Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-01 · Administracinė byla Nr. eI2-3204-983/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
eI2-3204-983/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09025-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
S. U.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3204-983/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09025-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. (S. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. U. (S. U.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 23S179171 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, jog Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta – pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Bendrovės veikla, kurioje dirba pareiškėjas nuo įsteigimo nepakito. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento staiga pakitusi pozicija, kuri Sprendime yra niekaip nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus.

Nurodo, kad pareiškėjui yra nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės atsakovas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti pareiškėjui bei kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį.

Pažymi, kad pats Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovės verčiasi teisėta veika. Atsakovo kaip viešojo administravimo institucijos Sprendimas, negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Esant visiškai tokiai pačiai situacijai, Migracijos departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ŲTPĮ) keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal Migracijos departamento Sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisės aktais nėra pavesta atsakovui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijai (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos Respublikos kelių policijai.

Nurodo, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją skundžiamame Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė. Atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka ŲTPĮ numatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti UTPĮ 141 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų (LTSA ir VDI) apie Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą. Tačiau, vietoje to, kad veiktų savo kompetencijos ribose, atsakovas nusprendė skundžiamą Sprendimą grįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) Bendrovė ŲTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis 2023 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S179171 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai. Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla). Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Kodekso 8 straipsniu buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.

Pažymi, jog kaip krovininio kelių transporto veiklą pagrindžiančius dokumentus Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis (UAB „Arnatransa“, UAB „CarLo Lt“, UAB „Dorošas“, UAB „Ipukis“, Vokietijos įmone Sikupi GmbH) sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį.

Tvirtina, kad Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Migracijos departamento įsitikinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė.

Atsakant į skundo teiginius, kad Migracijos departamentas yra pripažinęs, kad Bendrovės veikla yra teisėta, pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp Bendrovės Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Su šiais skundo argumentais atsakovas nesutinka, kadangi šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog iš esmė sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pažymi, jog atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena Bendrovė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones , o UAB „HQDS“ savo ruožtu, yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tik tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės teikta informaciją (į kurią, panašu, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė/jos nevertino). Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdama iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 23S179171 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas) Bendrovėje, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2023 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S179171 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas vykdydamas savo veiklą nustatė, kad pagal Fondo valdybos informacinės sistemos apie bendroves, kurių deklaruojama veikla - krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, duomenis, Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirbo 377 darbuotojai. Įvertinęs tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, atsakovas nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, taip pat nustatęs, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai, ekonominio pobūdžio, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S179171 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento įvertinta informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. Fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė atsakovo siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Pažymėtina, kad nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, Migracijos departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS group“ kitų įmonių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS group“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nors atsakovo ginčijamame Sprendime nurodyta, jog Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar kitų UAB „IPUKIS group“ įmonėms) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Šiuo aspektu tai pat paminėtina, jog į bylą pateiktas 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, iš to išplaukia, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai (UTPĮ 35, 44, 50 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas. Pažymėtina, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne Bendrovės veiklos organizavimas.

Pažymėtina ir tai, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. U. (S. U.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 23S179171.

Priteisti pareiškėjui S. U. (S. U.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 628 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova