Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 1 MGL (125 Lt) dydžio baudos bausme;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų ir 1 MGL (125 Lt) dydžio baudos bausmėmis;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto ir 1 MGL (125 Lt) dydžio baudos bausmėmis;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 60 parų arešto ir 1 MGL (125 Lt) dydžio baudos bausmėmis;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto ir 1 MGL (125 Lt) dydžio baudos bausmėmis;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 35 parų arešto bausme;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme;

11) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto bausme;

12) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

14) Vilniaus miesto apylinės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

15) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;

16) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. sausio 14 d. apie 11.30 val. iš (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keturviečio kambario Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 349,69 eurų vertės televizorių „Philips 32HFL5011T/12 professional TV, 32“ su pulteliu, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 349,69 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Š. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą, o būtent:

jis, 2022 m. sausio mėn. pirmomis dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus stoties teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, rado ir paėmė J. V. vardu išduotą galimybių pasą, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė svetimą dokumentą – galimybių pasą, kurį 2022 m. sausio 15 d. apie 19 val. pateikdamas parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui, neteisėtai panaudojo, turėdamas tikslą patekti į prekybos centrą.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. Š., apklaustas 2022 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu, patvirtino visų jam pareikštuose kaltinimuose nurodytų aplinkybių teisingumą. Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), psichiką veikiančių medžiagų nevartoja nuo sausio mėnesio, šioje įstaigoje gyvens vienerius metus. Sutiktų su teismo paskirtu įpareigojimu gydytis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl svetimo turto pagrobimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 17 d. apklaustas įtariamasis V. Š. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 14 d. jis gyveno kartu su N. ir A. (abiejų moterų pavardžių nežino). Šios moterys priėmė jį gyventi jų išsinuomotame viešbučio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), už parą mokėjo 40 eurų. Kadangi 2022 m. sausio 13 d. pareigūnai sulaikė A., kiek žino, ji buvo paieškoma, N. tiesiog nebegrįžo į minėtą viešbučio kambarį, o nakvynė viešbutyje buvo užsakyta iki 2022 m. sausio 14 d., todėl jis liko ten nakvoti. Ryte eidamas į vonios patalpą jis užkliudė kabantį televizorių, jam kilo mintis užstatyti jį lombarde, nes jis nebeturėjo pinigų. Jis tą televizorių nukabino ir 2022 m. sausio 14 d. apie 11.30 val. išeidamas iš viešbučio (duomenys neskelbtini) pavogė. Televizorių nunešė į šalia esantį lombardą, kur gavo už jį 50 eurų. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl savo padarytos veikos labai nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 91–94). Šiuos parodymus įtariamasis patvirtino 2022 m. kovo 22 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 179–181).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 15 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad ji yra viešbučio (duomenys neskelbtini), įsikūrusio (duomenys neskelbtini), tvarkytoja. 2022 m. sausio 15 d. direktorės nutarimu ji yra įgaliota bendrovės vardu parašyti pareiškimą dėl įvykdytos vagystės. 2022 m. sausio 11 d. viešbučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) rezervavo moteris, prisistačiusi N. O. Ji į šį kambarį įsikėlė minėtą dieną apie 15 val. Kartu su ja tame kambaryje gyveno dar du vyrai, kurių vienas, anot minėtos moters, buvo V. Š. Jo kontaktų ji neturi. Tai, kad minimame kambaryje gyveno dar du vyrai, sužinojo tik šiandien, kai su N. O. prisistačiusia moterimi susisiekė jos nurodytu kontaktiniu telefonu. Kambarys buvo rezervuotas iki 2022 m. sausio 15 d. Viešbutyje nėra fiksuojami duomenys asmenų, kurie gyvena kambaryje su jį rezervavusiu asmeniu. Kiekvienas kambarys turi savo unikalų durų įėjimo kodą, kurį žino tik kambaryje gyvenantys žmonės. Įėjimas į viešbutį taip pat yra su kodu, kuris pasakomas viešbučio gyventojams. Kitaip tariant, į viešbutį ir kambarį gali užeiti tik asmuo, žinantis įėjimo ir kambario kodus. Prieš įleidžiant žmogų į kambarį, dažniausiai vizualiai yra sutikrinami žmogaus, rezervavusio kambarį, duomenys su jo dokumentais, bet kartais tai nėra padaroma. Ji nėra tikra, ar kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai gyveno moteris, vardu N. O., ir nežino, kokie tiksliai asmenys gyveno šiame kambaryje su ja, nes nėra jokio atskiro registracijos žurnalo, kuriame būtų nurodomi gyventojų anketiniai duomenys. Ji nežino, kada tiksliai N. O. išsikraustė. Ant kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išorinės rankenos nuolat kabėjo raudona lentelė, bylojanti, kad kambario nereikia tvarkyti, todėl į kambarį nuo vienuoliktos dienos viešbučio darbuotojai nėjo. Kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) niekam, išskyrus moterį, kuri prisistatė N. O., išnuomotas nebuvo. Šiandien apie 11.30 val. ji užėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), nes baigėsi kambario rezervacijos laikas. Užėjusi pamatė, kad nuo sienos dingo prieš tai ten kabėjęs televizorius „Philips“ su pulteliu. Televizorius buvo pirktas 2019 m. už 289 eurus, tačiau įvertinus jo nusidėvėjimą, šiai dienai jo vertė 250 eurų. Kambaryje nebuvo jokių jame gyvenusių žmonių daiktų. Ji suprato, kad gyventojai išsikraustė ir su savimi išsinešė minėtą televizorių su pulteliu. Ji nežino, kada tiksliai minimi gyventojai išsikraustė, kada tiksliai buvo pavogtas televizorius ir kas jį pavogė. Po šio įvykio susiskambino su N. O., ši pasakė, kad apie televizoriaus vagystę nieko nežino, tik informavo, kad gyveno kambaryje su V. Š. ir dar vienu vyru, kurio duomenų nepasakė. Kaip ji suprato, moteris išsikraustė 13 dieną, o vyrai – arba vakar, arba šiandien. Kambarys buvo pradėtas tvarkyti iki atvykstant policijai. Dėl minimos vagystės (duomenys neskelbtini) padaryta 250 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 17–33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 16 d. apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. apie 13.50 val., į (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. Š., kurio asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šis asmuo atnešė juodos spalvos, 32 colių įstrižainės „Philips“ televizorių. V. Š. yra nuolatinis klientas, ne vieną kartą yra atnešęs priduoti televizorių, telefonus, galėtų atpažinti šį asmenį. Už televizorių V. Š. gavo 50 eurų paskolą ir išėjo. Daugiau nieko papasakoti negali. Prie tyrimo pateikia 2022 m. sausio 14 d. lombardo įkeitimo bilietą ir prieš tai buvusių įkeitimų, susijusių su V. Š., bilietus (t. 1, b. l. 41–43).

Iš 2022 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambario Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Viešbutis įsikūręs pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, įėjimas į viešbutį galimas tik pakilus liftu ir įvedus įėjimo durų kodą. Viešbučio koridorius filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Įėjimas į minėtą kambarį – suvedus durų kodą. Kodinė spyna nesugadinta. Kambarys keturkampio formos, su atskira dušo kabinos ir tualeto patalpa. Kambaryje stovi dvigulė lova, suklota bei sustumta sofa-lova. Priešais įėjimo duris ir lovas yra langai, tarp kurių ant sienos sumontuotas televizoriaus metalinis laikiklis. Paties televizoriaus nėra. Kambarys sąlyginai padalintas į dvi zonas – miegamąją bei virtuvės. Langai išeina į vidinį pastato kiemą. Langai ir langų rėmai – be pažeidimų. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Tyrimui reikšmės turinčių objektų nerasta ir nepaimta. Kambaryje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 17–34).

Iš 2022 m. sausio 16 d. daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) lombardo darbuotojas A. B. pateikė prie bylos 32 colių įstrižainės, juodos spalvos „Philips“ televizorių, kuris grąžintas (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui pagal pakvitavimą (t. 1, b. l. 53–55).

Iš 2022 m. sausio 20 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos, 32 colių įstrižainės televizorius „Philips“. Televizoriaus šonai yra juodos spalvos, apačioje per vidurį sidabrinės spalvos stačiakampyje užrašas „Philips“. Jokių pažeidimų ant televizoriaus nėra (t. 1, b. l. 56–60).

Iš 2022 m. sausio 15 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad V. Š. asmens apžiūros metu paimtas lombardo įkeitimo bilietas (t. 1, b. l. 146–150).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl neteisėto svetimo dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 16 d. apklaustas įtariamasis V. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. sausio mėn. pirmomis dienomis, tikslios datos ir laiko neatsimena, Vilniaus stoties rajone, tikslesnės vietos neatsimena, rado ant A4 formato atspausdintą, sulankstytą į keturias dalis, J. V. vardu išduotą galiojantį galimybių pasą, jo galiojimo termino jau neatsimena. Jis pats turi galimybių pasą, nešiodavosi jį atspausdintą ant A4 formato lapo, tačiau šis buvo visai susitrynęs ir buvo pasibaigęs jo galiojimo laikas, o naujo galiojančio galimybių paso nebuvo atsispausdinęs, todėl nutarė rastą galimybių pasą pasiimti ir, esant reikalui, panaudoti kaip savo. Asmens, kurio vardu buvo išduotas galimybių pasas, nepažįsta. 2022 m. sausio 15 d. apie 19 val. užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti bandelės. Prie parduotuvės įėjimo apsaugos darbuotojui-kontrolieriui pateikė svetimą – J. V. vardu išduotą galimybių pasą, kurį kontrolierius nuskenavo ir jį praleido. Apsauginis neprašė pasakyti savo asmens duomenų ar parodyti asmens tapatybės dokumento. Parduotuvėje jis paėmė kelis pakelius riešutų ir išėjo iš parduotuvės, nesusimokėjęs už prekes, tačiau tik išėjus jį sulaikė kitas apsaugos darbuotojas. Atvykę policijos pareigūnai rado pas jį J. V. vardu išduotą galimybių pasą. Šiuo svetimu galimybių pasu pasinaudojo pirmą kartą. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, tačiau norėdamas nusipirkti valgyti surizikavo ir panaudojo svetimą galimybių pasą. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai apgailestauja (t. 1, b. l. 163–166). Šiuos parodymus įtariamasis patvirtino 2022 m. kovo 22 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 179–181).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 15 d. apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kontrolės specialistu, t. y. prie parduotuvės vidinio įėjimo tikrina į parduotuvės patalpas įeinančių asmenų galimybių pasus. Jo darbo vieta yra prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 15 d. apie 19 val., tikslaus laiko pasakyti negali, į parduotuvę užėjo smulkaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsiais drabužiais, turėjęs juodos spalvos kuprinę su užrašu „Puma“, juodos spalvos kepurę ir akinius. Įeidamas į parduotuvę šis vyras pateikė jam sulankstytame baltame lape atspausdintą galimybių pasą, kurį jis patikrino skaneriu, įsitikino, kad yra galiojantis. Kitų asmens duomenų tikslinti neturi teisės, todėl tą asmenį praleido. Vėliau, sulaikius asmenį dėl administracinės nusižengimo – vagystės padarymo, sužinojo, kad šis į parduotuvę įėjo su kito asmens vardu išduotu galimybių pasu (t. 1, b. l. 113–115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 28 d. apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad jis yra skiepytas nuo koronaviruso. Pirmą skiepą pasidarė 2021 m. birželio 7 d., nuo to laiko turi galimybių pasą, kurį visą laiką atsispausdina ir nešioja piniginėje. 2021 m. gruodžio 2-3 d. jis pametė piniginę, kurioje buvo atspausdintas galimybių pasas, banko kortelės, kvitai ir keli eurai. 2021 m. gruodžio 6-7 d. su juo susisiekė policija ir pranešė, kad rasta jo piniginė. Jis nuvyko jos atsiimti, tačiau galimybių paso piniginėje nebuvo. Policijos pareigūnai nurodė, kad ji buvo rasta (duomenys neskelbtini). Jis atsimena, kad jis stovėjo minėtoje vietoje ir kalbėjo su pažįstamu asmeniu, galimai tuo metu piniginė ir iškrito. Jis asmeniškai niekada nebuvo niekam perdavęs ir leidęs naudotis savo galimybių pasu. Asmens, vardu V. Š., jis nepažįsta. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 118–121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 10 d. papildomai apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad tuo metu, kai Lietuvoje buvo reikalingas galimybių pasas, jis nuolat išsiimdavo minėtą dokumentą vaistinėse, t. y. vieną ar keletą kartų per savaitę, kadangi kartais pasą būdavo palikęs namuose, ar šis greitai susiglamžydavo ir reikėjo naujo. Taip pat būdavo atvejų, kad reikia paso, jo neranda, išsiima naują, o vėliau atranda tą, kurio ieškojo. Dėl to labai dažnai išsiimdavo naują. Senus galimybių pasus kartu su šiukšlėmis išmesdavo į kieme esančius šiukšlių konteinerius. Jis yra įsitikinęs, kad 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išsiėmęs galimybių pasą vaistinėje, esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kadangi vakare planavo vykti į miestą. Minėtoje parduotuvėje tą dieną buvo du kartus, vėliau šventė Naujuosius metus klube (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus, todėl mano, kad tikrai galėjo kur nors pamesti tą galimybių pasą arba tiesiog išmesti jį į šiukšlių konteinerį, kai po švenčių išsiėmė naują (t. 1, b. l. 122–130).

Iš 2022 m. sausio 15 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad V. Š. apžiūros metu rastas ir paimtas galimybių pasas, išduotas J. V. vardu (t. 1, b. l. 146–150).

Iš 2022 m. vasario 1 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo įvykdyta galimybių paso apžiūra. Dokumentas yra atspausdintas ant A4 formato lapo, popierius yra suglamžytas. Lapo viršutiniame kairiajame kampe yra QR kodas, dešinėje nurodyti duomenys: vardas pavardė – J. V., gimimo metai – (duomenys neskelbtini), išdavimo data – 2021 m. gruodžio 31 d. 14.00 val., galiojimo laikas – iki 2022 m. vasario 28 d. 14.00 val. Žemiau nurodytos bendros galimybių paso taisyklės. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (t. 1, b. l. 143–145).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo pripažino, patvirtino veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. sausio 14 d. apie 11.30 val., iš (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keturviečio kambario Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 349,69 eurų vertės televizorių „Philips 32HFL5011T/12 professional TV, 32“ su pulteliu.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų I. B. ir A. B. parodymai, 2022 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. sausio 16 d. daiktų pateikimo protokolas, 2022 m. sausio 20 d. apžiūros protokolas, 2022 m. sausio 15 d. asmens apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad tokiu būdu buvo padaryta 349,69 eurų turtinė žala (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas iš šios bendrovės V. Š. pagrobtas turtas, civilinis ieškinys nepareikštas. Toks kaltinimo keitimas jokios įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai neturi.

Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo V. Š. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Pagal 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis savo kaltę dėl dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo be teisėto pagrindo pripažino, patvirtino veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2022 m. sausio mėn. pirmomis dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus stoties teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, rado ir paėmė J. V. vardu išduotą galimybių pasą, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė svetimą dokumentą – galimybių pasą, kurį 2022 m. sausio 15 d. apie 19 val. pateikė parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui, tokiu būdu neteisėtai panaudojo jį, turėdamas tikslą patekti į prekybos centrą.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų D. J. ir J. V. parodymai, 2022 m. sausio 15 d. asmens apžiūros protokolas, 2022 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo V. Š. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Už BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę V. Š. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, abi veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Š. – anksčiau teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 2, b. l. 12‑33), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 7‑11), nedirbantis (t. 2, b. l. 5–6), registruotas Užimtumo tarnyboje, iš jo žodžių – šiuo metu gydosi priklausomybės ligas. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius už šios bausmės vidurkius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pridedamos bausmės dalis nustatytintina atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 15 d. 19.30 val. iki 2022 m. sausio 17 d. 16.13 val. (t. 1, b. l. 154–156, 157–158), t. y. dvi dienos, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus V. Š. paskirtos bausmės atlikimo, todėl V. Š. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, ir jam skirtinos šios BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktuose nustatytos pareigos: gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 95–97, 170–172), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas (t. 1, b. l. 65), laikinasis nuosavybės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Š. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 15 d. 19.30 val. iki 2022 m. sausio 17 d. 16.13 val., t. y. dvi dienas, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, V. Š. paskirtos visos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktuose nustatytas pareigas: gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.