Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7957-2018 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. V. 2018 m. rugpjūčio 11 d. R. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad R. Ž. 2018 m. rugpjūčio 11 d. 11.08 val. magistraliniame kelyje Panevėžys – Šiauliai, 74 kilometre, vairuodamas automobilį FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo leistiną greitį 46 km/h, kai leistinas greitis 70 km/h, važiavo 116 km/h greičiu. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 134 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-7957-2018 R. Ž. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

2018 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas R. Ž. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-7957-2018 pakeitimo. Skunde prašoma švelnesnės poveikio priemonės už padarytą nusižengimą, pritaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui arba išvis jos netaikyti. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai pripažįsta, jog 2018 m. rugpjūčio 11 d. vairuodamas transporto priemonę ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo viršijo leistiną greitį bei nurodė, jog supranta savo veiksmų netinkamumą, pažeidimo rimtumą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Skunde teigia, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbinėje veikloje, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, atlieka įvairius apdailos, gerbūvio tvarkymo, žemės paruošimo, trinkelių klojimo ir panašius darbus, todėl jo darbinė veikla betarpiškai susijusi su transporto priemonių vairavimu – vykimas į darbą ir iš jo, vykimas pas tiekėjus pasiimti medžiagų Šiaulių mieste bei tam tikrais atvejais specialiosios technikos valdymas atliekant darbus. Be to, R. Ž. vairuotojo pažymėjimas reikalingas ir tam, jog savo partnerę D. Č. galėtų nuvežti ir parvežti iš darbo, nes jie kartu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini)., ir ši gyvenamoji vieta yra nutolusi 10,9 km atstumu nuo R. Ž. faktinės darbo vietos bei 15,7 km atstumu nuo jo gyvenimo partnerės D. Č. darbo vietos. Skunde R. Ž. nurodo ir tai, kad dėl padaryto nusižengimo jis išgyveno ir yra pasiryžęs tokių pažeidimų nekartoti ateityje bei elgtis kur kas atsakingiau, vadovautis aukštesniais elgesio standartais nei iki šiol. Jam paskirtą 200 Eur baudą yra sumokėjęs, o jos sumokėjimas jam sukėlė didžiulius sunkumus, privertė atsakingiau vertinti savo elgesį kelyje bei pasiryžti nekartoti tokių nusižengimų, todėl, jo nuomone, šia bausmės rūšimi buvo pasiekti bausmės tikslai ir specialiosios teisės atėmimas kaip poveikio priemonė jo atžvilgiu nėra reikalinga. Jis pasimokė iš savo klaidos, o įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, nes nėra faktinio pagrindo R. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas. Atsiliepime į skundą teigiama, kad nutarimas priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617 - 619 straipsniais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Skundžiamu nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jam paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkis (200 Eur) bei taikytas sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkį atitinkantis terminas (9 mėnesiai).

Kaip matyti iš priimto nutarimo, R. Ž. padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną greitį net 46 km/h, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tai, jog R. Ž. patiria (patirs) neigiamus taikomos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, R. Ž. pagrįstai paskirta ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, kuris atitinka ANK 416 straipsnio 7 dalies sankcijos vidurkį. Šiuo atveju buvo įvertinta tai, kad R. Ž. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi dėl savo veiksmų, t. y. buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ANK 35 str. 1 d. 1 p. Paminėtina, jog savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo R. Ž. neginčijo ir teikdamas skundą. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad R. Ž. pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kol dar nepasibaigęs ANK 40 str. nustatytas terminas, t. y. buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 str. 1 d. 12 p. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. 2018-04-17 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 416 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kas rodo, kad R. Ž. pagrįstai buvo nustatyta ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaip matyti iš byloje esančios informacijos apie jo baustumus, praeityje, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. iki šios dienos, R. Ž. už KET pažeidimus administracine tvarka be minėto nusižengimo padarymo buvo baustas 3 kartus. Be minėto greičio viršijimo du kartus baustas už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Kas itin neigiamai charakterizuoja asmenybę ir rodo, kad anksčiau R. Ž. taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir neatgrasė nuo administracinių nusižengimų darymo. Dar daugiau, iš byloje esančios asmens baustumų pažymos matyti ir tai, kad R. Ž. 2017-07-15 buvo nubaustas pagal ANK 481 str. 1 d. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad asmuo minėtą nusižengimą įvykdė būdamas neblaivus. Tokios aplinkybės tik dar kartą rodo, jog asmuo reikiamų išvadų nedaro. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad po to, kai R. Ž. 2018 m. balandžio 17 d. buvo nubaustas už nustatyto greičio viršijimą, o nepraėjus nei keturiems mėnesiams ir vėl sulaikytas dėl leistino greičio viršijimo, matyti, jog R. Ž. linkęs nesilaikyti įstatymų ir juose nustatytos tvarkos, daryti KET pažeidimus, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės R. Ž. elgesiui viešajame kelių eisme nėra efektyvios, iš jų išvadų jis nedaro bei toliau nesilaiko KET.

Kaip minėta, ANK 34 str. 5 d. normos taikymas yra išskirtinis, o nagrinėjamu atveju nėra jokių anksčiau įvardytų sąlygų švelninti paskirtą nuobaudą. R. Ž. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. Ž., neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį net 46 km/h ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Be to, toks pažeidimas padarytas pakartotinai. Pažymėtina, kad pagal KET taisykles, asmenims, neturintiems dviejų metų vairavimo stažo, važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, o kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, todėl R. Ž., važiuodamas 116 km/h greičiu, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas sumokėjo paskirtą baudą, darbe charakterizuojamas teigiamai, pasimokė iš savo padaryto pažeidimo ir daugiau jo nekartos, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Šiuo atveju paminėtina, kad nusižengimų ir nusikaltimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. O tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą buvo pripažinta kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta pareiškėjui skiriant administracinę nuobaudą bei poveikio priemonę ir turėjo įtakos nustatant jos dydį.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas darbinėje veikloje, būtinas tam, kad galėtų užsidirbti ir sumokėti skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui bei neatsiejamas nuo jo ir gyvenimo partnerės gerovės vykstant į darbą ir iš jo, o dėl paskirtos poveikio priemonės netekęs teisės vairuoti jis negalės ne tik tinkamai atlikti savo funkcijų, bet ir bus priverstas atsisakyti savo darbo, dėl ko nukentės ir jo partnerė, kurią jis kasdien veža arba pasiima iš darbo savo automobiliu. Tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. Ž., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, žinodamas, kad jo ir partnerės gerovė stipriai priklauso nuo šios teisės bei suprasdamas, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis gali netekti ir darbo, vis tiek šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti šio asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ir už kurį atsakingas jis pats. Taigi asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo ir turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Šiuo atveju byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atvirkščiai, R. Ž. padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu ir KET nesilaikymu, kiekis bei pavojingumas rodo, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų ir juose nustatytos tvarkos, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės R. Ž. elgesiui viešajame kelių eisme nėra efektyvios.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba visai netaikius šios poveikio priemonės nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl R. Ž. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-08-28 nutarimas Nr. 40-ANR-_N-7957-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. 18090059850 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. Ž. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-08-28 nutarimą Nr. 40-ANR-_N-7957-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. 18090059850 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.