Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1852-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
1-1852-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24600-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
D. J.
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Gediminas Gudeliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1852-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24600-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam D. J. (J.),nukentėjusiajam E. J. (E. J.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) atliekantis (duomenys neskelbtini) tarnybą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, barnio metu su buteliu trenkė vieną kartą nukentėjusiajam E. J. (E. J.) į galvą, o pastarajam nugriuvus ant žemės sudavė kumščiu vieną kartą į veido dešinę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujo patekėjimu po jungine ir muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, tuo jis nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad įvykį padarė, nes E. J. išprovokavo jį tai padaryti. Įvykis galėjo būti 2019 m. birželio 11 d., labiau į vakarą, Puodžių gatvėje, prie Dvarčionių ežero. Provokacija pasireiškė keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais. Į jį buvo nukreipti necenzūriniai žodžiai. Tiksliai nežino, dėl kokios priežasties į jį buvo nukreipti necenzūriniai žodžiai. E. J. jį pasiuntė tris kartus, jis pastarajam atsakė panašiai. E. J. jam pasakė, kad pasakytų tai į akis. E. J. atėjo prie jo ir jis nepagalvodamas trenkė. E. J. prie jo priėjo vieno metro ar mažiau atstumu. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis priėjo prie jo. Nukentėjusiojo priėjimas prie jo jį išprovokavo. Jis trenkė nukentėjusiajam iš butelio į galvą. Likerio butelis buvo tuščias. Butelį laikė dešine ranka. Pataikė kažkur į ausies sritį. Kai trenkė, butelis sudužo. Po smūgio nukentėjusiajam pradėjo tekėti kraujas. Po smūgio nukentėjusysis toliau ėjo link jo. Nukentėjusysis laikėsi ant kojų ir jis dar kartą trenkė iš kumščio. Trenkė dešinės rankos kumščiu. Pataikė kažkur į kairės akies sritį. Po smūgio nukentėjusysis apsisuko ir nuėjo atgal. Jis prie ežero buvo su liudytojais, kurie yra jo pažįstami. Nukentėjusysis buvo su A., jis buvo su D.. Nuo pat pradžių buvo visi kartu. Galima sakyti, kad buvo viena kompanija. Iki konflikto jie ilgai bendravo. Jie prie ežero atėjo skirtingu laiku, bet iš anksto buvo susitarę. Anksčiau buvo kartu, jis nuėjo į parduotuvę, nukentėjusysis liko ir jie susižodžiavo. Neatsimena, dėl ko įvyko žodinis konfliktas, praėjo ilgas laiko tarpas. Jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą buvo pavartojęs trečdalį likerio butelio, 11 laipsnių. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis vartojo alkoholį. Neatsimena tiksliai, kaip buvo apsirengęs. Nepamena, kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis. Buvo su rūbais. Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiuoju. Turėjo galimybių pasiteirauti dėl nukentėjusiojo sveikatos, bet nesiteiravo. Jam nežinomos aplinkybės, kad nukentėjusysis ar pastarojo motina buvo atėjusi pas jo motiną kalbėtis dėl įvykio. Jis nepripažįsta, kad nukentėjusysis buvo parkritęs, nes pastarasis stovėjo. Nukentėjusysis nesuklupo, stovėjo. Jis su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo draugai. Nukentėjusysis, jo manymu, civiliniu ieškiniu prašo per daug. Nebandė spręsti klausimo dėl civilinio ieškinio. Mano, kad nukentėjusysis gali reikalauti žalos, bet ne tokią didelę sumą. Mano, kad 500 Eur yra suma, kurią galėtų kompensuoti. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi. Baudos nesusimokėjo, nes šiuo metu neturi finansų. Necenzūriniai žodžiai buvo adresuoti jam, nes žiūrėjo į jį. Aplink žmonių buvo. Buvo visiškai kiti žmonės. Draugai buvo arti nukentėjusiojo, o kitas toliau. Tuo metu buvo prie ežero, maudėsi. Likerio butelis buvo po maudynių. Daugiau alkoholio nebuvo vartota tą dieną. Į parduotuvę ėjo nusipirkti likerio butelio. Kai parėjo, įvyko konfliktas. Nusipirko butelį, išgėrė ir tada atėjo. Butelį išgėrė su drauge, dviese. Prie ežero atėjo tuščiu buteliu. Jį nešėsi išmesti į šiukšliadėžę. Taip susiklostė, kad iš karto viskas įvyko. Jis buvo arčiau vandens linijos. Nukentėjusysis atėjo iš kranto link ežero vidurio, jis stovėjo su buteliu. Šiukšlinė buvo netoli ežero kranto. Jis butelį turėjo visą laiką rankose nuo momento, kai išgėrė. Žodinio konflikto metu jau turėjo butelį. Dar nebuvo vartota alkoholio be likerio. 7-10 m atstumu prasidėjo žodinis konfliktas. Pokalbis buvo netylus. Aplinkiniai turėjo girdėti jų konfliktą. Kai sudužo butelis, šukės nukrito ant žemės. Jis nesusižalojo. Po įvykio jis apsisuko ir nuėjo į kitą pliažą. Nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko. Neprisimena, ar su nukentėjusiuoju buvo kažkas iš liudytojų. Jis į kitą pliažą nuėjo vienas. Jis nuėjo pas liudytoją D., kuris buvo kitame krante, o A. stovėjo netoliese nukentėjusiojo. Nuo kito kranto galėjo būti 20, 30 ar 50 m. Liudytojas matė jų konfliktą. Nebuvo pokalbių dėl atsiprašymo. Sutinka atlyginti 500 Eur. Ieškinį dėl telefono vertės nepripažįsta. Jis nematė telefono. Reikalavimo dėl turtinės žalos jis nepripažįsta visiškai. Planai po kariuomenės eiti toliau kariauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Pirmą smūgį sudavė su buteliu, nes jį turėjo rankose. Trenkė su buteliu, nes neapgalvojo savo veiksmų. Mano, kad alkoholis turėjo šiek tiek įtakos jo veiksmams.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. parodė, kad sudavė E. J. du kartus. Šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tarnaus iki (duomenys neskelbtini). E. J. pažįsta, jie yra geri pažįstami ir ankščiau su juo bendravo. 2019 metais, vasaros metu, datos tiksliai neprisimena, galimai įtarime nurodyta data, jis kartu su E. buvo prie Dvarčionių ežero. Jis buvo nuėjęs į parduotuvę, o E. buvo likęs prie ežero. Tuo metu kai grįžo iš parduotuvės, tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas. Šiuo metu neprisimena dėl ko jie sukonfliktavo, atsimena tik, kad jie susiginčijo. Konflikto metu E. kažką pasakė, šis jam į tai atsakė, kad jis ateitų prie jo ir jam pasakytų. Jis tuo metu E. atsakė tą patį, t. y. kad jis pats ateitų, jeigu jam reikia, ir pasakytų. Tada jis pamatė, kad E. pradėjo eiti link jo agresyviai nusiteikęs. Tuo metu jis rankoje turėjo butelį ir su minėtu buteliu sudavė E. per galvą. Tuo metu E. nenugriuvo, o ėjo link jo norėdamas jam suduoti. Tai pamatęs, jis su kumščiu sudavė E. vieną kartą į veidą. Tada E. nurimo, apsisuko ir išėjo. Tuo metu kas dar buvo su jais pasakyti negali, neprisimena. Po minėto įvykio jis su E. ilgą laiką nebendravo. Jie vėl pradėjo bendrauti tik kai susitiko kariuomenėje, kur E. irgi tarnauja. E. jam nieko nesakė, apie tai, kad parašė pareiškimą, apie tai, kad yra sugadintas jo telefonas, dėl to jam jokių pretenzijų E. nereiškė. Nori pasakyti, kad E. tikrai nebuvo nugriuvęs po jo suduoto smūgio (b. l. 80).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas D. J. parodė, kad sudavė E. vieną kartą buteliu per galvą, o kitą kartą kumščiu. Kaip jau minėjo, tarp jų įvyko konfliktas. E. nuo smūgių nepargriuvo, jokio pastarajam priklausančio telefono nedaužė. Padarytą žalą valstybinei ligonių kasai atlygino. Nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi jis yra per didelis. Jis labai gailisi dėl to, kad sumušė E. (b. l. 84).

Nukentėjusysis E. J. apklausiamas teisme parodė, kad su kaltinamuoju yra labai blogi santykiai. Jie prieš tarnybą buvo pažįstami, bet nebuvo draugai. Iki įvykio su kaltinamuoju neturėjo konfliktinių santykių. Jis, kaltinamasis ir A. buvo prie ežero. Darius nuo jų buvo 50 m. Jie buvo labiau vienas šalia kito, ne kaip kompanija. Prieš įvykį jie buvo susitikę, jo paprašė nupirkti alkoholio, jis atsisakė ir nuo to laiko jie nesimatė, kol susitiko prie ežero. Tai iki įvykio buvo 1,5 val. Jis ėjo link ežero, kartu ėjo. Jie link parduotuvės ėjo kartu, iš parduotuvės jau išsiskyrė. Jis nuėjo išsimaudyti ir pasėdėti prie ežero. Atėjo neblaivus kaltinamasis. Buvo aplink daug vaikų. Jis davė kaltinamajam pastabą, kad nesikeiktų, nes aplink daug vaikų ir matėsi, kad suaugusieji buvo nepatenkinti. Prieš pastabą nelabai bendravo. Kaltinamasis keikėsi bendraudamas su draugais ir su panele. Keikėsi ne su juo bendraudamas. Jis davė pastabą, priėjo prie kaltinamojo ir paprašė, kad apsiramintų ir nerėkautų, kaltinamasis sutiko ir apsiramino. Jis apsisuko nugara, norėjo dėti žingsnį ir jam iš kairės pusės smūgis iš kaltinamojo. Jam tas smūgis buvo staigmena. Kaltinamasis sutiko apsiraminti, jis apsisuko ir norėjo eiti į savo vietą. Smūgis buvo į kairę pusę virš ausies. Po smūgio bandė atsisukti, jam pradėjo svaigti galva, prisėdo. Jis vos neprarado sąmonės. Jis atsisėdo ant žemės. Negriuvo pilnai, nes prisilaikė su ranka. Jam sėdint šonu ant žemės jam trenkė smūgį iš dešinės pusės. Antro smūgio nematė, nes jam buvo apsvaigusi galva. Po antro smūgio sąmonės nebuvo praradęs. Jis sėdėjo toliau. Pajautė, kad bėga kraujas, nusiprausė. Paskambino pamotei, kad atvažiuotų jo paimti. Nepastebėjo, kad kaltinamasis nuėjo po smūgio. Jam A. pasakė, kad kaltinamasis pabėgo. Smūgius tikrai galėjo matyti liudytojas A.. Jis su A. yra pažįstami. Su A. bendravo paskutinį kartą. Po įvykio buvo sutikęs ir pasisveikinęs. Įvykio momentu D. negalėjo girdėti. Kai buvo įvykis, buvo dvi panelės šalia kaltinamojo. Telefonas pas jį buvo kairės pusės kišenėje. Neatsimena, ar priekinėje, ar galinėje kišenėje. Telefonas buvo „Xiomi“. Telefonui sudužo ekranas ir nebuvo įmanoma pataisyti. Pirmas smūgis buvo suduotas buteliu, bet jis nebuvo sudužęs. Nežino, kaip butelis atsirado kaltinamojo rankose. Kai pasakė pastabą, nepastebėjo butelio kaltinamojo rankose. Kai gavo smūgį, jis susmuko nuo smūgio. Tada sekė antras smūgis. Po pirmo smūgio pradėjo tempti akyse. Kraujas pradėjo bėgti po pirmojo smūgio. Kitų žmonių dėmesį tikrai atkreipė. Bet pamotė jį nuvežė namo ir jie nuvažiavo pas kaltinamojo motiną. Iš pradžių norėjo draugiškai susitaikyti. Kaltinamojo mama nenorėjo kalbėti. Jis norėjo iš pradžių draugiškai susitarti. Po įvykio buvo labai daug kontaktų, nes jie yra vienoje tarnyboje. Kai susitiko prie parduotuvės, kaltinamasis jau buvo išgėręs. Kaltinamasis buvo su savo draugu D..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., kartu su savo draugu A. (pavardės nežino) atvyko adresu Vilniuje, Podžių g., prie „Dvarčionių“ ežero. Tenai jie sutiko savo pažįstamą D. J., kuris buvo girtas ir elgėsi neadekvačiai. Jis padarė pastabą, tuomet šis pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir po padarytos pastabos vieną kartą trenkė su buteliu į galvą ir pataikė į kairę pusę prie ausies. Nuo smūgio jam buvo praskelta galva, pradėjo tekėti kraujas. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jam bandant atsikelti, D. jam dar vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir pataikė į dešinę pusę ties akimi. Nuo smūgio atsirado patinimas ties akimi ir mėlynė. Sumušęs jį D. iš karto pabėgo. Jis D. ne vieno karto nesudavė ir jo neįžeidinėjo. Savo veiksmais D. sukėlė jam fizinį skausmą. Vėliau jis apžiūrėjo ir pastebėjo, kad jo rankinuke telefono „Mi“ ekranas yra suskilęs, sudaužytas. Ekranas sudužo tuo momentu kai jis nukrito ant žemės, iki to laiko telefono ekranas buvo tvarkingas. Minėtą įvykį matė draugas, vardu A.. Vėliau jis nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur buvo konstatuotas veido sumušimas bei susiūta galvos žaizda (trys siūlai). Sąmonę praradęs nebuvo. Butelio, kuriuo jam buvo suduotas smūgis, apibūdinti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Ar D. J. pasišalino su buteliu, ar butelį išmetė, pasakyti negali (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas E. J. parodė, kad dėl įvykio, įvykusio 2019 m. birželio 11 d., nori papildyti, kad tuo metu kai D. jam sudavė buteliu per galvą, jis griuvo, kaip ir atsisėdo ant žemės. Tuo metu jo kelnių galinėje kišenėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Mi“, liečiamu ekranu, kuris nuo to, kad jis atsisėdo ant žemės, suskilo. Dėl telefono sugadinimo padaryta 60 Eur dydžio žala. Taip pat buvo sutrikdyta jo sveikata, jis negalėjo dirbti, sportuoti, dėl to patyrė moralinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur. Minėtą įvykį matė pažįstamas A., jo duomenis pateiks vėliau. Dar nori pasakyti, kad po įvykio D. jo neatsiprašė. Tarp jų įvyko konfliktas todėl, kad D. buvo gerokai išgėręs ir kitų žmonių akivaizdoje pradėjo keiktis, o jis dėl to padarė pastabą (b. l. 31).

Liudytoja S. J. apklausiama teisme parodė, kad E. yra jos vyro sūnus, kurį augino nuo pat darželio. Kaimynas yra D.. Pati įvykio nematė. Vasarą E. nuvažiavo pasimatyti tvenkinyje su draugais, paskambino, pasakė, kad D. sumušė jam galvą. Skambutis neišliko. Neatsimena, iš kurio numerio jis skambino. E. pasakė, kad D. trenkė buteliu per galvą, butelis sudužo ir jis kraujuoja, kad jis yra su krikšto tėvu, klausia, ką jam daryti. Pasakė jam važiuoti namo, važiuos į ligoninę. Atvyko į ligoninę, papasakojo, kas atsitiko. Buvo naktis, visą naktį praleido ligoninėje. Apie šį įvykį pranešė policijai. E. buvo sudaužytas jų telefonas. Jis grįžo su sudaužytu telefonu, iki įvykio telefonas buvo sveikas. E. telefonas buvo „Xiomi“. Neprisimena, kada buvo įsigytas telefonas. Vėliau jam telefoną nupirko, nes jis nebeturėjo ryšio. Po to, kai buvo E. telefonas sudaužytas, ji E. nupirko telefoną „Xiomi“. Neatsimena telefono modelio. E. telefonas buvo nupirktas geresnis, nes seno telefono nebebuvo. Mokėjo virš 400 Eur. Neprisimena, kas buvo nupirkęs pirmą telefoną. E. sakė, kad sėdėjo su draugais prie ežero. Su D. susiginčijo ir E. paprašė apsiraminti, nes prie ežero buvo moterų su vaikais. E. pasakė D., kad negražiai kalba, nes moterys su vaikais ilsisi. D. apsiramino, E. apsisuko, kad nueitų ir tuo metu pajuto smūgį buteliu per galvą. Nukrito ant kelių ir dar pajuto vieną smūgį ar kumščiu, ar koja. Po įvykio krikšto tėvas kruviną E. atvežė namo. E. pasakė, kad paskambino jai ir krikšto tėčiui. Niekas nebuvo atėjęs atsiprašyti, nei karto neskambino po įvykio. E. sumušta galva, smūgis buvo prie smilkinio. Dvi savaites buvo šoke, jam svaigo galva, buvo baisu. Po įvykio nupirko E. telefoną. Žaizda gijo gana sunkiai, dažnai ji arba E. vykdavo ją sutvarkyti. Po įvykio turbūt nebendravo E. su D.. Kad E. su D. tarnauja viename padalinyje sužinojo tą dieną, kai E. nuėjo tarnauti. D. visą laiką prie E. kabinėjasi ir pateikia jį taip, kad jam teko kreiptis į policiją. D. norėjo E. parodyti kaip skundiką, nors jis kreipėsi į policiją, nors į policiją jį nuvežė ji.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. J. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., E. grįžo namo. Tuo metu vyro namuose nebuvo. Kai tik E. užėjo namo, ji pamatė, kad jis yra sumuštas, buvo sumušta dešinė akis bei pamatė, kad kaklu bėga kraujas. Pas E. buvo prakirsta galva, prie kairės ausies, iš galo. E. jai pasakė, kad buvo prie ežero su vaikinais ir vienam vaikinui, vardu D., kažkas nepatiko, šis pradėjo agresyviai elgtis ir kadangi E. nenorėjo veltis į konfliktą, nusisuko eiti, tada pajuto smūgį į galvą. Nuo smūgio jis pargriuvo ant žemes ir pajuto dar vieną smūgį į veido sritį, į akį. Ji kartu su E. nuvyko į ligoninę. E. buvo nustatytos muštinės žaizdos galvoje bei akies sumušimas. Kitą dieną, jie nesulaukę jokių atsiprašymų bei jokių žinių iš D., nusprendė nuvažiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą (b. l. 54).

Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad prieš metus, prie Dvarčionių karjero, jis sėdėjo su E., D. buvo prie karjero. Jis buvo ne mažai išgėręs. E. su D. pradėjo konfliktuoti. E. kažką pasakė, priėjo prie D., D. E. sudavė smūgį iš butelio ir kumščiu. Nematė, kaip E. priėjo prie D.. Nematė, kaip dužo butelis. Kai žmonės pradėjo rėkti, E. ir D. stovėjo. E. buvo toje vietoje, kur jie sėdėjo ir kruvinas. Jis matė, kad E. stovėjo ir D. E. kažkur trenkė iš kumščio į veido sritį. Jam atrodo, kad smūgio metu E. stovėjo. Jis neatsimena, ar įvykio metu E. stovėjo. Po antro smūgio E. nuėjo atgal, o jis sėdėjo ir žiūrėjo. E. išvažiavo, o jis liko prie ežero. Žmonės rėkė: „Ką Jūs čia darot“. Matė šukes, nes D. jas rinko iš vandens. Neatsimena, ar E. buvo suklupęs. Jis buvo nuo jų 20 m atstumu. Jam atrodo, kad E. kažkas pasiėmė. E. turėjo telefoną, sakė, kad jis sudužo, skilo ekranas. Jo neprašė paskambinti telefonu. Jam atrodo, kad D. su E. jau buvo prie ežero. Su juo buvo dvi merginos, D.. Tą dieną buvo nemažai išgėręs. D. ir E. buvo prie jo, gėrė alų. D. gėrė likerį. D. nešiojosi butelį, iš jo gėrė. Nežino likerio stiprumo. D. likerį gėrė su drauge. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio vidutiniškai. E. su D. pradėjo konfliktuoti žodiniu konfliktu. D. nuėjo žemiau. E. nusileido prie D., D. sudavė smūgį. Nematė, kaip D. nusileido prie E.. Nežino, kokiu atstumu D. buvo su E.. Trenkė į veido sritį. D. stovėjo po smūgio, po to rinko šukes. E. nuo jų nuėjo. Surinko ir išmetė šiukšles. E. kraujas bėgo iš galvos. Jis nebandė E. padėti. Kažkas nebandė padėti E.. Nematė, kaip E. išvyko. Nežino, ką D. darė po smūgio.

Liudytojas D. K. apklausiamas teisme parodė, kad įvykis buvo prie Dvarčionių ežero prieš metus. Ten D. sudaužė E. butelį į galvą ir kumščiu trenkė. Jis matė tiesiogiai. Buvo 10-15 m. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su E. ir A. stovėjo vietoje, D. nusileidinėjo link ežero, E. D. pavadino debilu, D. pasakė, kad tu pats esi toks. E. pradėjo eiti link D.. Buvo konfliktas. E. artinosi prie D. ir D. pastarajam trenkė su buteliu į galvą. E. toliau stovėjo ir paskui trenkė pastarajam su kumščiu. Butelis sudužo. Stovinčiam E. buteliu sudavė. Po smūgio ranka E. nebuvo pargriuvęs. Kai E. pradėjo artintis prie D., jis pamatė, kad gali kilti konfliktas, jis ėjo prie E.. Tvenkinys turi daug krantų. Jie buvo prie to paties kranto. Nebuvo priėję prie kito kranto. Po dviejų smūgių E. nuėjo, o jis D. padėjo surinkti šukes. Paskui E. išvažiavo. Jis nepastebėjo, kaip E. išvažiavo. Jis D. ilgesnį laiką pažįsta. Įvykio metu visi buvo apsvaigę. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nedaug buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Jis, A., E. matė D. su panele. Niekas nekvietė medicininės pagalbos. Apie telefoną jis nieko nežino. Galva susvyravo, kai gavo smūgį. Pargriuvimo nematė. Kai viskas įvyko, telefono nematė. Prieš tai nukentėjusysis naudojosi telefonu. D. ėjo su buteliu. Buvo stiklinis likerio butelis. Galėjo būti butelis alkoholio, kurį vartojo D.. Jis vartojo alų. Trenkė su dešine ranka. Pastebėjo tik smūgį į galvos šoną. Jis matė, kaip sujudėjo D. ranka. Neatsimena, į kurią vietą buvo smūgis iš dešinės rankos. Jis buvo 10-15 m atstumu nuo įvykio. Kai E. pradėjo nusileidinėti, po kuriuo laiko ir jis pradėjo nusileidinėti. Po suduotų smūgių D. rinko šukes. Surinkęs šukes, nuėjo atsisėsti ant suoliuko. E. nuėjo prie tos vietos, kur prieš tai buvo ir po kurio laiko išvažiavo.

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. 15.19 val. įregistruotas įvykis, kad į 1 PK kreipėsi pareiškėjas, kuris pranešė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, sumušė pažįstamas D. J., t. y. vieną kartą trenkė su buteliu į galvą, kairę pusę prie ausies ir vieną kartą kumščiu į veidą prie dešinės akies, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą (b. l. 18).

Iš E. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, būdamas girtas, pažįstamas D. J. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis D. padarė pastabą ir tada D. vieną kartą trenkė su buteliu į galvą ir pataikė į kairę pusę prie ausies. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Jam bandant atsikelti, D. dar vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir pataikė į dešinę pusę ties akimi. Sumušęs jį D. pabėgo jam nežinoma kryptimi. Tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Vėliau jis apžiūrėjo ir pastebėjo, kad jo rankinuke telefono „Mi“ ekranas yra suskilęs. Daugiau nieko nesugadinta. Žalos dydį praneš vėliau, kada žinos (b. l. 20).

Iš įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra tvenkinys, esantis Vilniuje, Puodžių g. Puodžių gatvės pabaigoje iš dešinės pusės yra mūriniai garažai, toliau yra paplūdimys, kuriame įrengtos sūpynės, persirengimo būdelė. Apžiūrėjus teritoriją, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta, teritorija nefilmuojama (b. l. 23, 25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1975/2019(01) matyti, kad E. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujo patekėjimu po jungine, muštinė žaizda, kairėje momeninėje srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2019 m. birželio 11 d. Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kūno sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39–40).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. J. parodė vietą, kurioje konflikto pradžioje stovėjo nukentėjusysis bei vietą, kurioje jis nukentėjusiajam sudavė buteliu ir kumščiu (b. l. 86–88).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę iš esmės pripažino, t. y. kad žodinio konflikto metu buteliu trenkė vieną kartą nukentėjusiajam E. J. per galvą, vėliau sudavė kumščiu vieną kartą į veido pusę, tačiau neigia aplinkybę, jog po pirmo smūgio sudavimo nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės. Kaltinamojo D. J. teigimu, tuo metu nukentėjusysis nenugriuvo, jis stovėjo, nebuvo suklupęs. Teismas kritiškai vertina šią D. J. byloje užimtą poziciją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis E. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiškindamas, jog po pirmo kaltinamojo smūgio susmuko, griuvo, pilnai nenugriuvo, nes prisilaikė ranka, atsisėdo ant žemės, bandant atsikelti, pajuto dar vieną smūgį į veidą. Kai jis nukrito ant žemės, tuo metu sudužo mobiliojo ryšio telefono ekranas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis aplinkybę, kad nuo kaltinamojo smūgio nukrito ant žemės, iš karto nurodė ir savo protokole-pareiškime. Minėtą aplinkybę be nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir liudytoja S. J., teigdama, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Vertinant liudytojo A. S. parodymus, matyti, kad jis nei patvirtino, nei paneigė aplinkybę dėl nukentėjusiojo nugriuvimo ant žemės, teigdamas, kad paties nukentėjusiojo pargriuvimo nematė, neprisimina, gal nukentėjusysis ir buvo suklupęs. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrindą abejoti kaltinamojo užimta pozicija sudaro dar ir tai, kad po įvykio nuketėjusiojo telefono ekranas buvo sudužęs. Aplinkybę, kad telefono ekranas sudužo tuo metu, kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, patvirtina liudytųjų A. S. ir D. K. parodymai. Pastarasis matė, kad nukentėjusysis prieš įvykį naudojosi telefonu. O liudytojas A. S. matė, kad po įvykio nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas. Liudytoja S. J. taip pat patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusiojo telefonas buvo veikiantis, po įvykio telefonas buvo sudaužytas. Akivaizdu, kad tik nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės (ar po smūgio atsirėmus į žemę) galėjo sudužti telefono ekranas.

Kita vertus, aplinkybė dėl nukentėjusiojo pargriovimo, nėra esminė sprendžiant dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes į šios veikos sudėtį neįeina turto sugadinimas. Kaltinamasis pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, sudarančias minėtos veikos objektyviosios puses požymius, t. y. kad du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį: vieną kartą tuščiu buteliu, o kitą – kumščiu. Minėta aplinkybė (nukentėjusiojo pargriovimas) labiau reikšminga sprendžiant nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad nesivadovauja liudytojo D. K. kategoriškais parodymais, kad jis tikrai matė, jog nukentėjusysis po pirmo smūgio gavimo nebuvo pargriuvęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis teisme parodė, kad šis liudytojas paties įvykio metu buvo kitame tvenkinio krante, todėl įvykį galėjo stebėti iš tolo. Tai reiškia, kad šio liudytojo parodymai dėl paties įvykio detalių nėra patikimi, išskyrus tuos parodymus, kurie sutampa su kitų asmenų parodymais.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. Bendrojo pagalbos centro pranešimo duomenys, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, E. J. protokolas-pareiškimas, įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad D. J. konflikto metu su buteliu trenkė vieną kartą nukentėjusiajam E. J. per galvą, o pastarajam nugriuvus ant žemės sudavė kumščiu vieną kartą į veido dešinę pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 95, 96), baustas administracine tvarka (b. l. 98–102), nuo (duomenys neskelbtini) tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (b. l. 104), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 193,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad D. J. 2020 m. vasario 14 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 193,73 Eur turtinę žalą (b. l. 49). Vilniaus teritorinė ligonių kasa raštu pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta, nurodė, kad joms yra žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 132). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str.).

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 50, 51). Nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas jo mobilaus ryšio telefonas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, todėl prarado savo atlyginimą, negalėjo išeiti iš namų, vesti normalų gyvenimo būdą, sportuoti.

Nukentėjusysis E. J. apklausiamas teisme dėl civilinio ieškinio parodė, kad telefonas buvo „Xiomi“. Telefonui sudužo ekranas ir nebuvo įmanoma pataisyti. Ikiteisminio tyrimo metu telefoną atvežė. Jis nusprendė, kad telefonas nebetaisomas, nes servise pasakė, kad sugedo ne tik ekranas, bet ir vidinė mikroschema. Telefoną turėjo mėnesį, truputį daugiau nei mėnuo. Už telefoną sumokėjo 385 Eur, už draudimą – 140 Eur. Draudimas padengia telefono vertę. Jis, kai įsigijo telefoną, jau vieną kartą pasikeitė stiklą ir draudimas buvo anuliuotas, kai išdavė naują. Kai jis ikiteisminio tyrimo metu prašė 60 Eur, jis galvojo, kad ekranas bus taisomas. Telefono vertė 400 Eur plius jo laikas. Savo laiką apskaičiuoja, kiek jis uždirbo anksčiau. Čia jo negautos pajamos. Tuo metu jis dirbo užsienyje, bet buvo atvažiavęs į Lietuvą vasarai. Įvykio metu atostogavo. Žaizda pilnai nesugijo, liko randas, būna, kad pūliuoja. Antras smūgis buvo į akį. Buvo pamėlynavusi akis tris savaites, mėnesį. Buvo paraudonavusi akis, silpnai matė. Pasekmių dėl akies nėra. Nuo smūgio jam užkabino nosį. Kitų žmonių dėmesį tikrai atkreipė. Tarnyboje iš jo visi šaiposi, vadina ožiu, duchu. Jį bando išprovokuoti, kad jis sukeltų muštynes. Jam buvo suduoti du smūgiai ir telefonas sudužo. Telefonas buvo sveikas, dėl kaltinamojo smūgio sudužo telefonas. Iš pradžių buvo parašęs 1 000 Eur, bet prasidėjo tarnyba, jį žemino, pasunkino jo 9 mėnesių gyvenimą, jam buvo labai sunki tarnyba, buvo nemalonu būti, kai iš jo šaiposi. Jaučiasi nesaugiai, bijo kaltinamojo. Mano, kad 10 000 Eur yra per mažai. Kaltinamasis jo neatsiprašė, šaiposi iki šios dienos. Neturtinės žalos pasikeitimas lėmė, kai pradėjo tarnauti, kaltinamasis nežinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kai sužinojo, kad bus kviečiamas į teismą, pradėjo jį žeminti ir kaltinamojo draugai. Apie įvykio aplinkybes pasakojo, prigalvojant naujas versijas. Dėl patirto sužalojimo beveik mėnesį negalėjo išeiti iš namų, kad neatsirastų komplikacijų. Jis visą vasarą praleido sėdėdamas namuose.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos buvo nepataisomai sugadintas mobiliojo ryšio telefonas, todėl teko įsigyti naują telefoną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo kvitą, iš kurių matyti, kad už kitą panašų mobiliojo ryšio telefoną Xiomi Mi 9 64GB Black jo pamotė sumokėjo 469 Eur. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepripažino. Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tik iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Visų pirma, teismas priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo ne naujo telefono įsigijimo kainą, o buvusio, t. y. to, kuris įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas. Nukentėjusysis nurodo, kad už buvusį telefoną mokėjo 385 Eur, todėl būtent ši suma priteistina. Būtent ši suma nagrinėjamu atveju laikytina protinga ir pagrįsta, kadangi, paties nukentėjusiojo teigimu, naujas telefonas, kuris kainavo 469 Eur, buvo jau naujesnio modelio, be to, nukentėjusiojo senas telefonas nebuvo naujas, netgi buvo jau vieną kartą sudaužytas ir jam buvo pakeistas ekranas. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių duomenų apie savo prarastas pajamas, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo taip pat atmestinas, kaip neįrodytas.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį emocinį išgyvenimą, emocine krizę, kas turėjo įtakos ir jam, kaip (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiojo, tarnybos metu jį žemino, šaipėsi, kas apsunkimo jam ne tik gyvenimą, bet ir tarnybos atlikimą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimą, kadangi be liudytojų įvykį matė ir kiti aplink buvę žmonės, taip pat patyrė emocinį sukrėtimą, atsirado nesaugumo jausmas, kaltinamasis iš nukentėjusiojo šaiposi iki šios dienos, tarnyboje jį žemina, kas apsunkina tinkamai atlikti tarnybą. Nukentėjusysis patyrė nepatogumų kuriam laikui negalėdamas dirbti, gerai matyti, turėjo lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje, visą vasarą praleido namuose, liko randas, žaizda nesugijusi iki šiol, pūliuoja. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo elgesiu, jam ir nukentėjusiajam kartu tarnaujant (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, ši žala nebuvo kompensuota. Kaltinamasis ne tik iki šiol neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau ir, pasak nukentėjusiojo, tarnybos metu bandė sumenkinti nukentėjusiojo asmenį, visiems pašaipiai pasakodamas apie šį įvykį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti 500 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio vadovybės stebėjimas (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti D. J. pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, iki 2020 m. sausio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam E. J. (E. J.) padarytą 385 Eur turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam D. J. paskirtą kardomąją priemonę – karinio dalinio vadovybės stebėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 193,73 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir nutraukti procesą dėl šio reikalavimo.

Nukentėjusiojo E. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. J. 385 (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti D. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš