentą, kai A. V. jam spyrė, turėjo matyti V. M., tačiau pastarasis tai neigia. Be to, pagrįstai nesirėmė apklaustų liudytojų R. V., I. S., R. B. parodymais, patvirtinančiais A. V. alibi, nes jie apklausti praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio ir galėjo sąžiningai klysti maišydami jų buvimo R. V. bute mėnesio dieną ar net metus. Tuo tarpu kitų liudytojų – R. Ž., R. A., R. R. parodymai yra neinformatyvūs. Įvertinus tai, apeliacinio skundo motyvai dal nepagrįsto šių liudytojų parodymų vertinimo, abejonių keliančių J. J. parodymų, paties nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo (dėl įvykio laiko) yra atmetami kaip nepagrįsi.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. V. kaltė pagal BK 138 str. 1 d. yra pilnai įrodyta, t. y. kad jis, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia sudavė R. A. Š. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė į kirkšnį, tuo padarydamas jam sužalojimus, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad A. V. nepadarė šio nusikaltimo, jo kaltė neįrodyta, įrodymai byloje įvertinti pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliacinio skundo motyvai, kad nukentėjusysis, jo motina ir jų prašymu teisme apklausta liudytoja J. J. susitarė tarpusavyje meluoti, nes nukentėjusysis nori pasipelnyti iš nukentėjusiojo, kuris yra bedarbis, bet turi butą, arba apkalba A. V., nes anksčiau pats mergino A. V. sugyventinę R. V., yra atmetami, nes toks vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas bylos duomenimis, neturintis esminės įtakos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms. Bylos duomenys pažymi, kad A. V. turėjęs neigiamus nusistatymus prieš R.A. Š., todėl pasitaikius palankiai situacijai ir sumušė pastarąjį.
Motyvuojamoji dalis
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir priimti A. V. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.