- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-33-50/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Pareiškėjas
- A. V.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės prokurorų nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-01-31 Tauragės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl to, kad A. R. neteisėtai pasisavino (duomenys neskelbtini), esančią A. V. senelio J. V. žemę (10,93 ha) su pastatais.
2007-07-03 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d., požymių (b.l. 159). 2007-07-24 pagal A. V. skundą ikiteisminis tyrimas byloje buvo atnaujintas (b. l 163, 166-167). 2007-11-26 tyrimas buvo vėl nutrauktas remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2007-12-12 Tauragės r. apylinkės vyr. prokuroras A. V. skundą atmetė.
2007-12-18 A. V. kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, kuris 2008-01-21 nutartimi atmetė A. V. skundą, bei nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 1999-05-13 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. tėvas J. R. (duomenys neskelbtini), 1937 m. iš A. V. nusipirko 10,93 ha žemės, kurią asmeninės nuosavybės teise valdė iki žemės nacionalizavimo. Taip pat nurodė, kad A. V. iš esmės ginčija teismo sprendimą, bei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti A. R. veiksmuose sukčiavimo ar dokumentų klastojimo nusikaltimo požymiai dėl neteisėto žemės užėmimo.
Šalies argumentai
Skunde A. V. nurodo, jog teismas nepagrįstai paliko galioti prokuroro nutarimą, kadangi dar 2007-07-03 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras panaikino panašų nutarimą ir buvo atliekamas pakartotinis ikiteisminis tyrimas. Iš valstybinio archyvo išduotų pažymų matyti, kad J. R. niekada iki nacionalizavimo nevaldė jo senelio J. V. žemių bei kito turto, ir niekada jis nepirko iš jo dėdės A. V. žemės ir kito turto. A. V. žemės pats neturėjo, ją valdė tik senelio J. V. įgaliojimu. Tai, kad J. R. žemę gavo tik 1945 metais, nurodo ir Valstybės archyvo pažyma. Byloje yra pakankamai duomenų, kad J. R. žemės nepirko, tyrimo metu buvo remtasi tik vieno liudytojo A. P. parodymais, kuris tyrimo metu pakeitė savo parodymus ir jau nebetvirtino, kad A. V. žemę pardavė. Tai, kad žemę pradėjo valdyti J. R. tik nuo 1945 metų, tik patvirtina faktą, jog A. R., pasitvirtinęs fiktyvų juridinę reikšmę turintį faktą, užgrobė jo senelio turėtą ir nuosavybės teise valdytą žemę ir tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. A. V. nurodo, jog surado dar vieną liudytoją – O. L., kuri nurodo, kad tikrai prisimena visas aplinkybes, susijusias su jo senelio turtu. Prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį.
Apylinkės teismo nutartis naikintina, nes nagrinėjama problema yra pakankamai sudėtinga, tiriant bylą ikiteisminiame tyrime neišaiškinta daug svarbių klausimų, susijusių su asmens (pareiškėjo) teisėmis ir su tų teisių įgyvendinimu.
Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti prokuratūros nutarimus, remiasi Tauragės rajono apylinkės teismo 1999-05-13 sprendimu nustatytu juridiniu faktu, kad A. R., kuris dabar nuosavybės teise valdo žemę, kuri, anot pareiškėjo, jam nepriklauso, tėvas šią žemę 1937 m. nupirko iš A. V.. Savaime suprantama, kad prokurorai negali panaikinti teismo sprendimo, priimto civilinio proceso tvarka, tačiau baudžiamojo proceso įstatymo galimybės leidžia ištirti tikrąsias įvykio – žemės užvaldymo – aplinkybes.
Iš tikrųjų, kaip matyti iš tiriamos bylos, A. R. veiksmai įgyjant pareiškėjo giminaičiui priklausiusią žemę yra mįslingi, beje, teismas sprendimą, turintį be galo svarbią reikšmę, priėmė pasirėmęs dviejų liudytojų parodymais, neturėdamas kitų patikimų duomenų – dokumentų apie buvusią žemės nuosavybę, t. y. apie žemės priklausymą nuosavybės teise A. V., dokumentų apie žemės pirkimą-pardavimą. Todėl baudžiamojo proceso įstatymo priemonėmis būtina patikrinti, kuo remdamiesi liudytojai davė parodymus teismui apie žemės pirkimą-pardavimą, kodėl apskrities administracija atsisakė atkurti nuosavybės teises buvusių žemės savininkų palikuonims. Be to, byloje yra duomenų, kad po teismo sprendimo ir nuosavybės procedūrų atlikimo A. R. buvo atmatuota („grąžinta“) ne A. V., o J. V. priklausiusi žemė. Byloje net nėra duomenų, kad A. V. kada nors buvo žemės savininku, visuose dokumentuose jis vadinamas žemės valdytoju (Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie nekilnojamąjį turtą).
Tauragės rajono Mažonų seniūnijos žemėtvarkos tarnybos pareigūnas 1998-03-15 pažymoje konstatavo, kad A. R. remiantis turimais dokumentais, gautais iš Lietuvos valstybinio archyvo, nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises.
Byloje buvo apklausti 1916 m., 1922 m. gimę asmenys, kurie gerai pažinojo J. V. ir A. V., kurie parodė, kad tiek J. V., tiek A. V. iki Antrojo pasaulinio karo įvykių, iki okupacijų (1940, 1941 m.) ūkius valdė atskirai. Liudytojai detaliai nurodė, kaip kiekvienas iš brolių ūkininkavo, kaip vertėsi, niekas nemini apie R., kaip asmenį, galėjusį turėti sąsajų su minėtais ūkininkais, su turto perleidimu.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R., kaip žemės valdytojas, minimas tik tada, kai J. V. ir A. V. dėl istorinių aplinkybių 1941 m. pasitraukė į Vokietiją ir jų ūkiai liko be šeimininkų. Be to, J. R. 1945 m. dokumentuose minimas kaip bežemis, gavęs 10,93 ha žemės iš okupacinės sovietų valdžios.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Žukauskas, 2007-07-24 nutarimu naikindamas ankstesnį prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo konstatavęs svarbius ikiteisminio tyrimo trūkumus, buvo nurodęs atlikti detalius kai kurių aplinkybių patikrinimus. Vyriausiojo prokuroro nurodymai buvo siejami su kai kuriais ikiteisminio tyrimo veiklos logikos aspektais – ne tik formaliu aplinkybių patikrinimu, bet tų aplinkybių sąsajomis su galimomis gyvenimiškomis išvadomis. Tokių nurodymų įgyvendinimas galėjo lemti ir kitų galimų nusikalstamų veikų (ne tik sukčiavimo) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą. Tačiau po sprendimo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo, ikiteisminis tyrimas buvo papildytas formaliai atliktais veiksmais.
Žemė kaip turtas turi svarbią socialinę-ekonominę paskirtį, jos užvaldymas neteisėtomis priemonėmis gali sukelti nepasitikėjimą valstybe, įstatymais, teisėsaugos įstaigų darbu, padaryti ne tik materialinę, bet ir psichologinę žalą nukentėjusiajam.
Todėl sprendžiant pareiškėjo skunde nurodytą klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo galimybės turi būti išnaudotos maksimaliai ir efektyviai.
Apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta ir dėl akivaizdaus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo neteisingumo, todėl tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta: nutartyje teigiama, kad išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2007-12-12 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Armono nutarimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą yra pagrįsti ir teisėti. Tokie teismo teiginiai galimi priimant tik nuosprendį sprendžiant asmenų kaltumo ar nekaltumo klausimą, tačiau, kaip minėta, teismas priėmė ne nuosprendį, o nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-21 nutartį, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-12-12 nutarimą, to paties rajono prokuratūros prokuroro 2007-11-26 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal A. V. pareiškimą, bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Nutartis toliau neskundžiama.