Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjams M. R. ir J. S., suinteresuotiems asmenims J. S. ir G. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, notarui Raimundui Miknevičiui, L. B. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai prašė tenkinti jų pareiškimą. Nurodė, jog po motinos mirties turėjo jos testamentą ir negalvojo, kad po motinos mirties dar kartą reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi po motinos mirties į notarų biurą pareiškėjai nesikreipė, tačiau M. R. su J. S. turtą pradėjo valdyti, mokėti mokesčius, prižiūrėjo sodybą, dirbo žemės ūkio darbus.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. S. ir G. M., nurodė, jog sutinka su pareiškėjų pareiškimo reikalavimais, jiems neprieštarauja.

Suinteresuoti asmenys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, notaras Raimundas Miknevičius, L. B. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodoma, kad neprieštaraujama, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašoma bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp M. R. (buv. S.) ir A. R. sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. ir M. R. yra Z. S. ir M. S. vaikai. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 4. Pareiškėjų motina Z. S. nuosavybės teise buvo įgijusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 80/83 dalys žemės ūkio paskirties 8.3000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinerinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties 1.700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Z. S. 2014-03-14 notaro patvirtinto testamento matyti, jog Z. S. minėtąjį turtą paliko savo vaikams – J. S., S. M., M. R. ir J. S.. S. M. yra mirusi (duomenys neskelbtini), jos įpėdiniai G. M. ir L. B.. Mirusiosios Z. S. įpėdiniai – J. S. bei mirusios S. M. – G. M. ir L. B., į palikėjo palikimą nepretenduoja. Iš mokėjimų nuorašų matyti, kad už turtą mokami mokesčiai už elektros energijos tiekimą, atliekų tvarkymą, kuriuos moka M. R. ir J. S..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (CPK 177 str. 2 d.; 178 str.).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjai bei suinteresuotas asmuo J. S. yra vieninteliai Z. S. įpėdiniai – vaikai. Pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėję jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys bei suinteresuotų asmenų parodymai teismo posėdžio metu. Pareiškėjai po motinos mirties prižiūrėjo sodybą, dirbo žemės ūkio darbus, mokėjo mokesčius, nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, Z. S. turtas nėra pripažintas bešeimininkiu, valstybės priimtas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjai M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.; 2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams M. R. ir J. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.