Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-9167-717/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-25
Bylos Nr.
2-9167-717/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
G. V.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Domas Pakėnas, Kęstutis Jonaitis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-9167-717 (S) 2-69-3-04955-2016-2/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 2.3.2.2; 2.3.2.9.2; 2.3.2.12.1; 3.2.3.8; 3.2.3.9;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m.spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant:

ieškovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovei, advokatei Virginijai Bradulskienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 9,

atsakovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovui, advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 136,

trečiajam asmeniui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. V. ir trečiajam asmeniui G. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo ieškiniu (t.1, b.l. 4-7) ir žodžiu teismo posėdžiuose prašė priteisti jam iš atsakovės 5126,27 EUR, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Jis nurodė, kad atsakovė – buvusi jo sutuoktinė. Jų santuoka yra nutraukta 2014-01-17 Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-2846-214/2014. Šiuo teismo sprendimu buvo padalintas jų santuokinis turtas. Jam priteistas automobilis Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) 17 700 Lt arba 5126,27 EUR vertės. Šis sprendimas aukštesnės instancijos teismo nutartimi buvo paliktas galioti. Atsakovė jam priteisto automobilio negrąžino. Pateikus vykdomąjį raštą vykdymui, tikslu priverstinai išreikalauti automobilį, vykdomasis raštas buvo gražintas neįvykdytas. Neįvykdymo motyvas buvo toks, kad atsakovė automobiliu niekada nesinaudojo, jo nelaikė, todėl ir negalėjo jo perduoti. Kaip vėliau sužinojo, jam priteistu automobiliu naudojosi jų sūnus, šios bylos trečiasis asmuo. Su automobiliu jis buvo išvykęs į užsienį, ten buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ginčo automobilis buvo apgadintas autoįvykio metu. Kadangi atsakovė leido trečiajam asmeniui naudotis jam priteistu automobiliu, kuris prarado žymią vertės dalį, todėl jis nenorėtų gauti automobilio natūra, o nori, kad iš atsakovės būtų priteista automobilio vertė jo priteisimo momentu – 5126,27 EUR.

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jam buvo žinoma, jog trečiasis asmuo naudojasi automobiliu, tačiau nesiėmė įstatymo numatytų priemonių jį iš trečiojo asmens išreikalauti. Taip pat jis nesiėmė priemonių išsireikalauti iš jo automobilio vertės sumažėjimo atlyginimo.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad ieškovui turėtų būti priteista tokia automobilio vertė, kokia ji buvo 2014 metais priimant sprendimą ir šį automobilį priteisiant ieškovui. Mano, kad tikslinga už automobilį priteisti piniginę kompensaciją dėl to, kad automobilis iki šio momento nuvertėjo dėl to, kad atsakovė su sūnumi jo savalaikiai negrąžino ieškovui.

Atsakovė, jos atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 54-62) nurodė, kad ji ginčo automobiliu niekada nesinaudojo. Ji netgi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kur buvo laikomas automobilis ir kas juo naudojosi ji nesidomėjo ir tų aplinkybių nežino. Žino tik tiek, kad vienu metu ginčo automobilis buvo laikomas jų su ieškovu buvusiame garaže (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Ginčo automobilį pats ieškovas buvo davęs naudotis sūnui, šios bylos trečiajam asmeniui. Kad automobilį sūnui perdavė ieškovas, o ne ji, kaip šis teigia, įrodo tai, kad ieškovas, kaip automobilio naudotojas, sūnui perdavė automobilio raktelį, techninius dokumentus. Ji automobilio perduoti antstoliui negalėjo, nes juo nedisponavo. Ieškovas turi kitą automobilį, tik įgytą ne savo vardu. Jam ginčo automobilis nereikalingas, dėl to nenori atsiimti automobilio natūra, o sugalvojo būdą kaip gauti už jį piniginę kompensaciją. Sūnus ne kartą ragino ieškovą perimti automobilį, tačiau jis sąmoningai jo neima. Ji su ieškovu niekada nesitarė ir jam neįsipareigojo saugoti automobilį, būti už jį atsakinga, todėl negali atsakyti nei už jo techninę būklę, nei už gražinimą.

Trečiasis asmuo G. V. prašė ieškinį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, 399 EUR automobilio saugojimo išlaidų bei skirti baudą už nepagrįstą ieškinio pareiškimą. Jis nurodė, kad šalys yra jo tėvai. Jų santuoka buvo nutraukta 2014 m. Ginčo automobilis Audi A4 natūra buvo priteistas ieškovui. Šis jam leido naudotis automobiliu, perdavė jo raktelius ir techninį pasą. Kai ieškovas pradėjo reikalauti, kad atsakovė jam atlygintų žalą už automobilį, jis daug kartų bandė ieškovui grąžinti automobilį, tačiau šis vengė jo perėmimo. Mano, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio sprendimo įvykdymo sugrąžinant jam automobilį, kur skolininke buvo įvardinta atsakovė, nes jam buvo žinoma, kad automobilis yra pas jį, o ne pas atsakovę. Automobilis yra normalios būklės, jis yra praėjęs techninę apžiūrą. Bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuvarę automobilį į autosaloną, kur jis buvo apžiūrėtas dalyvaujant ir ieškovui. Buvo konstatuota, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Šių metų liepos mėnesį ieškovas pateikė automobilį apžiūrai Kaune Audi centre. Automobilio iš autocentro jis nepaėmė, o vėliau su automobiliu nuvyko į Šiaulius nustatyti automobilio techninę būklę. Jam kelia abejonių, kad tokia patikra yra objektyvi, nes patikrą buvo galima atlikti arčiau Kauno esančiuose sertifikuotuose autocentruose, pvz. Vilniuje, nevykstant automobilio tikrinti dvigubai didesniu atstumu.

Ieškovo atsisakymas paimti automobilį natūra yra nepagrįstas. Mano, kad ieškovas automobilio neima dėl to, kad šiuo metu važinėja su kitu automobiliu, dėl to jam parankiau yra gauti ne automobilį, o piniginę kompensaciją už jį.

Skirti baudą už nepagrįstą bylinėjimąsi prašė dėl to, jog ieškovui žinant, kad atsakovė negali jam grąžinti automobilio, nes juo naudojasi jis, ieškovas vis tik pareiškė jai ieškinį.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas.

Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-2846-214/2014 pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas (t.1, b.l. 13) dėl sprendimo dalies, kuria V. V. paskirtas automobilis Audi A4. Skolininke šiame vykdomajame rašte įvardinta A. V.. Vykdomasis raštas išduotas 2015-03-09.

VĮ „Regitra“ 2015-04-22 raštu buvo sustabdytas leidimas transporto priemonei Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešėjame eisme (t.1, b.l. 11), o 2015-05-19 šios įmonės raštu transporto priemonė išregistruota dėl to, kad jai neatlikta techninė apžiūra (t.1, b.l. 10).

Ginčo automobilis 2013-06-17 buvo apgadintas kito automobilio (t.1, b.l. 12). Tuo metu šis automobilis buvo šalių bendra jungtinė nuosavybė. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2846-214/2014 seka, kad po to automobilis buvo naudojamas, jis buvo teisminio ginčo objektas, buvo įvertintas 17 700 Lt.

Ieškovas nurodė, kad jis vykdomąjį raštą dėl automobilio išreikalavimo buvo pateikęs vykdyti antstolei R. P.. Ši antstolė 2015-06-16 surašė sprendimo neįvykdymo aktą (t.1, b.l. 14), o 2015-06-16 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (t.1, b.l. 15) kuriuose nurodė, kad iš atsakovės atstovo gavo rašytinį paaiškinimą, kad ginčo automobiliu skolininkė niekada nedisponavo ir nedisponuoja, todėl negali jo perduoti išieškotojui. Antstolė tokią išvadą padarė vadovaudamasi atsakovės atstovo, advokato Domo Pakėno 2014-05-26 prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui (t.1., b.l. 71-72). Taip pat skolininkės atstovas nurodė, kad automobiliu naudojasi G. V., kuris nori perduoti automobilį išieškotojui. Vykdymo išlaidos buvo išieškotos iš išieškotojo (t.1, b.l. 16, 17).

Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, kad ji per savo atstovą, advokatą Domą Pakėną 2014-10-17, 2014-10-28, 2015-03-05 kreipėsi dėl sprendimo vykdymo, nurodant, kad automobilis randasi apmokamoje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje (t.1, b.l. 64-70). Atsakovė 2015-06-11 pretenzijoje (t.1, b.l. 73) ieškovui nurodė, kad ji automobilio neturi, nes ieškovas jį yra perdavęs trečiajam asmeniui.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jam 2014-09-27, 2014-08-14, 2014-07-20 ir 2014-07-08 buvo atsiųsti iš bendrovės „Contractum“ pranešimai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus Norvegijoje (t.1, b.l. 18-21). Kaip vėliau paaiškėjo ir šias aplinkybes pripažino trečiasis asmuo, pastarasis už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas įvairiomis baudomis Norvegijoje (taip pat ir t.1, b.l. 22-45). Tiek antstolės surašytas sprendimo neįvykdymo aktas, tiek administracinių teisės pažeidimų padarymas rodo, kad 2014-2015 metais ieškovui buvo žinoma, jog automobiliu naudojasi ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Ieškovas trečiajam asmeniui ieškinio nereiškė, prašydamas išreikalauti turtą iš jo valdymo.

Teismo posėdžio protokole byloje Nr. 2-2610-214/2013 atsakovė nurodė: „Aš nevairuoju automobilio“ (t.1, b.l. 79), „Negaliu pasakyti kas važinėja automobiliu Audi A4, aš niekada nevažinėjau“ (t.1, b.l. 80). Šiame protokole ieškovas nurodė: „Automobilis, sūnus važinėja jau metai laiko. Tegul važinėja. Mašiną palieku jai“. (t.1, b.l. 82). Kitame 2013-12-10 teismo posėdžio protokole trečiasis asmuo nurodė, kad automobilį jam davė ieškovas, liepė suderinti su atsakove (t.1, b.l. 95). Teismo posėdyje trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė niekada ginčo automobilio nevairavo, juo nesinaudojo. Šis automobilis yra su mechanine pavarų dėže, o atsakovė vairuoja tik su automatine pavarų dėže. Ieškovas 2016-10-04 teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jis žinojo, jog trečiasis asmuo naudojosi automobiliu Audi A4, tačiau nesiėmė priemonių paimti šį automobilį. Jis paaiškino, kad iš trečiojo asmens paimti automobilį vengė dėl to, kad žinojo jį buvus apgadintą, todėl nenorėjo rizikuoti dėl galimų ateityje atsirasti teisinių nesklandumų.

Ieškovas taip pat nurodė, kad jis nesiėmė įstatymo numatytų galimybių išreikalauti turtą iš neteisėto kito asmens valdymo ar žalos atlyginimo.

Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad automobilis Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas 2013-06-19 autoįvykio metu, kaltas asmuo dėl jo apgadinimo nebuvo nustatytas (t.1, b.l. 122). Automobilis 2014-06-03 buvo įvertintas 14 363,70 Lt (t.1, b.l. 130). Trečiasis asmuo 2016-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad jis du kartus pristatė automobilį techninei apžiūrai. Buvo nustatyti nežymūs pažeidimai. Jis juos pašalino ir buvo patvirtinta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir gali dalyvauti eisme.

Ieškovas teigė, kad ginčo automobilis buvo laikomas pas atsakovę garaže B. gatvėje, tačiau VĮ Registrų centro duomenų banko išraše (t.2, b.l. 17) nurodyta, kad garažas (duomenys neskelbtini) priklauso G. V..

Iš trečiojo asmens pateiktų įrodymų t.2, b.l. 19-25 seka, kad automobiliu naudojosi, jo draudimu, technine būkle rūpinosi taip pat trečiasis asmuo.

Automobilis buvo apžiūrėtas 2016-07-08 Audi centre Kaune. Buvo nustatyti tam tikri jo pažeidimai (t.2, b.l. 33-40), 2016-07-14 automobilio vertė nustatyta 3370 EUR (t.2, b.l. 46), tokio tipo transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje 2016 m. liepos mėnesį sudarė 3170 EUR (b.l. 67).

Ieškovo atstovė 2016-10-04 teismo posėdyje pateikė dokumentus, kurie rodo, kad ieškovas automobilį iš Audi Kauno centro paėmė pats ir jį nugabeno į Šiaulių UAB „Rovislita“, o pagal 2016-09-19 paslaugų teikimo sutartį – jį perdavė saugoti UAB „Departus“ (t.2, b.l. 84-89). Iš to seka, kad ieškovas realiai disponuoja jam priklausančiu turtu.

Teisinis byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą.

Šis reikalavimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš žalos atlyginimo teisinių santykių, vadovaujasi CK 6.247 – 6.249 straipsnių nuostatomis. Žala, kaip civilinės atsakomybės rūšis pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį nustatoma kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinei atsakomybei yra privalomi šie požymiai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir konkreti reali žala.

Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), kur šalys gyveno iki faktinio santuokos iširimo. Atsakovei grįžus gyventi į B. gatvę, automobilis liko (duomenys neskelbtini), kur pasiliko gyventi ieškovas.

Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovas jam leido naudotis automobiliu, liepęs šį klausimą suderinti su atsakove. Jis jam perdavė automobilio raktelius, dokumentus, automobilį paėmė iš (duomenys neskelbtini) apie 2013 metus ir juo naudojosi. Iš to seka, kad ieškovas žinojo kas yra faktinis automobilio naudotojas. Kaip ieškovas pats patvirtino, jis niekada nesikreipė pas trečiąjį asmenį, kad atsiimtų iš jo automobilį arba gautų už jį piniginę kompensaciją. Jis manė, kad jam priklausančio turto jis turi reikalauti iš atsakovės, kaip buvusios bendraturtės. Be to, bijojo būti apgautas trečiojo asmens – kad jis jam grąžins techniškai nudėvėtą automobilį.

Ttrečiasis asmuo, sužinojęs, kad ieškovas per antstolę bando išsireikalauti automobilį iš atsakovės, ne kartą ragino ieškovą iš jo atsiimti automobilį, reiškė jam pretenzijas, tačiau ieškovas automobilio iš trečiojo asmens atsisakė priimti.

Kauno apylinkės teismo 2014-01-17 sprendimu Nr. 2-2846-214/2014 automobilis Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) natūra buvo priteistas ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad po to, kai šis sprendimas įsiteisėjo, ginčo automobilį valdė atsakovė ir vengė jį atiduoti ieškovui. Atvirkščiai – vykdomojoje byloje Nr. 0183/15/02111 nustatyta, kad vykdomoji byla neįvykdyta dėl to, jog atsakovė ginčo automobiliu nedisponuoja.

Iš to seka, kad atsakovė ieškovui nepadarė žalos, susijusios su automobiliu Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) , todėl neprivalo jos atlyginti.

Ieškovo reikalavimas netenkintinas ir kitu aspektu, t.y. kaip turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo. Neteisėtu valdymu laikomas valdymas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų valdžiusi ginčo daiktą neteisėtai (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti ginčo automobilio arba jo vertės.

Trečiojo asmens atžvilgiu valdymo teisėtumas nebus nagrinėjamas, nes jam nėra pareikštas ieškinio reikalavimas, nors ieškovas pripažino, jog jam buvo žinoma, jog ginčo automobiliu disponuoja trečiasis asmuo.

Negalima išreikalauti daikto arba jo vertę pinigais iš to asmens, kuris daiktu nedisponavo ir nedisponuoja. Ieškovas teismo posėdyje bandė teigti, kad po santuokos nutraukimo jis su atsakove buvo sutaręs, kad kurį laiką ji pasiima saugoti automobilį. Atsakovė ir trečiasis asmuo šias aplinkybes paneigė, o ieškovas neįrodė jų faktinio buvimo (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog po santuokos nutraukimo ginčo automobilis liks pas atsakovę ir ji jį saugos. Dėl tos priežasties atsakovė negali būti atsakinga už ginčo automobilį, ką patvirtina ir vykdomoji byla, kuri buvo nutraukta, nustačius analogiškas aplinkybes.

Dėl reikalavimo paskirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinio pareiškimą.

CPK 95 straipsnis nustato atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį [...] arba sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, gali būti įpareigotas atlyginti nuostolius arba (2-ji dalis) paskirti dalyvaujančiam asmeniui baudą.

Teismas netenkina atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimo paskirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinio pareiškimą vadovaudamasis konstitucine nuostata, kad kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises. Kaip nustatyta byloje, ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei, sąžiningai klydo, kad jam priteistą turtą turi reikalauti iš kitos proceso šalies, t.y. atsakovės ir buvusios turto bendraturtės, o ne iš faktinio turto valdytojo. Reikalavimo faktiniam turto valdytojui jis nereiškė dėl to, kad bijojo, jog automobilis jam bus sugrąžintas blogos būklės, t.y. ne tokios vertės, koks jis buvo perduotas naudotojui. Iš to seka, kad ieškovo ieškinio pateikimas atsakovei buvo ne tyčinis veiksmas, kad nepagrįstai ją įtraukti į teisminį procesą, o nepažeidžiant įstatymų atgauti jam priklausantį turtą ar jo vertę.

Dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti iš ieškovo automobilio saugojimo išlaidas.

Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovo 399 EUR už ginčo automobilio laikymą automobilių saugojimo aikštelėje, tačiau nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų buvimą. Be to, trečiasis asmuo šį reikalavimą pateikė kaip atsiliepimą į ieškinį, o ne kaip ieškinio reikalavimą, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti į jį atsiliepimo, jį ginčyti. Atsižvelgiant į paminėtą, laikytina, jog trečiasis asmuo neįrodė savo reikalavimo dėl 399 EUR išlaidų (CPK 178 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies [...].

Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 726,00 EUR advokato atstovavimo išlaidos (t.2, b.l. 68-70). Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, nes atsakovės atstovas pateikė į bylą išsamų atsiliepimą į ieškinį, atsakovę atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose.

Trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė (CPK 178 straipsnis), todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui G. V. dėl 5126,27 EUR žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 726,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė