Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.1.; 1.2.18.10.; 1.2.20.16.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 2.3.6.7.

2015 m. gegužės 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas pagal LR BK 246 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., BK 183 str. 1 d., LR BK 184 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuo 2009-04-21 iki 2010-11-30, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, 2010 m. gruodžio mėnesį organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų fiktyvų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu imitavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. J., nors pats toliau jais disponavo ir buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. R. nuo 2009-04-21 iki 2010-11-30, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, 2010 m. gruodžio mėnesį organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų fiktyvų pardavimą A. J. bei A. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimą, iš jų ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių: „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7800 Lt, „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 330 Lt, nors toliau šiuos automobilius valdė ir šį bendros 20 130 litų vertės turtą pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010-11-11 S. V. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Lt, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt, už sandorį gautų pinigų – 5000 Lt neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, juos pasisavindamas, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą iš viso už 25130 Lt.

G. R. pagal BK 246 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad nuo 2009-04-21 iki 2010-11-30 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą turtą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonė „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) DIN1508H2B2, pagal 2005-10-17 įkeitimo lakštą, įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas AB (duomenys neskelbtini) bankui, bendra įkeisto turto vertė 145 000, 00 Lt, ir šis turtas AB (duomenys neskelbtini) banko sutikimo negali būti perleistas bei turi būti užtikrintas įkeisto turto saugojimas, bei 2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjai Jarūnei Sedalienei priėmus nutartį areštuoti ir perduoti AB (duomenys neskelbtini) bankui įkeistą kilnojamąjį turtą, nevykdė teismo nutarties ir pagal 2010-06-18 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotą didelės vertės turtą, kurio vertė didesnė nei 250 MGL (bendra turto rinkos vertė 2010-10-01 dienai 81 700 Lt), jo neperdavė AB (duomenys neskelbtini) bankui, o 2010-11-30 bute, adresu: (duomenys neskelbtini), susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, organizavo ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. J., organizavo A. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimą, tarp jų ir areštuoto kilnojamojo turto: kelių transporto priemonės „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną – 47 380 Lt, kelių transporto priemonės „Kome JPPV 4“, kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną buvo 19 610 Lt, hidraulinio manipuliatoriaus (keliamojo krautuvo) DIN1508H2B2, kurio rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dieną – 14 710 Lt, nors faktiškai ir toliau disponavo minėtu turtu, taip paslėpdamas areštuotą didelės vertės svetimą turtą.

Be to, G. R. pagal BK 184 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad nuo 2009-04-21 iki 2010-11-30 būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, 2010-11-11 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Lt, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt, S. V., t. y. žymiai mažesne nei rinkos kaina (žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 20 000 Lt, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 7012 Lt), ir taip iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)i“ priklausančio 22012 Lt vertės turto.

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bankui buvo įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškavežis su priekaba. Pagal 2010 m. teismo nutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo bankui (duomenys neskelbtini) jis transporto priemones norėjo perduoti, ne kartą skambino ir vyko į banką, siūlė darbuotojams pasiimti miškavežį, bet niekas neatvažiavo jo pasiimti. Po to iš jo antstolis reikalavo, kad grąžintų miškavežį. Buvo atvejų, kai miškavežis būdavo sugedęs, be to, į antstolės kontorą miškavežio negalima atnešti. Miškavežio fiziškai neįmanoma perduoti bankui ar antstoliui, kadangi jis yra sunkiasvorė transporto priemonė. Jo niekas neprašė perduoti miškavežio raktelių. Nepripažįsta kaltės dėl areštuoto turto iššvaistymo, tvirtina, kad nepaslėpė miškavežio, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kur įmonė buvo oficialiai užregistruota Registrų centre. Tuo metu, kai turto vertintojai skambino ir prašė pažiūrėti miškavežį, jis buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini), bet jiems pasakė adresą, miškavežis stovėjo atviroje teritorijoje, buvo galima apeiti ir apžiūrėti miškavežį. Pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visu jos turtu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepelninga, todėl pasitarę su pagrindine akcininke S. R. nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei miškavežio, nei „Fiat Ducato“ nepardavė. Buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos su turtu ir skolomis. Internete yra nemažai skelbimų, kur skelbiasi asmenys, kurie perka veikiančias UAB. Žmonės, kurie norėjo pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo informuoti dėl paskolos. Su pirkėjais viską aptarė telefonu. Po telefoninių derybų du asmenys atsivežė pas jį į butą A. J.. Kas dar tokie buvo du žmonės, nežino. Jis nesuprato, kad A. J. nesiorientuoja situacijoje. Už įmonę gavo simboliškai 100 litų. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena nedidelė skola, apie 1000 Lt. Jis A. J. parodė, kur stovi miškavežis, ir padavė miškavežio raktelį. Vieną dieną pirkėjams jis parodė priekabą, o kitą dieną – manipuliatorių. Abiem atvejais reikalavo, kad būtų pasirašytas perdavimo aktas. Po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo su A. J. ir kitais dviem asmenimis jis daug kartų matėsi ir su jais bendravo, dažnai atvažiuodavo A. J. ir kreipdavosi pagalbos dėl miškavežio. Jie paprašė, kad reikia miškavežį nuvaryti į autoservisą, kadangi miškavežis nebuvo apdraustas, jis apdraudė miškavežį, nuvarė ir parvarė jį iš autoserviso. Pripažįsta, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį jis apdraudė miškavežį. A. J. atlikdavo darbininko funkcijas, o ne įmonės direktoriaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. 20 segtuvų su visais UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, ir turtą jis perdavė naujam savininkui A. J.. A. J. pasirašė dokumentų perdavimo aktą. Neorganizavo fiktyvaus pardavimo, neslėpė dokumentų, dokumentus atidavė A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo metu buvo pažįstami su S. V., tačiau kartu su ja negyveno. Teigia, jog S. V. pardavė sklypus, nes reikėjo atsiskaityti su fiziniais asmenimis už medieną, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keletą įsiskolinimų. Vienas miškas buvo iškirstas, jis buvo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tai buvo plynas laukas. (duomenys neskelbtini) rajone miškas buvo apie 4 hektarų, jis buvo visiškai iškirtas, o (duomenys neskelbtini) – 1,08 hektaro. Šio kaltinimo nepripažįsta, nes buvo viskas padaryta sąžiningai, kaip priklauso. Pardavęs S. V. žemės sklypus išrašė orderius ir juos pats įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o kvitus atidavė S. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo automobilius „Fiat Ducato“ ir „Mitsubishi Carisma“. Automobilius „Mitsubishi Carisma“ ir „Fiat Ducato“ jis pardavė kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl „Fiat Ducato“ paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jis buvo apvogtas ir sudegintas. Tai buvo 2013 m. lapkričio 27 d. Dėl šio įvykio jis parašė pareiškimą.

Liudytojas A. R. parodė, kad G. R. jam pasiūlė dirbti direktoriumi. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi gal 2005–2006 m. Dirbo tris mėnesius. Po to jis šioje įmonėje realiai nebedirbo, tik liko įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Paliko „įdarbintą knygelę“ G. R. prašant. G. R. vaidmuo buvo visapusiškas, nes jo įmonė. G. R. nenorėjo būti direktoriumi, tačiau viskuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpinosi G. R., jis viskuo rūpinosi ir A. R. būnant direktoriumi. Dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paskolos paėmimo metu. Šiai paskolai imti iniciatyvą rodė G. R.. Paskolos tikslas, kaip buvo kalbama, gal lentpjūvei įgyti, bet nieko konkretaus. Paimti paskolos pinigai buvo išleisti į apyvartą, pirkta mediena, o įkeistas miškavežis „Volvo“ su priekaba ir krautuvu. Kredito linijos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 7–12 b. l.) ir įkeitimo lakšte (1 t., 15–17 b. l.) yra jo parašai. Viskas buvo daroma faktinio savininko G. R. iniciatyva. Kai nedirbo ir ant dokumentų reikėjo parašų, tai buvo kelis kartus nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė. Tai buvo G. R. iniciatyva, nes jis sakydavo, kad kitas direktorius dar nerastas. Nieko nežino apie automobilį „Fiat Ducato“. Automobilį „Mitsubitshi Carisma“ naudojo kaip šeimos automobilį.

Liudytoja S. V. parodė, kad su G. R. susipažino 2007 m., draugavo, nuo 2009 m. vidurio kartu gyveno, tačiau bendro ūkio nevedė, nes bendrai pirko maistą ir pan., o kitus turtinius klausimus, tai kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto, asmeninių daiktų įsigijimą sprendė pirkdami iš asmeninių lėšų. Nuo 2011 metų su G. R. pradėjo vesti bendrą ūkį. Gyveno su G. R. viename bute, žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, išgirdo, kad norėjo parduoti žemės sklypus, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Miškų niekas nepirko, nes buvo plyni laukai, iškirsti miškai. G. R. prašė paskolinti. Ji pasiūlė jam parduoti jai miško sklypus. Jie sudarė sandorį ir ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2 plynus sklypus, kuriuose stovėjo pavieniai medžiai, bet dokumentaliai tai sklypus pirko kaip mišką, kaip nurodyta VĮ Registrų centre, jų vertė buvo nedidelė. Už sklypus sumokėjo kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse, už vieną – 2000 Lt, už kitą – 3000 Lt. Kainas nurodė G. R., nes jis žinojo realią situaciją ir daugiau nusimanė. Sutartyje nurodyta sklypų rinkos vertė didesnė nei pirko, nes minimi miškų sklypai buvo įvertinti seniai, kol dar nebuvo iškirsti medžiai, be to, kai juos vertino, abejoja, ar kas nors buvo nuvykęs ir vertino sklypus realiai. Taip pat kito sklypų rinkos vertės. Pinigus už sklypus sumokėjo grynais G. R., jis jai išrašė 2 kasos orderius. Tų orderių neturi, nesaugojo.

Prie jos G. R. ne kartą skambino į (duomenys neskelbtini) banką ir prašė pasiimti miškavežį. G. R. kalbėdamas jiems sakė pasiimti miškavežį, nes nori parduoti įmonę, nėra kur jo dėti. Taip pat iš jo kalbų girdėjo, kad yra važiavęs į patį banką. 2010 m. vasarą jai kartu su G. R. važiuojant automobiliu G. R. paskambino asmuo, kuris prisistatė kaip turto vertintojas. Turto vertintojas paprašė kartu su juo nuvykti ir įvertinti miškavežį. G. R. pasakė, kad yra išvykęs atostogų ir negali dalyvauti šiame procese, tačiau jis turto vertintojui nurodė adresą, kur yra miškavežis, todėl turto vertintojas tikslų adresą, kur buvo miškavežis, žinojo ir galėjo nuvykti ir įvertinti.

Liudytoja A. A. M. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovė. „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 iki 2012 m. pagal sutartį nuomojo G. R. patalpas (duomenys neskelbtini). Pradžioje nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė G. R.. Ji matė ten stovinčias mašinas, matė miškavežį, lengvąsias mašinas, dabar numerių neprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu numerius gerai prisiminė. Ji tik su G. R. bendravo, net ir kai įmonę pardavė. Jai nepateikė duomenų, kam pardavė senąją įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus nuomos sutarčiai, šioje teritorijoje matė miškavežį, buvo ir kitos mašinos. Pastatas yra 30 m ilgio ir 20 m pločio. Galėjo būti, kad galėjo nematyti transporto priemonių važiuodama pro kitą pusę. Miškavežį, kai stovėdavo kieme, matydavo. Ji norėjo išsiaiškinti, kam pardavė įmonę, bet G. R. sakė, kad nežino. Matydavo, kad teritorijoje stovi miškavežis, bet jai niekas nesakė, kad jo ieško policija. Po antrosios sutarties sudarymo miškavežis buvo (duomenys neskelbtini), bet nežino, kada ir kas nuvežė iš ten miškavežį. Kartais jie dirbo kieme ir kažkokiu momentu miškavežis dingo. Žiemą iš 2010 į 2011 metus ten miškavežio nematė, tačiau, jei miškavežis stovėjo už patalpų, ji galėjo jo nematyti.

L. V. R. parodė, kad 2011 metais jis grįžo į Lietuvą. G. R. turėjo ryšį su vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku S.. G. R. pasiūlė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2012-2013 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o G. R. buvo transporto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota ir nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), todėl į tą teritoriją nuo 2011 metų pabaigos jis dažnai nuvykdavo. Visų 2012 m. laikotarpiu ten yra matęs miškavežį, priekabą, manipuliatorių. Gal apie 2012 m. pabaigą ten miškavežio nebeliko. Jam G. R. yra sakęs, kad miškavežis yra lyg jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), ten, kaip transporto vadovas, lankydavosi G. R.. Apie tai, kad miškavežio priekaba buvo rasta netoli (duomenys neskelbtini), jis nieko nežino.

Liudytoja V. Š. parodė, kad dirba antstole ir antstolio kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis turėjo parduoti miškavežį su priekaba. Buvo paskelbta paieška ir rasti automobilis ir gal priekaba, gal manipuliatorius. Paiešką skelbė, nes nebuvo galimybės rasti nei vadovo, nei atsakingo asmens, kuris nurodytų šių daiktų buvimo vietą. Daiktai buvo areštuoti teismo nutartimi, įkeisti bankui ir, kadangi tai kilnojamasis turtas, buvo paskelbta paieška dėl galimybės realizuoti. Paskelbus paiešką vienas rastas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. kampe, o kitas – (duomenys neskelbtini), jeigu policija rado tris daiktus vykstant ikiteisminiam tyrimui, tai pagal pakvitavimą juos visus ji perėmė. Buvo užvesta vykdomoji byla, išrašytas patvarkymas, atlikti pradiniai veiksmai. Atlikus pradinius veiksmus buvo paduotas skundas, antstolio veiksmai buvo sustabdyti, sustabdymo metu pasikeitė vadovai. Pasikeitus vadovui, kurio pavardės nepamena, ieškojo kito, važiavo nurodytu adresu, bet nepavyko rasti. Su G. R. nesusisiekė. Su G. R. kalbėjo telefonu, bet ne asmeniškai. Pokalbis buvo po nutarties įsiteisėjimo. G. R. nieko nežinojo ir pasiūlė kreiptis į naują vadovą. Kadangi nieko nebuvo žinoma apie naująjį vadovą, tai kreipėsi į policiją. Buvo keista, kad apskųstas elementarus patvarkymas užvesti vykdomąją bylą ir tuo metu įmonė buvo parduota, turtas dingęs, todėl kilo mintis, kad yra nusikalstamų veikų požymių. Suradus turtą organizavo aukcioną, bankui buvo gražinti pinigai, tačiau bankui grąžinta ne visa paskola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas parduotas visas. Bankas turi teisę nurodyti parduodamo turto vertę, bet parduodant atsižvelgiama į skolininko ir išieškotojo nuomonę. Bankas pats atlieka vidinį vertinimą, tačiau ji nežino, ar banko darbuotojai buvo atvykę apžiūrėti turtą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. J., jis savo siūlomo įvertinimo nepateikė, prieštaravimų parduodant nebuvo, pats A. J. nedalyvavo. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo bankrutuojanti. Bendraujant su banko darbuotojais, jie nenurodė, kad būtų bendravę su G. R., o jos prašė ieškoti transporto priemonių. Banko atstovai įvertino turto kainą, jos nuomone, ši kaina buvo reali atsižvelgiant į tokių mašinų kainas, be to, bankas nesuinteresuotas parduoti už mažesnę kainą. Aukciono metu buvo vienas pirkėjas, niekas nepasiūlė kitokios kainos, o kaina buvo reali.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad su G. R. santykiai draugiški, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2006–2008 metus darbininku ir vadybininku. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo prieš krizę, apie 2009 m. Nors nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. rudenį su G. R. važiavo į (duomenys neskelbtini) banką. Banke G. R. moters klausė dėl miškavežio. Jis kreipėsi gal į specialistę, tada ji pakvietė kitą asmenį ir jie kalbėjosi. G. R. jo klausė, kur padėti, atvaryti miškavežį, o ką jis sakė, negirdėjo. Vėliau G. R. jam pasakojo, kad jam banke pasakė, jog bankas neturi galimybių, nėra kur padėti to miškavežio. Miškavežis stovėjo ir degalinėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ir (duomenys neskelbtini), jis nuolatinės vietos neturėjo. Miškavežis stovėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prie patalpų, ten buvo ir miškavežio priekaba. Iš banko jis nuvažiavo pas antstolę pasakyti, kur yra miškavežis. Tada miškavežis stovėjo gal (duomenys neskelbtini), bet tiksliai neprisimena. Antstolės nebuvo, vėliau pas antstolę nevažiavo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose lankėsi 2008, 2009 ir 2011 metais gana tankiai, ten praleisdavo laisvalaikį. Kai įmonė jau buvo išregistruota, matė prie miškavežio du, o kartais tris nepažįstamus asmenis. Jie ten malkas vežė, jas pjaustė, o smulkias malkas išvežiodavo su žalios spalvos sunkvežimiu, lyg „Fiat“ markės. Neprisimena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jis lankėsi 2012 m., kada paskutinį kartą matė ten miškavežį.

Liudytojas G. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) banke, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito liniją, ir kreditas, nevykdant įsipareigojimų, buvo nutrauktas ir pradėtas išieškojimo procesas. Buvo įkeistas miškavežis. Išieškojimo procese jis nedalyvavo. Banke yra tvarka, kad atsiradus nemokumo problemai klientas perduodamas į skolų restruktūrizavimo departamentą. Kiekvienas klientas turi savo vadybininką ir jį klientas turi žinoti. Jeigu administravimas perduotas į (duomenys neskelbtini), o klientas ateina, tokiu atveju gali kalbėti bet kuris darbuotojas, kadangi visa informacija (duomenys neskelbtini) ir ten atliekami visi veiksmai. Klientams yra siunčiami raštai, kad nevykdomi sutartiniai santykiai ir nurodomi asmenys, su kuriais reikia spręsti kilusias problemas. M. P. dirba (duomenys neskelbtini) specialiųjų tyrimų departamente, vykdančiame turto išieškojimą. Nepamena, kad pas jį būtų atvykęs kaltinamasis kalbėtis. Kai klientas atvyksta į banką, tai informacija perduodama į (duomenys neskelbtini), skambinama, bendraujama.

Liudytoja S. R. parodė, kad ji buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Ji perdavė visus įgaliojimus broliui G. R., pati darbo neorganizavo, ją tik informuodavo, o dirbo G. R.. Vienu metu ji buvo direktore, o paskui brolis sprendė, kas bus direktoriumi. Ji nesprendė jokių klausimų, nes G. R. sprendė ir viską realiai organizavo, tiek ūkinę, tiek finansinę įmonės veiklą. Ji apie įmonės pardavimą žino tiek, kad ją reikia parduoti, bet nesidomėjo, kam parduoti, kur rasti pirkėją, už kiek. Ji daug metų buvo užsienyje, būdavo, kad ir metus į Lietuvą negrįždavo. 2010 m. rudenį ji buvo Anglijoje. Galėjo 2010 m. pasirašyti pardavimo sutartyje. Pirkėjo nematė, nes buvo Anglijoje. Sutartį pasirašyti jai atsiuntė laišku, ji sutartį pasirašė ir atgal išsiuntė broliui. Kiek atsimena, atsiųsta sutartis buvo su pirkėjo parašu. Buvo miškavežis, jis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo įkeistas, paskui stovėjo garaže, o vėliau jo likimo nežino. Apie lengvuosius automobilius ji nieko nėra žino. Tiksliai nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius žemės sklypus miško darbams dirbti, neatsimena, ar su ja kas ką derino dėl jų pardavimo.

Liudytojas E. V. parodė, kad G. R. pažįsta tiek, kiek teko dirbti (duomenys neskelbtini). Ten G. R. visą laiką buvo prie sportinių automobilių. 2010 m. rugsėjo mėnesį jis pagal skelbimus ieškojo darbo. Darbą pasiūlė R., pasakė, kad turi firmą, reikia darbuotojų, pasiūlė dirbti miške su mediena. R. pavardės nepamena, oficialiai įdarbintas nebuvo. Dirbo prie garažų, pjovė, vežė malkas, teko remontuoti miškavežį. Dirbo beveik iki 2011 m. vasaros, gegužės pabaigos. Dirbo gal 5–6 žmonės. Ten buvo miškavežis su manipuliatoriumi, žalios spalvos „Fiat“, o priekabos nematė. 2011 m. gegužės mėnesį R. dingo, visi kontaktai su juo nutrūko. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nedirba. Prieš savaitę į (duomenys neskelbtini) atvažiavo ieškoti darbo. G. R. važiuodamas jį pamatė, sustojo, paklausė, ar jis turi R. kontaktus ir kitus duomenis. Bet duomenys yra pasikeitę.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis yra G. R. sūnaus M. artimas draugas. G. R. pašė jo prisiminti faktą dėl miškavežio. Jis yra lankęsis garažuose, matė (duomenys neskelbtini) stovintį miškavežį. Miškavežis visada stovėjo už sandėlio toje pačioje vietoje, jis matydavosi. 2010 m. rudenį būnant garažuose ten buvo atvažiavę 2 žmonės, kurie prisistatė banko darbuotojais, ieškojo miškavežio. Tuo metu miškavežis ten stovėjo. Buvo tik miškavežis, priekabos nebuvo, manipuliatorius ištrauktas. Jie apžiūrėjo miškavežį. Miškavežis ten stovėjo gana ilgai, bet paskui vis atvažiuodavo kažkokie žmonės, kažką remontavo, tvarkė, o paskui dingo. Gal 2012 metais jį išsivarė. Tuo laikotarpiu miškavežis buvo ir išvažiavęs, ir grįždavo.

Liudytojas M. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini). Kreditų išieškojimo skyriuje dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įspėjimų, dėl įsipareigojimų nevykdymo, vėliau į nepriklausomus turto vertintojus. Turto kreditoriui buvo įteiktas pirmas įspėjimas, vėliau buvo įteikta pakartotinai. Paskui buvo priimta nutartis. Viso proceso metu buvo teikiami skundai. Pradėjus antstolei V. Š. vykdyti teismo nutartį, jos veiksmai taip pat buvo apskųsti. Buvo pateiktas prašymas nepriklausomiems vertintojams įvertinti turtą, tačiau nepavyko, nebuvo sąlygų įvertinti, nes nepavyko su vadovu susiekti ir sužinoti, kur yra turtas. Buvo bendrauta su direktoriumi G. R. ir prašoma pateikti turtą. Šio turto dislokacija buvo keičiama, Pokalbio su G. R., kurio metu G. R. būtų nurodęs, kur yra turtas, nebuvo. Bankas tikrai turi kur laikyti transporto priemones, dėl to problemos nėra. Specialiųjų aktyvų departamente yra byla dėl išieškojimo ir niekas kitas jokių veiksmų negali daryti. Siunčiant skolininkams įspėjimus nurodomi duomenys, kas rengė dokumentą, kontaktai. G. R. buvo žinomi jo duomenys, nes įspėjime buvo jo kontaktai, grįžo įteikimo patvirtinimas. G. R. nesikreipė ir nepateikė informacijos, kur yra turtas. Pokalbių su G. R. tikrai buvo ne vienas, gal du, trys. Pradžioje bendraujant buvo pasakyta, jog miškavežis dirba miške, todėl tai buvo tik bendradarbiavimo įspūdis, o ne siekis perduoti turtą. Vertintojas turi apžiūrėti turtą ir, jeigu būtų pasakyta buvimo vieta, būtų nuvažiavęs (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjęs. Bandė susisiekti, išsiaiškinti, o nepavykus kreipėsi į hipotekos teisėją.

Liudytoja Ž. D. parodė, kad 2010 metais dirbo (duomenys neskelbtini) banke klientų vadybininke. Tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, žinojo, kad dėl paskolos buvo kilusios problemos, tačiau 2010 metais dėl įkeisto turto į ją tiesiogiai nesikreipė. Gerai pažinojo verslo aptarnavimo grupės vadybininką T. S., kuris aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klientai su blogomis paskolomis administravimui buvo atiduoti į (duomenys neskelbtini) ir T. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidavė administravimui į (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atiduota administravimui į (duomenys neskelbtini), tai juos konsultavo vilnietis. G. R. buvo atėjęs dėl kilusios problemos, ji nukreipė jį pas vilnietį. Daugiau pas ją G. R. atvykęs nebuvo.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad nuo 2004 iki 2010-11-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, dirbo iki įmonės pardavimo, o paskui visi darbuotojai buvo atleisti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo direktorius. Bankinius pavedimus darė tik vadovas, nes jo parašas banke patvirtintas. Jai visus dokumentus atveždavo direktorius į namus. Ji visus buhalterinius dokumentus suvesdavo į apskaitą. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas ją. Kasos knygą pildė ji, o grynieji pinigai buvo pas vadovą. Kasos pajamų orderius pagal dokumentus išrašydavo ji, juos užpajamuodavo ir išlaiduodavo. Kad buvo pinigai, matydavo iš kvitų, kuriuos jai pateikdavo. Jeigu nenurašytas turtas, kad parduoti automobiliai „Fiat Ducato“ ir „Mitsubitsi Charizma“, tai, vadinasi, nebuvo dokumentų, sąskaitų. Žemės sklypų, priklausiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimą tikrino mokesčių inspekcija. Dokumentus matė, bet 2010 m. balansų nepridavė, nes įmonę pardavė 2010-11-11. Nepamena UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių žemės sklypų pardavimo. Nepamena, ar buvo perduoti pinigai už turto pardavimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jais galima vadovautis. Kai 2010-11-30 ją atleido, jai dokumentų nebenešė. Ji nematė žemės pardavimo, pinigų gavimo. 2009 m. prasidėjus krizei, vadovas pasakė, kad bendrovė parduodama. Kai įmonę pardavė, ji visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus sudėjo į maišelius ir perdavė direktoriui. Sudėjo visus registrus, didžiąją knygą, žiniaraščius, ataskaitas, pirkimo-pardavimo sąskaitas, kasos dokumentus. Buvo gal 10 maišelių su dokumentais.

Liudytoja R. V., (duomenys neskelbtini) skyriaus ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. A. K. parodė, kad kažkoks pažystamas pasiūlė kurti bendrą verslą. A. K. akistatos metu neatpažino G. R.. A. K. parodė, jog sutiko kurti verslą, nurodė, kad buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į Registrų centrą ir pasirašė dokumentus. Nurodė, jog po to jam niekas nepaskambino, ir viskas tuo užsibaigė. Apie tai, kad A. K. yra įmonės vadovas, jis suprato tik pas ją apklausoje. A. K. parodė, kad buvo Registrų centre. Jis suprato, kad kuria naują verslą, bet to, kad nusipirko įmonę, nesuprato. Kad bus įmonės direktorius, jis teigė nesupratęs. Dokumentai buvo pasirašyti lietuvių kalba. A. K. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežinojo. Po apklausos A. K. perkaitė parodymus ir juos pasirašė. Visas protokolas buvo rašytas iš A. K. žodžių. A. J. nurodė, kad jį susirado nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė jam darbą. Kad A. J. bus įmonės vadovas, nesuprato. Jam buvo paaiškinta, kad jis dirbs miškuose. A. J. buvo vežamas pasirašinėti dokumentų, buvo gauti duomenys, kad A. J. yra asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepažįstamas žmogus A. J. pasakė, kad bus įmonės darbuotojas, o ne savininkas. Ką apklausos metu A. J. sakė, tą ji ir užfiksavo. Tvirtina, kad tokius parodymus, kurie užfiksuoti apklausos protokole, A. J. davė. A. J. sakė, kad jis nieko neturi ir viską atidavė. Antros apklausos metu A. J. patvirtino, kad jį vežėsi pas G. R. į butą. A. J. akistatos metu su G. R. nurodė, jog įmonę jam pardavinėjo kitas žmogus, o ne G. R.. A. J. nurodė, kad G. R. jam padavė automobilio raktelius. Įmonę A. J. pardavinėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Kai apklausinėjo G. R., jis nurodė telefono numerius, tačiau išklotinių ji negalėjo gauti, kadangi buvo praėję daug laiko, o išklotinės yra saugomos pusę metų.

Liudytojas G. V. parodė, kad dirbo šiltnamių teritorijoje (duomenys neskelbtini), buvo sporto klubo narys ir ten ardė sportinius automobilius. 2010 m. rugsėjo, spalio mėnesiais buvo atvykę 2 žmonės ir klausė apie miškavežį ir jie norėjo jį įvertinti, nes prisistatė, kad yra banko atstovai, paprašė, kad galėtų įvertinti automobilį. Miškavežis tai stovėdavo, tai išvažiuodavo. Ar tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. R., negali pasakyti. Sakė G. R., kad buvo atvykę žmonės įvertinti ir apžiūrėti miškavežį. Miškavežis stovėdavo toje pačioje teritorijoje, kur jie remontuodavo sportinius automobilius, šalia pastato. Gal kai kuriomis dienomis miškavežio nebuvo, bet dažniausiai jį matydavo. Matė, kad 2011 m. ir 2012 m. miškavežiu naudojosi įvairūs žmonės. Kai žmonės atveždavo malkas, jas vietoje supjaudavo ir mikroautobusu išveždavo. Žmonės keisdavosi. Miškavežio durelės būdavo neužrakintos. Jie parodė žmonėms, kurie atvažiavo apžiūrėti ir įvertinti miškavežį, kur jis yra, jie nuėjo, apžiūrėjo.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rudenį (duomenys neskelbtini), prie centrinės parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis prie parduotuvės prašė pinigų. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė darbo. Sakė, kad reiks dirbti miške, darbas bus legalus, visoje Lietuvoje. Tą dieną vyriškis davė keletą litų ir susitarė, kad atvažiuos kitą dieną. Kitą dieną su tuo pačiu vyriškiu susitiko ir kartu nuvažiavo į Registrų centrą. Vyriškis paaiškino, kad reikės nueiti į Registrų centrą, sutvarkyti kažkokius dokumentus. Vyriškis padavė krūvą dokumentų, paaiškino, kad jis sutvarkys dokumentus, bus atidaryta įmonė. Registrų centre jis pasirašinėjo ten, kur rodė. Maždaug po pusvalandžio vėl susitiko su tuo vyriškiu. Jam atidavė Registrų centre gautus dokumentus. Vyriškis davė pinigų. Praėjus maždaug savaitei laiko, jį vėl susirado tas vyriškis. Pasakė, kad reiks važiuoti į banką. Vėl padavė kažkokius popierius, jis nuėjo į banką „(duomenys neskelbtini)“. Ten sutvarkė duotus dokumentus, kur reikėjo, pasirašė, dokumentus padavė tam vyriškiui. Praėjus keletui savaičių, jį vėl susirado tas vyriškis. Tada su juo nuvyko (duomenys neskelbtini) prie Transporto policijos, adreso nepamena. Jam liepė nueiti prie žmogaus, kuris stovės prie miškavežio, kuris paduos dokumentus, raktelius. Tas vyras, kuris padavė dokumentus (dokumentų buvo nemažas aplankas) ir raktelius, nieko neklausinėjo. Tada jis dokumentus ir raktelius padavė tam vyriškiui, kurį minėjo apklausos pradžioje, kuris siūlė darbo. Tada pastarasis vyriškis davė kažką pasirašyti. Ką pasirašė, nesidomėjo. Vyriškis pokalbio pabaigoje pasakė, kad dabar viskas gerai, įformins dokumentus ir tada jį susiras, galės pradėti dirbti. Po to karto pastarojo vyriškio nematė. Kad jis bus įmonės direktoriumi, nesuprato. Apie jokį turtą, t. y. transporto priemones, nieko nežino. Jį vyriškis apgavo, pamokėjo keletą litų, nupirkdavo išgerti ir jis nieko nesuprasdamas pasirašė jo pateiktus dokumentus (4 t., 37–39 b. l.).

Iš 2012-09-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad G. R. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris pirko iš jo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 149–151 b. l.).

Iš 2013-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad G. R. iš jam pateiktų asmenų fotonuotraukų neatpažino A. K. (4 t., 152–153 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. J. atpažino G. R., kaip asmenį, panašų į tą vyrą, kuris jam perdavė raktelius ir dokumentus (4 t., 45–48 b. l.).

2012-09-24 akistatos tarp A. J. ir G. R. metu A. J. parodė, kad 2010 m. vyriškis, kuris jam siūlė darbo, vežėsi jį, kaip dabar žino, pas G. R. į butą (duomenys neskelbtini). Tame bute G. R. jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, o vyriškis, kuris siūlė darbą, dokumentus vartė ir rodė, kur pasirašinėti. Kai pasirašė dokumentus, jam padavė krūvą dokumentų ir raktelių. Tada trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur stovėjo miškavežis, lengvoji mašina, mikriukas. G. R. padavė dar kažkokius dokumentus. G. R. su tokiais parodymais sutiko ir juos patvirtino (4 t., 51–52 b. l.).

Po akistatos papildomai apklaustas A. J. parodė, kad dokumentus, kuriuos jam padavė G. R., jis pasirašė bute. Dokumentus ir raktelius jis paliko taksi automobilyje tam vyriškiui, kuris jam siūlė darbą. Visi dokumentai ir rakteliai turėtų būti pas pastarąjį vyriškį (4 t., 53–54 b. l.).

2013-02-21 papildomai apklaustas A. J. parodė, kad gal po kelių mėnesių jį vėl susirado tas vyriškis, nusivežė į „Registrų centrą“ ir įmonė buvo perrašyta kito asmens vardu (4 t., 57– 58 b. l.).

2013-02-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. J. atpažino A. K. kaip asmenį, panašų į tą asmenį, kurį matė Registrų centre, kuris turėjo tvarkytis įmonės dokumentus (4 t., 59–61 b. l.).

2013-08-16 papildomos apklausos metu A. J. parodė, kad pasirašinėjo, nes galvojo, jog jį įdarbins, kiek buvo dokumentų, nepamena, buvo išgėręs, apie jokį įmonės pirkimą kalbos nebuvo. Pasirašius dokumentus G. R. davė krūvą (vieną aplanką) dokumentų (4 t., 64–65 b. l.).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš metus laiko nusprendė pradėti statybinių medžiagų pardavimo Lietuvoje ir Latvijoje verslą. Tuo tikslu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur turėjo kontaktinį asmenį, vardu Andrejus, pavardės neatsimena, su juo susipažino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėjo forminti dokumentus įmonei steigti, bet iki galo taip ir neįformino, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) laukė A. skambučio, šis pažadėjo paskambinti, kai visi dokumentai bus paruošti ir reiks atvykti į (duomenys neskelbtini). Iš A. skambučio taip ir nesulaukė. Kas atsitiko su jo dokumentais, nežino. Neprisimena įmonės, kuriai atidaryti buvo pateikęs dokumentus, pavadinimo. Įmonė taip ir nebuvo įregistruota įmonių registre. A. telefono neišsaugojo. Jam atrodo, kad A. nebuvo lietuvis, buvo rusas. Iš pateiktų nuotraukų jis nepažino žmogaus, kuris būtų panašus į A. (1 t., 184–189 b. l.).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jį su A. supažindino 2011 m. rudenį pažįstamas, kuris šiais metais mirė. A. pats tokiu vardu prisistatė, pavardės nesakė, jokių asmens dokumentų nematė. A. nurodė, kad yra tik tarpininkas. Su A. buvo susitikęs keletą kartų. Tarp A. ir jo buvo kalba dėl statybinių medžiagų verslo įkūrimo. A. pradėjo sakyti, kad yra įmonė, kurią savininkas nori parduoti, nes baigia pragerti ar pragėrė. Pavadinimo įmonės nepamena arba jam nesakė. A. turėjo visą sąrašą, kas tai įmonei priklauso. Paskui važiavo į Registrų centrą, ten pasirašinėjo dokumentus ir juos pateikė Registrų centrui. Registrų centre pasakė, kad po savaitės dokumentai bus sutvarkyti. A. pasakė, kad, kai viskas bus sutvarkyta, paskambins. Kadangi niekas neskambino, suprato, kad nieko neišėjo ir nebesidomėjo. Mano, kad į ndrejus buvo atvykęs 2011 m. gruodžio mėnesį (1 t., 190–192 b. l.).

2013-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, A. K. neatpažino nei G. R., nei A. J. (1 t., 193–196 b. l. ).

Iš kredito linijos sutarties Nr. ndrejus matyti, kad kreditas paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. R. vardu, įkeičiant miškavežį „Volvo FH16“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), priekabą „Kome JPPV 4“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir hidraulinį manipuliatorių, įkeitimo lakštą pasirašė A. R. (idenfifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 5–12, 15–16 b. l.).

Iš 2007-10-26 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šį susitarimą dėl sąlygų pakeitimo pasirašė G. R. (1 t., 13–14 b. l.).

2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo areštuotas ir perduotas kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankui skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)‘ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: miškavežis „Volvo FH16“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), priekaba „Kome JPPV 4“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), hidraulinis manipuliatorius (idenfifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), Šiaulių apygardos teismo 2010-10-04 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas atmestas. Šis turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre (1 t., 21–25 b. l., 2 t., 18, 26–28 b. l., 2 t., 15–16 b. l.).

2010-10-20 antstolės V. Š. kontoroje pradėta vykdomoji byla dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo. 2010-10-22 išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2010-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu apskųsti antstolio veiksmai. Skundą pasirašė G. R.. Teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-11-26 įgaliojimą atstovavo G. R.. Papildomi dokumentai teismui 2010-12-24 pateikti A. J.. 2011-02-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas paliktas nenagrinėtas. 2011-02-24 A. J. pateikė skundą. 2011-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas (1 t., 26–28 b. l., 2 t., 32–52, 56–68 b. l.).

Iš AB (duomenys neskelbtini) banko pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. R. neinformavo banko, kur yra įkeistas turtas (2 t., 70 b. l.).

Iš 2010-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad miškavežio „Volvo FH16“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervertinimo atlikti negali, nes įkeisto turto savininkas piktybiškai vengia bendrauti su vertintoju ir nesudaro galimybės apžiūrėti turto (2 t., 72 b. l.).

Iš 2012-06-26 G. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. R. nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), kur stovi miškavežio priekaba (3 t., 107–109 b. l.).

2012-06-26 apžiūrėta miškavežio priekaba (3 t., 110–114 b. l.).

Iš 2012-07-30 (duomenys neskelbtini) AVPK NTB ENTS tyrėjo D. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), rastas stovintis vilkikas (miškavežis) „Volvo FH“ bei hidraulinis manipuliatorius (3 t., 117 b. l.).

2012-07-30 apžiūrėti automobilis ir hidraulinis manipuliatorius (3 t., 118–124 b. l.).

2012-09-24 pagal pakvitavimą vilkikas (miškavežis) „Volvo FH 16“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), miškavežio priekaba „Kome“ ir hidraulinis manipuliatorius DIN 1508H2B2 perduoti AB (duomenys neskelbtini) banko įgaliotai antstolei V. Š. (3 t., 137 b. l.).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie retrospektyvinį įkeisto (areštuoto) turto vertinimą turto – transporto priemonių „Volvo FH16“, „Kome JPPV 4“, hidraulinio manipuliatoriaus – bendra vertė 2010-10-01 sudarė 81 700 Lt (3 t., 72 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo: D. Ž. nuo 2009-01-08 iki 2009-04-21, G. R. nuo 2007-11-14 iki 2009-01-08, nuo 2009-04-21 iki 2010-12-09, S. R. nuo 2004-05-20 iki 2005-01-10, A. R. nuo 2005-10-06 iki 2007-11-14, J. R. nuo 2005-01-10 iki 2005-10-06, A. J. nuo 2010-12-09 iki 2011-12-21, A. K. nuo 2011-12-21 (1 t., 29–33, 86–91 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoti automobiliai: „Fiat Ducato“ valst. numeriai (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Carisma“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) „Volvo FH 16“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) „Kome, JPPV4“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., 72 b. l., 3 t. 57–67 b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateiktos medžiagos matyti, kad abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos nurodė G. R. kaip numerius, iš kurių galbūt skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui, yra išankstinio apmokėjimo paslaugos, todėl nustatyti abonentų priklausomybės nėra galimybės (4 t., 139–143 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2013-05-23 Nr. 11Š-77(13) išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-06 ECA paprastosios draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Draudimo sutartį sudaręs asmuo – (duomenys neskelbtini), UAB, kodas (duomenys neskelbtini)“, pasirašė G. R. (draustas automobilis „Volvo FH“) (3 t., 179–181 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2011-09-06 ECA paprastosios draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties liudijimas. Taip pat pateikta ir 2010-12-18 ECA paprastoji draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl „Fiat Ducato“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) draudimo), sutarties liudijimas, pinigų priėmimo kvitas (3 t., 90–91, 166, 168 b. l.).

Iš E. D. įmonės rašto matyti, kad 2011-09-06 aštuntą valandą ryto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. R. paskambino telefonu ir paprašė išrašyti mėnesiui draudimą automobiliui „Volvo FH 16“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) Buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartį ir polisą pasiėmė 2011 m. rugsėjo 14 d. 22.30 val. (1 t., 132 b. l.).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pažymos matyti, kad „Fiat Ducato“ vertė 7800 Lt, „Mitsubishi Carisma“ vertė 12 330 Lt (3 t., 70–71 b. l.).

2012-09-17 kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimai: 2010-03-05, 2010-04-09, iš viso 2 vnt., bei AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra 2011-01-31 (3 t., 156–164 b. l.).

Iš 2013-09-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iš jos matyti, kad 2010-08-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos iki 2012-12-21 (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė G. R. (1 t., 164–167 b. l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos pažymos ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad 2007-11-01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos iki 2012-11-01 (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė G. R.. Pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., 183–189 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad įmonė registruota (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 193–195 b. l.).

Iš „Sodros“ informacijos matyti, kad V. Ž. ir G. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010-11-30 (1 t., 92 b. l., 5 t., 38 b. l.).

Perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad G. R. perdavė A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus (6 t., 56–58 b. l.).

Iš ekspertizės akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktus A. J. vardu pasirašė A. J. (6 t., 85–86 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras duomenų bei pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dvi 2010-11-11 pirkimo-pardavimo sutartis pardavė S. V. už 2000 Lt 1,08 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė (toliau – VRV) 7012 Lt, indeksuota miško medynų vertė 6422 Lt, žemės sklypo vertė 1829 Lt, kadastro duomenų nustatymo data 2003-12-17, ir už 3000 Lt 4,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio VRV 20000 Lt, indeksuota miško medynų vertė 17515 Lt, žemės sklypo vertė 4973 Lt, kadastro duomenų nustatymo data 2001-12-05 (1 t., 150–159 b. l., 3 t., 49–53 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras informacijos matyti, kad žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės (VRV) 2010 metais buvo Nr. (duomenys neskelbtini) – 20000 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini) – 7012 Lt. VRV apskaičiuotos masinio vertinimo būdu, kai vertintojas nevyksta į vietą apžiūrėti žemės sklypo. Sklypų su mišku VRV gali smarkiai skirtis nuo tokio sklypo vertės, ypač kai miško kadastro duomenys nėra nauji. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2001-12-05, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2003-12-17 (6 t. 119–120, 125 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras informacijos, Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio pateiktos informacijos matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutartį už 24000 Lt, sutarties sudarymo metu šio sklypo indeksuota vertė buvo 7208 Lt, VRV – 6884 Lt, leidimai kirsti mišką šiame sklype buvo išduoti 2007 metais (plynas kirtimas 0,4 ha) ir 2009 metais (atrankinis sanitarinis kirtimas – 0,5 ha) (6 t., 145–153 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras informacijos, Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) teritorinio poskyrio pateiktos informacijos matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį už 10000 Lt, sutarties sudarymo metu šio sklypo indeksuota vertė buvo 19634 Lt, VRV –19663 Lt, leidimai kirsti mišką šiame sklype 2010-2014 metais nebuvo išduoti, informacija apie iki 2010 metų išduotus leidimus kirsti mišką nebesaugoma (6 t., 154–158, 160 b. l.).

Iš VĮ Registrų centras informacijos bei Parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo pažymos matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 metais iš valstybės įsigijo S. S., ir tuometinė 4,1 ha žemės sklypo vertė buvo paskaičiuota 4973 Lt, iš jo žemės vertė – 1324 Lt (6 t., 154–155, 159 b. l.).

Dėl BK 184 str. 1 d. numatytos veikos parduodant žemės sklypus

G. R. pagal BK 184 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2010-11-11 S. V. pardavė žymiai mažesne nei rinkos kaina UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius žemės sklypus: sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Lt, kai šio sklypo rinkos vertė buvo 20 000 Lt, ir sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt, kai šio sklypo rinkos vertė buvo 7012 Lt, ir taip iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)i“ priklausančio turto už 22 012 Lt. Kaltinamasis G. R. šio kaltinimo nepripažino, teigė, jog šių sklypų vertė buvo daug mažesnė nei vidutinė rinkos vertė, nes juose medžiai buvo iškirsti, be to, ekonominės krizės metu nekilnojamojo turto vertė buvo stipriai sumažėjusi. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytoja S. V..

Nors iš VĮ Registrų centras informacijos matyti, kad S. V. parduotų sklypų vidutinės rinkos vertės (VRV) buvo atitinkamai 20 000 Lt ir 7012 Lt, tačiau iš papildomai pateiktos VĮ Registrų centras informacijos matyti, kad VRV apskaičiuotos masinio vertinimo būdu, kai vertintojas nevyksta į vietą apžiūrėti žemės sklypo ir, kad sklypų su mišku VRV gali smarkiai skirtis nuo tokio sklypo vertės, ypač kai miško kadastro duomenys nėra nauji. Taip pat nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2001-12-05, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2003-12-17 (6 t. 119–120, 125 b. l.). Taigi, kadangi S. V. parduotų žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti atitinkamai 2001 ir 2003 metais, VRV buvo nustatytos neapžiūrėjus sklypų, nekyla abejonių, kad G. R. pateiktame kaltinime nurodytos sklypų vertės neatitinka pardavimo metu buvusių sklypų rinkos verčių. Teismui pavedus prokurorui pateikti kaltinimuose nurodytų sklypų pardavimo metu buvusias rinkos vertes, prokuroras, nors ir pateikė papildomus duomenis, tačiau duomenų apie realias sklypų rinkos vertes nepateikė. Iš prokuroro pateiktų dokumentų matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutartį už 24000 Lt, sutarties sudarymo metu šio sklypo indeksuota vertė buvo 7208 Lt, VRV – 6884 Lt, leidimai kirsti mišką šiame sklype buvo išduoti 2007 metais (plynas kirtimas 0,4 ha) ir 2009 metais (atrankinis sanitarinis kirtimas – 0,5 ha) (6 t., 145-153 b. l.), o miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pagal 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį už 10000 Lt, sutarties sudarymo metu šio sklypo indeksuota vertė buvo 19634 Lt, VRV –19663 Lt, leidimai kirsti mišką šiame sklype 2010–2014 metais nebuvo išduoti, informacija apie iki 2010 metų išduotus leidimus kirsti mišką nebesaugoma (6 t., 154–158, 160 b. l.). Kadangi žemės sklypus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2007 metais, t. y. kai prieš ekonominę krizę buvo sukilusios nekilnojamojo turto kainos, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduoti leidimai kirsti mišką (plynas kirtimas 0,4 ha) net 0,9 ha plote iš 1, 08 ha bendro sklypo ploto, o duomenys apie iki 2010 metų išduotus leidimus kirsti mišką žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebesaugomi, daroma išvada, kad prokuroro papildomai pateikti duomenys, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus įsigijo atitinkamai už 24000 Lt ir 10000 Lt, nepatvirtina, jog S. V. G. R. kaltinime nurodytus sklypus pardavė už daug mažesnę nei rinkos kainą, buvusią sklypų pardavimo metu. Taigi visi aptarti byloje esantys duomenys, vertinant jų visumą bei atsižvelgiant į tai, kad G. R. sklypus pardavė jau po ekonominės krizės, kai nekilnojamojo turto rinkoje buvo sąstingis ir turto rinkos kainos buvo sumažėjusios, nepatvirtina, kad G. R. S. V. kaltinime nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius žemės sklypus pardavė žymiai mažesne kaina nei jų rinkos vertė ir taip iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 22 012 Lt. Dėl to kaltinamasis G. R. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 22 012 Lt iššvaistymo pagal BK 184 str. 1 d. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

Pagal BK 246 str. 1 d. baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

BK 246 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika padaroma aktyviomis alternatyviomis veikomis – turto paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo areštuotas ir perduotas kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) bankui skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: miškavežis „Volvo FH16“, priekaba „Kome JPPV 4“, hidraulinis manipuliatorius (1 t., 21–22). Ši nutartis, kuri prilyginama turto arešto aktui, buvo įregistruota Turto arešto aktų registre įstatymų nustatyta tvarka (2 t., 15–16 b. l.). Tačiau, be turto arešto, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant tiek dėl šiame straipsnyje numatytos veikos subjekto, tiek dėl jos dalyko požymių.

Nors antstolė V. Š. parodė, kad buvo paskelbta areštuotų transporto priemonių paieška, tačiau iš vykdomosios bylos matyti, kad tokia paieška nebuvo paskelbta ir 2010-06-17 teismo nutartimi areštuotas turtas nebuvo aprašytas, kaip to reikalauja CK 675 str. 3 d. nuostatos (2 t., 57–68 b. l.).

Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis turto arešto akto nesurašo, tačiau sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 str. 3 d., 677 str.). Turto aprašo forma, kuria antstolis privalo vadovautis aprašydamas areštuotą turtą, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 priede, kur nurodyta, kad skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) išaiškinama, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka; už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, areštavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias transporto priemones, tačiau jų nesuradus ir neaprašius, G. R., kuriam buvo žinoma apie įmonės turto areštą, tačiau kuris turto arešto pagrindu nebuvo paskirtas šio turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BPK 246 straipsnio prasme areštuotos transporto priemonės jam buvo patikėtos. Vien tai, kad G. R. žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių transporto priemonių areštą, nėra pakankama aplinkybė pripažinti, jog jam transporto priemonės buvo patikėtos taip, kaip reikalaujama pagal BK 246 straipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. R. neatitinka BK 246 str. numatyto nusikaltimo subjekto požymių, todėl jo veiksmuose nėra ir BK 246 str. 2 d. numatytos veikos sudėties. Dėl to G. R. pagal BK 246 str. 2 d. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamąjį G. R. pagal BK 246 str. 2 d. išteisinus jo veiksmuose nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos, AB (duomenys neskelbtini) banko (įvykio metu AB (duomenys neskelbtini) bankas) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, kaip tai numato BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatos.

Dėl BK 222 str. 1 d., 183 str. 1 d. (5000 Lt pasisavinimas) ir 184 str. 1 d. (automobilių iššvaistymas) numatytų veikų

G. R. kaltinamas tuo, kad, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, organizavo ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. J., organizavo A. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių „Fiat Ducato“ ir „Mitsubishi Carisma“ perleidimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą A. J., nors pats toliau disponavo turtu ir dokumentais, taip iššvaistė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – automobilius „Fiat Ducato“ ir „Mitsubishi Carisma“ – ir paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo padarydamas nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė už 100 Lt, akcijų pirkėjo nepažįsta, jį surado per skelbimus internete, kad pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pas jį atvažiavo trys vyrai, vienas iš jų – A. J. – pasirašė dokumentus, kitų jis nepažįsta, po dokumentų pasirašymo jis bendrovės turtą ir dokumentus perdavė pirkėjams.

A. J. apklausti teisiamajame posėdyje nebuvo galimybės, nes jis yra užsienyje, laikomas Vokietijos kalėjime (5 t., 140–142 b. l.), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas ne vieną kartą ir davė iš esmės nuoseklius parodymus. Nors A. J. patvirtino, kad pasirašius kažkokius dokumentus G. R. jam padavė krūvą dokumentų ir raktelių ir, kad po to jie trise nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur stovėjo miškavežis, lengvoji mašina, „mikriukas“, ir G. R. padavė dar kažkokius dokumentus (4 t., 51–52 b. l.), tačiau jis taip pat parodė, kad įmonės jis nepirko, kažkokius dokumentus pasirašė tik dėl to, kad už dokumentų pasirašymą jam nepažįstamas vyras pažadėjo darbą, ir kad iš G. R. gautus dokumentus ir raktelius jis atidavė tam vyriškiui, kuris jam siūlė darbą (4 t., 53–54 b. l.). Be to, A. J. nurodė, kad G. R. jam perdavė tik vieną aplanką dokumentų (4 t., 37–39, 64–65 b. l.). A. J. pasirašytuose (tai patvirtina ekspertizės išvada (6 t., 85–86 b. l.)) perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad G. R. perdavė A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir visus bendrovės 2004-2010 metų dokumentus (6 t., 56–58 b. l.). Liudytoja V. Ž. nurodė, kad G. R. perdavė 10 maišelių dokumentų, o A. J. nurodė, kad gavo tik 1 segtuvą dokumentų. Iš dokumentų ir materialaus turto perdavimo akto (6 t., 56 b. l.) matyti, kad perduoti 2007–2010 metų buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. 7 metų dokumentai, todėl nekyla abejonių, kad jie į vieną segtuvą negalėjo tilpti. A. J. taip pat parodė, kad pasirašė daug dokumentų jų neskaitydamas, kad dokumentų pasirašymo metu buvo girtas, ir kad segtuvą su dokumentais jam G. R. perdavė akcijų pirkimo sutarties pasirašymo dieną (4 t., 37–39, 64–65 b. l.). Tokios A. J. nurodytos aplinkybės kelia abejonių dokumentų perdavimo akto patikimumu. Be to, G. R. pats parodė, kad transporto priemones akcijų pirkėjui perdavė po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo dviejų savaičių laikotarpiu, o ne sutarties pasirašymo dieną, nors dokumentų perdavimo akte nurodyta, kad kartu su dokumentais perduodami ir miškavežis „Volvo FH 16“, automobiliai „Mitsubishi Carisma“ ir „Fiat Ducato“, ir tai taip pat patvirtina, kad dokumentų perdavimo akte užfiksuoti neteisingi duomenys.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes bei tai, kad A. J. yra asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos (4 t., 68–82 b. l.), dokumentus pasirašinėjo jų neskaitydamas, būdamas girtas (4 t., 37–39, 64–65 b. l.), visi A. J. parašai aktuose pasirašyti akivaizdžiai kita rašymo priemone, nei G. R. ranka daryti įrašai, aktus G. R. pateikė tik 2014-06-25, todėl turto bei dokumentų perdavimo aktai nepatvirtina, kad juose nurodytas turtas bei dokumentai tikrai buvo perduoti A. J.. Be to, A. J. parodymai, jog iš G. R. gautus raktelius ir dokumentų papkę jis atidavė tam vyriškiui, kuris jam siūlė darbą, patvirtina ir G. R. parodymai, jog A. J. atlikdavo darbininko funkcijas, o ne įmonės direktoriaus. Taigi, visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nei buhalterinės apskaitos dokumentai A. J. žinion realiai neperėjo, juos A. J. perdavė asmeniui, kuris pažadėjo darbą už dokumentų pasirašymą ir kuris nusivežė jį pas G. R. tvarkyti dokumentų. Nors G. R. tvirtina, kad nė vieno iš akcijas pirkti atvykusių asmenų jis nepažįsta ir todėl negali nurodyti jokių duomenų apie juos, ir kad su A. J. prie prekybos centro suradusiu asmeniu jis neturi nieko bendro, byloje esantys duomenys šią jo versiją paneigia.

Pats G. R. ir liudytojai parodė, kad po akcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškavežis ir kitos bendrovės transporto priemonės buvo laikomos (duomenys neskelbtini), ten nuomą mokėjo G. R. (kaip vienos ar kitos įmonės direktorius). Iš liudytojų parodymų matyti, kad G. R. nuomojamoje teritorijoje buvo ne tik laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės, bet ir vykdomi medienos ruošimo darbai, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nuomojusios minėtas patalpas bei teritoriją, direktorės A. M. parodymų matyti, kad nuomojamoje teritorijoje, už kurią mokėjo G. R., ir 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė transporto priemones, naujų „(duomenys neskelbtini)“ savininkų ji nematė. Taigi, naujų savininkų (duomenys neskelbtini), nebuvo, o miškavežis, kt. automobiliai buvo laikomi, atliekami medienos darbai ir už patalpų nuomą mokėjo G. R.. Kaltinamasis G. R. teigė, kad A. J. atlikdavo darbininko funkcijas, o ne įmonės direktoriaus, ir kad su naujaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkais dažnai susitikdavo, šių asmenų prašymu jis 2011-09-06 miškavežį apdraudė ir nuvarė į techninių apžiūrų centrą. Tai patvirtina G. R. ir nenustatyto asmens, suradusio fiktyvų akcijų pirkėją A. J., tarpusavio ryšį. Be to, G. R. versiją, jog jis apdraudė miškavežį dėl to, kad naujieji bendrovės savininkai paprašė jo miškavežį nuvaryti į techninę apžiūrą, nes miškavežį vairuoti reikia specialios kvalifikacijos, ir jie neturėjo, kas nuvaro, paneigia liudytojų parodymai, kad po pardavimo miškavežiu buvo dirbama, jis tai išvažiuodavo, tai parvažiuodavo, t. y. buvo, kas jį vairuoja, todėl nebuvo pagrindo prašyti G. R. vairuoti miškavežį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-06-26 G. R. nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kur stovi miškavežio priekaba „Kome“ (3 t., 107–109 b. l.), 2012-07-30 adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijoje, kurią G. R. nuomojosi (1 t., 164–167 b. l., 3 t., 183–189 b. l.), rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės – vilkikas (miškavežis) „Volvo FH“ bei hidraulinis manipuliatorius (3 t., 117 b. l.). Įvertinus šiį paminėtų įrodymų visetą akivaizdu, kad G. R. ne tik palaikė ryšius su asmenimis, kuriems perleido įmonės akcijas, bet ir tai, kad realiai visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas bei buhalterinės apskaitos dokumentai tebebuvo jo žinioje, ir kad akcijų perleidimas buvo fiktyvus. Dėl to daroma išvada, jog kaltinamasis G. R., imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą bei turto ir dokumentų perdavimą, veikė kartu su nenustatytu asmeniu, kuris surado ir pasamdė A. J., atvežė jį pas G. R. dokumentams pasirašyti ir iš A. J. paėmė transporto priemonių raktelius bei dokumentus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad šis asmuo žinojo G. R. ketinimus pasisavinti bendrovės turtą ir paslėpti dokumentus ir sąmoningai bendrininkavo nusikalstamų veikų padaryme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad G. R. nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimas buvo fiktyvus ir bendrovės dokumentai, kuriuos jam, kaip bendrovės direktoriui, perdavė buhalterė V. Ž., liko G. R. žinioje, G. R. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Kadangi nesant buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 222 str. 2 d.

G. R. veika – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių – 7800 Lt vertės „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12 330 Lt vertės (3 t., 70-71 b. l.) „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpimas imituojant šių automobilių perdavimą A. J., atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., nes šiais veiksmais G. R. užvaldė pagal pareigas jo žinioje buvusį jam svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. jį pasisavino. Ši R. R. veika jam pateiktame kaltinime buvo kvalifikuota pagal BK 184 str. 1 d., t. y. kaip svetimo turto iššvaistymas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. R. minėtus automobilius perleido tretiesiems asmenims, todėl, kaltinamąjį įspėjus apie galimą šios veikos kvalifikavimą pagal kitą BK straipsnį, ši G. R. veika iš BK 184 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 183 str. 1 d. Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pažymos matyti, kad „Fiat Ducato“ vertė – 7800 Lt, „Mitsubishi Carisma“ vertė – 12 330 Lt (3 t., 70-71 b. l.), todėl bendra G. R. pasisavinto turto vertė yra 20 130 litų.

Be to, G. R. pagal BK 183 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2010-11-11 S. V. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Lt, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt, už sandorius gautų pinigų – 5000 Lt neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, juos pasisavindamas, ir taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 5000 Lt vertės. G. R. pripažino, kad už parduotus bendrovės žemės sklypus iš S. V. gavo 5000 Lt, tai patvirtina ir jo išrašyti kasos pajamų orderio kvitai (6 t., 53, 54 b. l.). V. Ž., kuri bendrovės buhaltere dirbo iki 2010-11-30, parodė, kad iki jos darbo bendrovėje pabaigos už parduotus žemės sklypus gauti 5000 litų į bendrovės kasą nebuvo įnešti. Tai iš esmės patvirtino ir G. R., kuris parodė, kad šiuos pinigus pagal S. V. išrašytus kasos pajamų orderių kvitus jis įnešė į bendrovės kasą jau po to, kai V. Ž. buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš „Sodros“ informacijos matyti, kad ir G. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik iki 2010-11-30 (1 t., 92 b. l., 5 t., 38 b. l.), ir tai rodo, jog po V. Ž. atleidimo G. R. nebėjo bendrovės direktoriaus ar kitokių pareigų ir todėl neturėjo įgaliojimų, t. y. negalėjo tvarkyti bendrovės kasos dokumentų. Be to, atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą teisme G. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis 5000 Lt įnešė į bendrovės kasą, nors, kaip jau anksčiau aptarta, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo jo žinioje. Taip pat niekuo nepagrįstas G. R. teiginys, kad jis, minėtus 5000 litų įnešęs į kasą, iš kasos juos išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, nes jis ne tik nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, bet ir nenurodė konkrečių asmenų, kuriems sumokėjo pinigus. Visų paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. R. už parduotus bendrovės žemės sklypus iš S. V. gautų 5000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) į bendrovės kasą neįnešė ir taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso 5000 Lt. Tokia kaltinamojo G. R. veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 5000 litų pasisavinimas ir automobilių „Fiat Ducato“ bei „Mitsubishi Carisma“ pasisavinimas buvo kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Įvertinus tai, kad abi šios veikos padarytos panašiu laiku, pasisavintas tos pačios bendrovės turtas, kuris buvo G. R. žinioje pagal jo eitas bendrovės direktoriaus pareigas ir abi veikas kaltinamasis įvykdė siekdamas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. abi šias veikas sieja vieninga kaltinamojo tyčia, abi veikos – 25 130 litų vertės turto pasisavinimas – kvalifikuojamos pagal BK 183 str. 1 d. kaip viena tęstinė veika.

Dėl bausmių

G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant G. R. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kad nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į G. R. asmenybę –policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (5 t., 44 b. l.), baustas administracine tvarka (5 t., 32–37 b. l.), teistas tris kartus, tarp jų ir už tokios pat rūšies nusikaltimą, nusikalto turėdamas vieną teistumą, dirba. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių A. R. skiriamos sankcijose numatytos bausmės – baudos. BK 47 str. 2 d. nurodyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (tapatus MGL) – 38 Eur. Iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 130 Lt arba 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031). Todėl, remiantis BK 3 str. 3 d., skiriamų baudų dydžius teismas skaičiuoja taikydamas 37,66 Eur dydžio MGL.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. , 222 str. 1 d. ir nuteisti

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti G. R. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kas mėnesį sumokant po 313,83 Eur, ir pateikti Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančius banko kvitus.

Nuteistajam šiuo nuosprendžiu nustatyta tvarka nemokant baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Kardomąją priemonę G. R. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. R. pagal BK 184 str. 1 d. (parduodant žemės sklypus) išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

G. R. pagal BK 246 str. 2 d. išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

AB (duomenys neskelbtini) banko civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus – 2011-09-06 ECA paprastosios draudimo sutarties NR. (duomenys neskelbtini) originalą, 2010-12-18 ECA paprastosios draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalą ir 2010-12-18 pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) originalą grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ SE filialui Lietuvoje, VŠį (duomenys neskelbtini) regiono atliekų tvarkymo centras 2010-03-05 ir 2010-04-09 mokėjimo pranešimus bei AB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-31sąskaitą faktūrą palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.