- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-14
- Bylos Nr.
- AS-469-650-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, J.B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 56.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl J.B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir pagal pareiškėjo J.B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2004 m. birželio 30 d. prašymu (I t., b. l. 2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą išsiųsti Rusijos Federacijos pilietį J.B. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.
Pareiškėjas J.B. 2004 m. birželio 29 d. skundu (I t., b. 1. 25-32) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.(15-01)-7K-81 „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo Rusijos Federacijos piliečiui J.B." ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismo posėdžio, vykusio 2006 m. lapkričio 7 d., metu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo. Pareiškėjo atstovas paaiškino, jog iki 2004 m. sausio 1 d. J.B. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir pilietybė jam buvo likviduota prieš jo valią, todėl pilietybės likvidavimas laikytinas pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) nuostatas ir yra ginčijamas Europos Žmogaus Teisių Teisme.
II.
2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą sustabdė iki Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinės bylą J.B. prieš Lietuvos Respubliką Nr.9958-04. Nustatyta, kad J.B. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko oficialiame leidinyje „Valstybės žinios" paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka", o 2004 m. vasario 27 d. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, pareiškimu prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos 6 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalį (I t., b. 1. 126-156). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. kovo 24 d. raštu patvirtino, kad pareiškimas gautas ir jam suteiktas numeris 9958/04 (I t., b. 1. 157). Teismas, išklausęs proceso šalių paaiškinimus bei susipažinęs su Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktu pareiškimu konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas iki bus išnagrinėtas minėtas pareiškimas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tokia išvada padaryta todėl, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką šio administracinio ginčo teisiniam pagrindui ir teisingam išsprendimui - bus sprendžiamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas. Teismas nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismui sprendime dėl pareiškimo esmės konstatavus, kad teisė arba laisvė buvo pažeista, prasmės netektų ir šis ginčas. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
III.
Migracijos departamentas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad nors Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. kovo 24 d. raštu patvirtino J.B. pareiškimo gavimą, šis žinomas faktas nesutrukdė Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimti 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priimti sprendimą 2006 m. birželio 30 d. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, įpareigodamas Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėti bylą iš naujo, atkreipė dėmesį į tai, kad priimant sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 128 straipsnyje (prašymo pateikimas Europos Žmogaus Teisių Teismui nėra vienas iš minėtame straipsnyje numatytų kriterijų). Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinėje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 126 straipsniu, 127 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti priimtas sprendimas dėl J.B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. J.B. pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui prašymą pripažinti Lietuvos Respubliką pažeidusia Konvencijos 6 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, kadangi šioje administracinėje byloje J.B. pilietybės netekimo teisėtumo klausimas nenagrinėjamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-425/2005, byla buvo sustabdyta nepagrįstai (joje faktai galėjo būti nustatyti ir be Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo). Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į Migracijos departamento prašymą įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybės saugumo departamentą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nors J.B. Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktame prašyme prašo pripažinti Lietuvos Respubliką pažeidusia Konvencijos 6 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos S. v. Switzerland (appl. No 13325/87, admissibility decision of 15 December 1988, "the Law") nutarime aiškiai pasakyta, kad pilietybės klausimai nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sferą. Tokiu būdu, kelia abejonių tai, ar J.B. pareiškimas Europos Žmogaus Teisių Teismui ir šio pareiškimo išnagrinėjimas iš esmės turėtų tiesioginės įtakos nacionalinio administracinio teismo sprendimui. Pareiškėjas pažymi, jog vien fakto, kad pateiktam Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškimui suteiktas numeris, nepakanka padaryti išvadai, kad byla bus iš esmės nagrinėjama Europos Žmogaus Teisiu Teisme (Migracijos departamento turimais duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar negavo prašymo pateikti atsiliepimų pagal pateiktą J.B. pareiškimą). Daroma išvada, kad pareiškimo pirminio priimtinumo klausimas Europos Žmogaus Teisių Teisme dar nėra išspręstas, byla dar nepradėta nagrinėti, todėl negalima teigti, kad J.B. pareiškimas bus nagrinėjamas iš esmės. Pareiškėja pažymi, jog byla negalėjo būti sustabdyta tik dėl J.B. pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikimo (tokio pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą teisės aktai nenumato).
Atsiliepimas
Pareiškėjo J.B. atstovas adv. A.Liutvinskas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su atskirojo skundo reikalavimais nesutinkąs. Pareiškėjo atstovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis proceso šalims suteikia teisę pareikšti prašymus. Šia teise ir buvo pasinaudota prašant bylos nagrinėjimą sustabdyti. Nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas teismams ir suteikė diskreciją pasinaudoti 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nesant proceso šalies prašymo, tokia teismo iniciatyva galėtų būti vertinama kaip teismo šališkumas. Pareiškėjo atstovas paaiškina, jog prašymas stabdyti administracinę bylą buvo pateiktas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutarties. Nors šiame administraciniame ginče nesprendžiamas J.B. pilietybės netekimo teisėtumo klausimas, kaip nurodoma atsiliepime, Migracijos departamentas prašymą išsiųsti J.B. iš Lietuvos Respublikos grindžia tik pilietybės netekimu. Kadangi nacionalinė teisė nesuteikia teisės ginčyti priverstinį pilietybės netekimą, buvo kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai, pareiškėjo atstovo manymu, nepaneigia skundžiamos nutarties išvados, jog „Europos Žmogaus Teisių Teismui sprendimu dėl pareiškimo esmės konstatavus, kad teisė arba laisvė buvo pažeista, prasmės netektų ir šis ginčas". Atsiliepime pažymima, kad tokia teismo pozicija pilnai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 3 straipsnį, o svarstymai, išdėstyti atskirojo skundo 3.1. ir 3.2. punktuose, negali kelti abejonių skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškėjo atstovo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Konvencijos garantuojamos žmogaus teisės ir laisvės suprantamos ne taip siaurai, kaip nurodoma atskirajame skunde, juo labiau, kad pareiškimą Europos Žmogaus Teisių Teismui J.B. grindžia ne vien 6 Konvencijos straipsniu. Atsiliepime pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (tokią nuostatą yra suformavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime).
Tretysis suinteresuotas asmuo I.B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su atskirojo skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsiliepime nurodoma, jog pagal Konvencijos Protokolo Nr. 4 3 straipsnį niekas negali būti, ėmusis individualių ar kolektyvinių priemonių, išsiųstas iš tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritorijos ir niekam negali būti atimta teisė atvykti į tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją. J.B. ginčija Lietuvos Respublikos pilietybės atėmimą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Esant apibrėžtai teisinei perspektyvai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažins Lietuvos Respubliką pažeidus J.B. teises, I.B. manymu, teismas pagrįstai bylą sustabdė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad anksčiau pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo bei jo atstovas neprašė administracinės bylos sustabdyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, prašymas sustabdyti administracinę bylą pateiktas tik 2006-11-07. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad jeigu bylą nagrinėję administraciniai teismai būtų priėmę sprendimą sustabdyti jų žinioje esančią administracinę bylą be proceso šalies (ar jos atstovo) prašymo, kitai proceso šaliai būtų pagrindas teigti, jog pažeistas proceso šalių lygiateisiškumas. I.B. pažymi, kad tuo atveju, jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažintų Lietuvos Respubliką pažeidus pareiškėjo J.B. teises, garantuotas Konvencijoje bei jos papildomuose protokoluose, kuriuos ratifikavo Lietuvos Respublika ir kurie yra sudėtine Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalimi, administracinės bylos tolesnis nagrinėjimas būtų iš esmės neįmanomas, nebeliktų jokio teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" normomis, į kurias nurodo Migracijos Departamentas. I.B. manymu, J.B. ginčijant Lietuvos Respublikos pilietybės priverstinį atėmimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Nr. 9958/04 prejudicinė reikšmė akivaizdi (bendrasis teisės principas „iš neteisėtumo teisė neatsiranda", Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas byloje Nr. 40/03 (XIII skirsnis), 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas byloje Nr. 19/02 (II skirsnis), 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas byloje Nr. 40/01 (II skirsnis)). Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas pagrįstai atsisakė įtraukti Valstybės saugumo departamentą į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, be to pažymi, toks atsisakymas nėra atskirojo skundo objektas. Atsiliepime akcentuojama, jog žmogaus teisių pažeidimų apimtis, kurią prašoma ištirti pareiškime Europos Žmogaus Teisių Teismui Nr. 9958/04, yra kur kas platesnė, negu apima Konvencijos 6 straipsnis. Nepagrįstas ir atskirojo skundo motyvas, jog „vien fakto, jog pateiktam Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškimui yra suteiktas numeris, nepakanka daryti išvadą, kad byla bus iš esmės nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme", nes pagal Konvencijos 35 straipsnį peticijos priimtinumo sąlygos yra tikrinamos dar prieš suteikiant individualiai peticijai konkretų numerį. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas mano, kad Migracijos departamento prielaidos ir svarstymai neatitinka nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią užtenka paties fakto, jog tame pačiame ar kitame teisme yra nagrinėjama byla, kurios išsprendimas gali turėti įtakos teisingam nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato administracinės bylos sustabdymą, kai jos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo atveju byla sustabdyta iki Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinės bylą J.B. prieš Lietuvos Respubliką Nr.9958-04. Nustatyta, kad J.B. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko oficialiame leidinyje „Valstybės žinios" paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka", o 2004 m. vasario 27 d. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė Konvencijos 6 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalį (I t., b. 1. 126-156). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. kovo 24 d. raštu patvirtino, kad pareiškimas gautas ir jam suteiktas numeris 9958/04 (I t., b. 1. 157).
Pažymėtina, jog tai, kad administracinės bylos sustabdymo minėtu pagrindu klausimas nebuvo nagrinėjamas anksčiau, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, neapribojo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisės sustabdyti bylą ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo byla perduota nagrinėti iš naujo. Valstybės saugumo departamento neįtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teisėtumas, sprendžiant pareiškėjo atskirojo skundo dėl nutarties sustabdyti bylą panaikinimo klausimą, nenagrinėtinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Europos žmogaus teisių teismui pateiktame pareiškime J.B. nurodo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės iš jo atėmimas prieštarauja minėtoms Konvencijos nuostatoms. Pagal Konvencijos Protokolo Nr. 4 3 straipsnį niekas negali būti, ėmusis individualių ar kolektyvinių priemonių, išsiųstas iš tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritorijos ir niekam negali būti atimta teisė atvykti į tos valstybės, kurios pilietis jis yra, teritoriją. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato tik užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Tokiu būdu, J.B. Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo (neturėjimo) faktas yra svarbus priimant sprendimą byloje dėl J.B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Tačiau byloje nėra duomenų, jog J.B. pareiškimo priimtinumo klausimas Europos Žmogaus Teisių Teisme jau yra išspręstas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. kovo 24 d. raštą pareiškimui tik yra suteiktas numeris 9958/04. Taigi nėra pagrindo teiginiui, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjama byla pagal J.B. skundą.
Be to, net ir palankaus J.B. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo priėmimo atveju, toks sprendimas automatiškai nesugrąžintų J.B. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės (Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendžia žmogaus teisių bei laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, pažeidimų pripažinimo klausimus, gali priteisti iš valstybės piniginę kompensaciją, tačiau negali panaikinti ar pakeisti nacionalinių teismų sprendimų), pilietybės grąžinimas būtų įmanomas tik nacionalinėms institucijoms atlikus įstatymų numatytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, J.B. skundo patenkinimo EŽTT atveju ,,prasmės netektų ir šis ginčas“ nėra juridiškai argumentuotas ir pakankamas pripažinti, kad negalima nagrinėti administracinės bylos nesulaukus EŽTT sprendimo.
Šiomis aplinkybėmis pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sustabdyti bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Nutartis neskundžiama.