- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2-2134-790/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12234-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- G. I.
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Justui Sakavičiui, atsakovei G. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovei G. I. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės 439,97 Lt skolos, 115,19 Lt delspinigių, 19 826,57 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-07-23 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-070472 dėl įsigyjamos transporto priemonės finansavimo lizingo būdu. Sutarties neatskiriama dalis buvo mokėjimo grafikai-sąskaitos, nustatančios eilinių mokėjimų dydžius ir terminus. Atsakovei pradėjus tinkamai nevykdyti jai tenkančių piniginių prievolių lizingo sutartyje nustatyta tvarka, ieškovas 2008-05-14 raštu Nr. 02-1315 informavo, kad atsakovei iki 2008-05-21 nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis bus nutraukta nuo 2008-05-22. Kadangi atsakovė nevykdė piniginių prievolių, ieškovas nutraukė lizingo sutartį nuo aukščiau nurodytos datos.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 439,97 Lt skolą, 115,19 Lt delspinigius, 19 826,57 Lt nuostolius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306 Lt (tris šimtus šešis Lt) bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove 2007-07-23 sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-070472, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo lizingo sutartyje nurodytą turtą (S klasės automobilį Mercedes-Benz), jį finansinės nuomos pagrindu perdavė naudotis atsakovei iki visiško ir tinkamo lizingo sutartyje nurodytų sąlygų įvykdymo. Pagal lizingo sutarties 3.3 punktą atsakovė įsipareigojo atlikti mokėjimus ieškovui pagal pateiktą mokėjimo grafiką. Atsakovė pagal lizingo sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovei buvo išsiųstas 2008-05-14 raštas Nr. 02-1315 dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo atsakovė buvo informuota, jog iki 2008-05-21 nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis bus nutraukta nuo 2008-05-22. Įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl lizingo sutartis 2008-05-22 buvo nutraukta. Lizingo sutarties 3.1, 3.3. ir 8.1.3 punktuose numatyta, kad atsakovė privalo laikantis sutarčių sąlygų mokėti eilinius mokėjimus pagal finansinio lizingo sutarčių mokėjimų grafikus-sąskaitas. Duomenų apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu ir apmokėjo 439,97 Lt skolą, byloje nėra. Remdamasis tuo, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 439,97 Lt skolą. Lizingo sutarties 3.5 punkte numatyta, kad lizingo gavėja už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,1 proc. dydžio delspinigius. Remdamasis tuo, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 115,19 Lt delspinigių. Remiantis CK 6.574 straipsniu, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 19 826,57 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 18 386,57 Lt nuostoliai iš turto realizavimo ir 1 440 Lt turėtos papildomos išlaidos. Iš teismui pateiktos pažymos apie nuostolius grafos „buhalterinė vertė“ matyti, kad likusi neišmokėta lizingo sutarties dalyku buvusio automobilio Mercedes-Benz vertė be PVM buvo 40 886,57 Lt, o šis turtas buvo parduotas už 22 500 Lt. Taigi ieškovo faktiškai patirtas nuostolis sudaro 18 386,57 Lt. Ieškovas turėjo 1 440 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto paruošimu realizavimui bei pardavimu per tarpininkus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo paskaičiavimas atspindi realiai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 381,73 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2011-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 306 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė padavė teismui prieštaravimus (b. l. 58-62), kuriais prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties ji negalėjo laiku vykdyti prievolių. Ieškovas ją informavo, kad nuo 2008-05-22 sutartis bus nutraukta, todėl ji grąžino transporto priemonę ieškovui. Atsakovė nurodo, kad domėjosi grąžinta transporto priemone, skambino telefonu ieškovo darbuotojams. Vieno iš telefoninių pokalbių metu gavo atsakymą, kad transporto priemonė parduota, jai buvo paaiškinta, kad ji nėra ieškovui skolinga. Atsakovei rašytiniu pranešimu nebuvo pranešta, kad transporto priemonė parduota, kokia jos pardavimo kaina. Atsakovė nurodo, kad tik 2011-04-15 sužinojo, kad yra skolinga ieškovui, nes jis patyrė nuostolių. Tik 2011 m. balandžio mėn. jai buvo atsiųsta sąskaita, kad transporto priemonė parduota dar 2009-06-22 už 22500 Lt. Ieškovas privalėjo anksčiau informuoti atsakovę apie patirtus nuostolius. Atsakovės manymu, transporto priemonė buvo parduota už žymiai žemesnę kainą, negu buvo jos rinkos vertė pardavimo dieną. Atsakovės manymu, transporto priemonės rinkos kaina pardavimo metu galėjo būti 32000 Lt, nes transporto priemonė buvo gerai sukomplektuota, buvo geros techninės būklės. Ieškovas pažeidė CK 6.4 straipsnį, kuris įpareigoja kreditorių elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Šiai dienai tokios pat komplektacijos ir gamybos metų transporto priemonės kainuoja apie 20-23 tūkst. Lt, tai matyti iš internetinių svetainių, kurios skelbia apie parduodamas transporto priemones. Atsakovė nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kuri reglamentuoja, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (b. l. 119-121) prašo preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė, būdama atidi, rūpestinga ir apdairi civilinių santykių dalyve, žinodama iš lizingo sutarties nutraukimo kylančias teisines pasekmes, galėjo aktyviai domėtis lizinguojamo turto realizavimo eiga, teikti konkrečius ir racionalius pasiūlymus dėl turto realizavimo (siūlyti pirkėjus), tačiau to nedarė. Ieškovas, būdamas pelno siekiančiu subjektu, patyręs nuostolius, negali atsisakyti reikalauti jų atlyginimo. Ieškovas savo teisę į nuostolių atlyginimą gali realizuoti per civiliniame įstatyme nustatytus terminus. Nuo nuostolių atsiradimo dienos praėjo kiek daugiau, nei 2 metai, todėl konstatuotina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikšti. Nuostolių dydžiui neturi įtakos aplinkybė, kad dėl jų atlyginimo ieškovas į atsakovę kreipėsi ne iš karto, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui. Nagrinėjamu atveju galimybių apžiūrėti 2009 m. realizuotą transporto priemonę nėra. Pagal turto vertinimo metodiką vienas iš privalomų turto vertinimo etapų yra turto apžiūra. Atsakovė neįrodė, kad lizinguotas turtas buvo parduotas už žemesnę kainą, negu buvo jos rinkos vertė.
Atsakovė taip pat pareiškė prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, kuo ilgesniam laikui, iki tol, kol atsakovė atsiskaitys su kitais išieškotojais, nes šeimos materialinė padėtis sunki, atsakovė viena išlaiko šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, sutuoktinis yra bedarbis, šiuo metu vykdomi kiti išieškojimai iš atsakovės gaunamo vienintelio atlyginimo iš vienintelės darbovietės.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Atsakovė prieštaravimuose nenurodė argumentų dėl preliminaraus teismo sprendimo dalies dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl ši preliminaraus teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su preliminaraus teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių priteisimo, pirmiausia, nurodydama argumentus, kad ne iškart buvo informuota apie ieškovo patirtą nuostolį iš lizinguojamo turto pardavimo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė neginčija fakto, kad iš esmės pažeidė lizingo sutartį ir dėl to ieškovas turėjo pagrindą ją nutraukti. Pagal lizingo sutarties 18.6.4 punktą, kuris atitinka įstatyminį reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.574 straipsnyje, nutraukus lizingo sutartį klientas privalo grąžinti turtą lizingo bendrovei ir atlyginti nuostolius, kurie lizingo bendrovę atstatytų į tokią padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei klientas sutartį būtų tinkamai įvykdęs. Atsakovė neginčija fakto, kad likusi neišmokėta lizingo sutarties dalyku buvusio automobilio Mercedes-Benz vertė be PVM buvo 40 886,57 Lt. Į bylą pateikti įrodymai, kad grąžintas lizinguojamas turtas buvo parduotas už 22 500 Lt 2009-06-22 (b. l. 25), taip pat ieškovas dėl turto pardavimo patyrė 1440 Lt papildomų išlaidų (b. l. 26-31, 173-177). Vadinasi, atsakovei pagal minėtą sutarties nuostatą kyla prievolė atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp gautų lėšų iš turto pardavimo ir atsakovės neišmokėtos automobilio vertės pagal lizingo sutartį, o taip pat ir atlyginti išlaidas, susijusias su turto pardavimu. Nei įstatymas, nei sutartis nenumato jokio termino, per kurį apie grąžinto lizinguojamo turto pardavimo faktą ir sąlygas, o taip pat nuostolių dydį, lizingo bendrovė turėtų pranešti lizingo gavėjui, todėl atsakovės argumentai dėl to, kad ji ne iškart informuota apie lizinguojamo turto pardavimą ir ieškovo patirtus nuostolius, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Nepriklausomai nuo to, kada lizingo gavėjas informuojamas apie grąžinto lizinguojamo turto realizavimą ir nuostolių dydį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o ši teisė teismine tvarka ginama, jei lizingo davėjas nepraleidžia ieškinio senaties termino (CK 1.124 straipsnis). Todėl, atsakovei ginantis ieškinio senaties termino praleidimu, teisiškai reikšminga nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas reikalauja priteisti nuostolius, šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisė į ieškinį atsirado nuo 2009-06-22, kada buvo realizuotas grąžintas lizinguojamas turtas ir paaiškėjo, kad ieškovas patyrė nuostolį. Ieškinys teismui paduotas 2011-08-10, nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su preliminaraus teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių priteisimo nurodydama argumentus, kad turtas realizuotas už mažesnę kainą, nei buvo rinkos vertė pardavimo dienai. Teismo vertinimu, šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CK 6.251 straipsnį nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. CK 6.574 straipsnio nuostata suteikia teisę lizingo davėjui į nuostolių, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti, atlyginimą. Ieškovui pateikus duomenis apie jo realiai patirtą nuostolį ir galiojant bendrai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijai, pareiga įrodyti, kad ieškovas, parduodamas turtą, nesielgė sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, ir dėl to negali reikalauti iš atsakovo nurodyto kainų skirtumo, tenka savo atsikirtimą šia aplinkybe grindžiančiam atsakovui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovės grąžintas lizinguojamas turtas buvo parduodamas pakankamai ilgą laiko tarpą, siūlomas įsigyti viešai, apie pardavimą periodiškai buvo skelbiama viename didžiausių šalies dienraščių (b. l. 157-170), vėliau automobilis perduotas realizuoti į UAB „Skuba“ pardavimo aikštelę, tačiau ir už nustatytą 32000 Lt kainą turtas nebuvo realizuotas (b. l. 122), o buvo realizuotas tik 2009-06-22 už 22 500 Lt. Ieškovas yra pelno siekiantis asmuo, todėl jis nėra suinteresuotas turto parduoti mažesne, nei rinkos kaina. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jai buvo žinomos lizingo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos sutartyje ir CK. Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, ji domėjosi grąžintu lizinguojamu turtu, žinojo aikštelę, kurioje jis laikomas, todėl turėjo galimybę pati teikti konkrečius ir racionalius pasiūlymus dėl turto realizavimo, siūlyti pirkėjus, tačiau to nedarė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ar kiti asmenys pageidavo automobilį pirkti už didesnę kainą, tačiau ieškovas jo nepardavė. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2011-12-07 pažyma (b. l. 179) neįrodo aplinkybės, kad transporto priemonė parduota mažesne kaina, nei rinkos vertė, nes joje pateikiama informacija apie vidutines tokių automobilių rinkos vertes, nenurodant tokių išvadų šaltinio ir metodikos, pats automobilis nei apžiūrėtas, nei įvertinta turima informacija apie jį. Atsakovės pateikti į bylą vieši skelbimai apie tai, kad šiuo metu tokio modelio automobiliai parduodami už 23-27 tūkst. Lt (b. l. 182-188) savaime neįgalina nustatyti, kad atsakovės grąžinto automobilio rinkos vertė jo pardavimo metu buvo ženkliai didesnė, nei 22 500 Lt. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas nei turėjo galimybes, nei privalėjo parduoti grąžintą lizinguojamą turtą didesne kaina. Atsakovė jokių aplinkybių, rodančių ieškovo nesąžiningumą, byloje neįrodė.
Preliminariu teismo sprendimu CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu iš atsakovės pagrįstai priteistos 5 proc. metinės procesinės palūkanos.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai pripažintini nepagrįstais, o preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo atidėjimui ar išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo atidėjimas ar išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikui, iki tol, kol atsakovė atsiskaitys su kitais išieškotojais. Nustatyta, kad išduoti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš sutuoktinės sutuoktinio N. Z., išieškoma suma viršija 15 tūkst. Lt. (b. l. 195, 199). Iš atsakovės darbo užmokesčio per mėn. išskaitoma po 450 Lt pagal antstolio D. Šidlausko 2011-06-27 patvarkymą (b. l. 53). Patenkinus atsakovės prašymą, kitiems atsakovės kreditoriams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš tos pačios eilės kreditorių – ieškovą, todėl tai akivaizdžiai neatitiktų ieškovo interesų. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį – atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, gaunamas mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių 2537,60 Lt, iš kurio, kaip minėta, išskaitoma po 450 Lt kitiems vykdomiesiems dokumentams įvykdyti, atsakovė augina mažametį vaiką, sutuoktinis nekilnojamojo turto, darbinių pajamų neturi, yra pagrindas preliminariu teismo sprendimu priteistas sumas išdėstyti, nes atsakovė iš karto nėra pajėgi sumokėti priteistos sumos. Teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau yra pagrindo manyti, kad ji gali pagerėti, nes atsakovė ir jos sutuoktinis baigs vykdyti kitus vykdomuosius dokumentus, atsakovė turės galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, o atsakovės sutuoktinis susirasti darbą, nes yra darbingas. Teismo vertinimu, šalių interesų pusiausvyrą atitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pirmus 15 mėn. mokant po 400 Lt. Kadangi viso priteista 20687,73 Lt, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, suma, po 15 mėn. likusi suma sudarytų 14687,73 Lt (20687,73 Lt – 6000 Lt (400 Lt × 15 mėn.)). Šią sumą, teismo vertinimu, atsakovė turėtų galimybę, pasikeitus turtinei padėčiai išmokėti per 15 mėn., mokant po 979,18 Lt per mėn.
Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 17,37 Lt išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 430 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Išdėstyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. preliminariu teismo sprendimu ieškovui AB „SEB lizingas“, juridinio asmens kodas 123051535, iš atsakovės G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 439,97 Lt skolos, 115,19 Lt delspinigių, 19826,57 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą 30 mėnesių, pirmus 15 mėnesių mokant po 400 Lt kas mėnesį, sekančius 14 mėnesių mokant po 979,18 Lt per mėnesį, o sekantį paskutinį mėnesį sumokant 979,21 Lt ir procesines palūkanas.
Priteisti valstybei iš atsakovės G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.