- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-481-1008/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02952-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdamas faktiškai valdyti kaip savo turtą pareiškėjas A. B. savo ir savo nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priėmė po R. B. mirties atsiradusį palikimą, t. y. ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo pareiškėjui išduoti teismo leidimą savo nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini) priimti palikimą.
Teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. B., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo 2004 metų su savo šeima gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiame bute deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Be to, šiame bute su jais taip pat gyveno bei nuo pat gimimo gyvenamąją vietą yra deklaravęs šiuo metu dar nepilnamečiu esantis jų sūnus R. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo sutuoktinei ir jo nepilnamečio sūnaus R. B. motinai R. B. atsirado palikimas, t. y. ½ dalis jai ir pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo sutuoktinė savo mirties dienai jokio testamento nebuvo surašiusi, minėtą po jos mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį buto, kaip ir likusią ½ dalį buto, savo ir savo nepilnamečio sūnaus R. B. vardu toliau valdė ir šiuo metu valdo šiame bute likęs gyventi pareiškėjas. Pareiškėjas toliau rūpinosi visu butu kaip savu, toliau atlikinėjo visus su minėto buto faktiniu valdymu, naudojimu bei priežiūra susijusius veiksmus, toliau mokėjo ir tebemoka visus šio buto mokesčius ir kt. Pareiškėjas paveldimą turtą savo ir savo nepilnamečio sūnaus vardu priėmė savo aktyviais veiksmais, t. y. pradėjęs turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo, prižiūrėti, tvarkyti, mokėti mokesčius, todėl prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus turtą valdyti ir išduoti teismo leidimą atsiradusį palikimą priimti nepilnamečio sūnaus vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. B. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad VĮ Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas ir jo nepilnametis sūnus priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad skyrius sutinka su pareikštais reikalavimais. Be to, pažymėjo, kad skyrius neturi informacijos, kad šioje šeimoje būtų netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje numatyti reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja R. B., kuriai nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjų A. B.. Gyvenant santuokoje šeima susilaukė trijų vaikų, iš kurių sūnus R. B. yra nepilnametis. Kaip matyti iš byloje esančio Mažeikių rajono 2 notaro biuro pranešimo, mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinei R. B., paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek nepilnametis sūnus R. B. yra deklaruoti palikimo atsiradimo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Esantys įrodymai patvirtina, kad po palikimo atsiradimo pareiškėjas toliau mokėjo būsto mokesčius, kaip matyti iš sąskaitų – pranešimų, pareiškėjas su nepilnamečiu sūnumi, iki šiol gyvena minėtame bute, jame naudoja dujas, vandenį, elektrą, moka administravimo mokesčius.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas pradėdamas faktiškai valdyti kaip savo turtą, savo ir savo nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priėmė po R. B. mirties atsiradusį palikimą, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas su nepilnamečiu sūnumi po palikėjos mirties toliau naudojasi ir prižiūri po palikėjos mirties likusį nekilnojamąjį turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas pradėdamas faktiškai valdyti kaip savo turtą pareiškėjas A. B. savo ir savo nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priėmė po R. B. mirties atsiradusį palikimą.
Įvertinus aplinkybę, kad CK 3.188 straipsnio 1 dalis numato, jog nepilnamečio vaiko tėvams būtinas išankstinis teismo leidimas savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, pareiškėjui kartu išduotinas teismo leidimas savo nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti jo motinos R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti teismo leidimą savo nepilnamečio sūnaus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti jo motinos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdamas faktiškai valdyti kaip savo turtą pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo ir savo nepilnamečio sūnaus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priėmė po R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą.
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.