Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-01-23 nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal LR BK 155 str. 1 d. ir nubaustas 2 MGL dydžio, t.y. 260 Lt bauda, pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas viešaisiais darbais šešeriems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta viešieji darbai šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui ir 2 MGL dydžio, t.y. 260 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2007-09-21d apie 17 val. 30 min. Zibolių km, Rokiškio raj., būdamas neblaivus, išvadino A. N. kraugeriu, banditu, pavartojo necenzūrinį žodį ir tuo tyčia viešai įžeidė nukentėjusį. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis K. K., būdamas neblaivus, sudavė kietu daiktu smūgį nukentėjusiam į veidą , dėl ko prakirto lūpą ir tyčia sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.

K. K. skundžia 2008-01-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad nei privataus pokalbio metu nei viešai nepažemino ir neketino pažeminti A. N., jam nesudavė jokio smūgio, ir suduoti būtų negalėjęs, kadangi jis yra žemo ūgio, turintis invalidumą žmogus, o nukentėjusysis, fiziškai stiprus, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo žmogus. Priešingai - būtent A. N. jį pargriovė, spardė, surišo virve ir, pasityčiojęs, iškvietė policiją, nes jis, apeliantas, buvo neblaivus. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai vertino liudytojos parodymus, nes ji yra A. N. žmona, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Jokių kitų objektyvių įrodymų A. N. teismui nepateikė. Apeliantas teigia, kad A. N. teisme melavo teigdamas, kad apelianto nespardė, nes buvo su vasarinėmis naginėmis, o jo žmona kaip tik patvirtino, kad A. N. buvo apsiavęs auliniais batais, ir tai, anot apelianto, rodo A. N. nesąžiningumą bei norą pasipelnyti.

Apeliantas ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

BPK 20 str. 5d. numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymų šaltiniu yra teisėtai gauti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo, tiek kaltinamojo parodymai ir nei vieni iš jų neturi išankstinės galios bei vienų pranašumo prieš kitus. Kuriais parodymais vadovautis, teismas nusprendžia juos palyginęs ir sutikrinęs su informacija, gauta byloje iš kitų įrodymų šaltinių. Vertindamas nukentėjusiojo A. N. parodymus, teismas juos gretino su kitais byloje surinktais įrodymais ir BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Nuteistojo K. K. skundo argumentai apie tai, kad jis nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu nepažemino ir neketino pažeminti, kad A. N. nesudavė ir fizinio skausmo jam nesukėlė yra nepagrįsti ir paneigti kitais byloje surinktais duomenimis.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. K. K. nuteistas už tai, kad išvadino A. N. kraugeriu, banditu bei necenzūriniu žodžiu, tuo tyčia viešai įžeidė nukentėjusį. Įžeidimu yra neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įrodyta, jog minėtus, užgauliai žeminančius nukentėjusįjį A. N. žodžius, K. K. pasakė kito žmogaus – D. N. akivaizdoje. Tą patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos D. N. parodymai. A. N. ir D. N. parodymai taip pat patvirtina, jog K. K. konflikto metu tyčia sudavė A. N. į veidą, tuo sukeldamas jam skausmą. Nors, kaip teigia apeliantas, jis už nukentėjusįjį yra fiziškai silpnesnis, ši aplinkybė dar nereiškia, jog apeliantas, būdamas girtas, negalėjo pasielgti nuosprendyje nurodytu būdu. Nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo, nenustatyta, kodėl jie apeliantą turėtų apkalbėti. Be to, A. N. bei D. N. parodymai atitinka įvykio situaciją - būtent K. K. neblaivus su reikalavimais atėjo pas A. N., o ne priešingai. Kad jis girtas sukėlė konfliktą, patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusysis jį surišo bei iškvietė policijos darbuotojus. Logiškai nebūtų paaiškinami tokie nukentėjusysiojo veiksmai, jei apeliantas būtų elgęsis teisėtai bei nekėlęs nukentėjusiajam grėsmės.

Kadangi dėl skunde nurodytų aplinkybių keisti nuosprendį ar jį panaiktinti nėra pagrindo, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.