- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-55-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- I. V., E. V.
- Trečiasis asmuo
- M. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. K., atsakovei I. V. ir jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms I. V., E. V., tretieji asmenys byloje M. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3 - 5), kuriuo prašė iškeldinti I. V., E. V., M. V., G. V. iš 20 buto, (duomenys neskelbtini), su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškinyje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 36,34 kv.m. bendrojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. AB „City Service“ 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1171 pranešė Kauno miesto savivaldybei, kad minėtame bute savavališkai, t.y. įsikėlusi į ją be nuomos sutarties, gyvena atsakovė I. V. su pilnamete dukra E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei nepilnametėmis dukromis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė gyvena bute savavališkai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, todėl 2008 m. gruodžio 15 d. jai buvo įteiktas įspėjimas palaisvinti užimtą gyvenamąją patalpą gera valia. AB „City Service“ 2009 m. vasario 17 d. raštu Nr. 218 nurodė, kad 2009 m. vasario 17 d. nuvykus patikrinti minėto buto, nustatyta, kad atsakovė su dukromis gera valia iš buto neišsikėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė iškeldinti atsakoves iš ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos, remiantis CK 6.612 straipsniu, kuris numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tačiau iš atsakovės I. V. paaiškinimo, byloje pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 1993-05-07 sprendimo ir LR Aukščiausiojo teismo 1993-06-12 nutarties (b. 1. 54-55, 56) teismas nustatė, kad atsakovai apsigyveno bute ne savavališkai, o ankstesnės buto nuomininkės K. F. sutikimu, subnuomos pagrindais, todėl, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovai turėtų būti iškeldintini CK 6.597 straipsnio pagrindu. Kadangi teismas neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų, pagal CPK 141 straipsnio reikalavimus pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus turi teisę tik ieškovas, o ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl teismas darė išvadą, kad tenkinti ieškinį pagal CK 6.612 straipsnį nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 70-73) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - Kauno miesto savivaldybės ieškinį patenkinti ir iškeldinti I. V. E. V., M. V., G. V. iš 20 buto, (duomenys neskelbtini) su visa manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1993-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2425/1993 ir LAT 1993-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-2221/1993 nustatyta, kad atsakovė I. V. apsigyveno ginčo bute ne savavališkai, o ankstesnei buto nuomininkei K. F. leidus, todėl atsakovė negali būti iškeldinama iš ginčo buto. Nepilnametės dukros M. V. ir G. V. gimė po Kauno miesto apylinkės teismo 1993-05-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2425/93 įsiteisėjimo, todėl visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį ir dėl M. V. ir G. V. iškeldinimo. Kauno miesto savivaldybė negali pateikti vykdymui vykdomojo rašto, kuriuo buvo iškeldinti I. V., V. V. ir E. V. (Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-01191-505), nes 2004 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybėje gautas antstolio Sauliaus Užkuraičio raštas, kad negalima vykdyti vykdomojo rašto dėl I. V. ir V. V. ir jų dukros E. V. iškeldinimo iš 20 buto, (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu adresu rasta daugiau nepilnamečių vaikų, kurie nebuvo įvardinti vykdomajame dokumente. Teismas konstatavo, kad LR CPK 769 straipsnio 1 d. numatyta, jog pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Kadangi M. V. ir G. V. nėra nurodytos vykdomajame rašte, todėl antstolis pagrįstai atsisakė iškeldinti pastaruosius nepilnamečius asmenis, o tuo pačiu ir jų tėvus, nepilnamečių vaikų atstovus pagal įstatymą.
Pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovui nėra numatyta pareiga nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti ir CK 6.597 straipsnio nuostatas tenkindamas Kauno miesto savivaldybės ieškinį. Atsakovė I. V. su pilnamete dukra E. V., bei nepilnametėmis dukromis M. V. ir G. V. gyvena ginčo bute be teisinio pagrindo, t.y. nesudarę buto nuomos sutarties ir neesant nuomotojo sprendimo suteikti šį butą. Net ir laikant, kad I. V. ir E. V. apsigyveno ginčo bute subnuomininko teisėmis, vis tiek vadovaujantis LR CK 6.597 straipsnio 1 dalimi, šiuo metu jos gyvena bute be teisinio pagrindo. Savavališkai asmenims užėmus savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, savivaldybė ne tik kad negali vykdyti jai įstatymais priskirtų funkcijų, bet taip pat pažeidžiamos asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą teisės bei teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsakovės E. V. ir I. V. atsiliepimais į apeliacinį skundą (b. l. 78-80 ir 82-84) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nurodo, kad ginčo bute šeima apsigyveno 1989 m., ankstesnei buto nuomininkei K. F. leidus. K. F. neturėjo artimųjų, todėl atsakovai ja rūpinosi, slaugė, išlaikė ją ir jai nuomos teise priklausantį butą, o jai mirus savo lėšomis palaidojo. Ginčo bute šeima pasiliko gyventi ir mirus K. F.. Nors nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta, nes nesutiko savivaldybė, tačiau po nuomininkės mirties faktiniais veiksmais atsakovių šeima perėmė nuomininkės pareigas mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą. Šitą butą atsakovės laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šį adresą nurodo įvairioms oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamąją vietą. Atsakovės visada laiku mokėjo ir moka komunalinius mokesčius už butą, įsiskolinimų neturi, bute atliktas remontas, pakeisti langai, įdėtos šarvuotos durys, butas yra tvarkingas ir prižiūrėtas. Atsakovė I. V. su vyru 2007-01-15 išsiskyrė, dabar 1 kambario bute gyvena ji ir jos trys dukterys. Atsakovė I. V. yra bedarbė, atsakovė E. V. mokosi 11 klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje bei po pamokų dirba, kad padėtų mamai išlaikyti vaikus bei butą. M. V. mokosi (duomenys neskelbtini) 8 - oje klasėje, o G. V. lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Atsakovės pažymi, kad I. V. yra įrašyta į eilę kaip daugiavaikė šeima, kuri turi teisę gauti socialinį būstą, praeitais metais eilėje buvo 46-a, todėl ji nepažeidžia asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, teisių bei teisėtų interesų. Iškeldinus šeimą su visa manta į gatvę, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, bus pažeidžiamos vaikų teisės, nes šeima praras savo vienintelę gyvenamąją vietą, o atsakovė I. V. iš savo pajamų nesugebės išsinuomoti kitos gyvenamosios vietos kol jai bus suteiktas socialinis būstas. Atsakovių nuomone, šeimos interesai, atsižvelgiant į jos sunkią ekonominę ir socialinę padėtį, nusveria teisėtus valstybės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad asmenys iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, jei į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties. Iš byloje pateikto 1993-05-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo ir LR Aukščiausiojo teismo 1993-06-12 nutarties (b. l. 54-55, 56) matyti, kad atsakovė I. V. su vyru ir dukra E. V. ginčo bute apsigyveno 1989 m. ankstesnei buto nuomininkei K. F. leidus, subnuomos pagrindu. Ši aplinkybė neleidžia padaryti išvados, kad atsakovė į ginčo gyvenamąją patalpą įsikėlė savavališkai. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena nesavavališkai, jiems negali būti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos.
Apeliacinio skundo argumentas, jog faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką ieškinyje privalo nurodyti ieškovas ( CPK 135 str. 1 d. 2 , 4 p.) pagrįstas, tačiau ieškovas savo reikalavimą kildino ir grindė nurodydamas aplinkybes, jog atsakovės ginčo bute apsigyveno savavališkai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šias aplinkybes neįrodytomis (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, pasisakė, kad, vadovaujantis CPK 3 straipsnio nuostatomis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek šią Konvenciją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs būtent tokį Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos vertinimą (LAT 2000-02-28 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-128/2000, skelbta Teismų praktika 14; LAT 2003-02-24 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-294/2003, skelbta Teismų praktika 19; LAT 2004-05-13 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-7-298/2004, skelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Teismas padarė išvadą, kad nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovas kaip valstybės institucija, ar individo; viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.
Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovė I. V. nuomos sutarties nebuvo sudariusi, nes nesutiko savivaldybė, po nuomininkės mirties atsakovė I. V. perėmė pareigą mokėti komunalinius mokesčius ir išlaikyti butą. Šias aplinkybes patvirtina mokėjimo už komunalines bei kitas paslaugas dokumentai. Atsakovės I. V. santuoka yra nutraukta (b. l. 33). Šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovė I. V. ir trys jos dukros: E. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės neturi kitos gyvenamosios patalpos, šeima nuo 2005-03-21 įrašyta į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) sąrašą (b. l. 14). Ginčo butą atsakovė ir jos dukros jau ne vienerius metus laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šį adresą nurodo įvairioms oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamąją vietą, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgijusi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės ir jos nepilnamečių dukrų iškeldinimas, nesuteikiant joms kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į atsakovės socialinį statusą, iš esmės pažeistų jos ir vaikų interesus, todėl būtent atsakovės interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.