Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nėra. Savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P., tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda ir prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., kuriuo remiantis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, remdamasis kuriuo, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į G. P. asmenybę, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skyrė minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą baudą, t. y. nubaudė jį 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikui, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas. G. P. skunde nurodomos aplinkybės dėl piniginių lėšų netekimo neturint teisės vairuoti automobilio nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai formuojamoje teismų praktikoje – tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., LVAT nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt).

Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. G. P. buvo nustatytas net 1,83 promilių neblaivumas, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, ir paskyrus pažeidėjui išimtinai jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. P. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.