Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jomerta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Jomerta“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-88-278/2006 pagal ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jomerta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad įmonės 2006 m. spalio 10 d. balanso matyti, jog bendrovės turimo turto vertė yra 108 302 Lt, kurio dalį – 106 394 Lt – sudaro ilgalaikis turtas, o skola kreditoriams – 77 010 Lt. Bendrovės skola Panevėžio apskrities VMI yra 10944,28 Lt. Kreditoriumi į sąrašą nėra įtraukats AB „Nord/LB Lietuva”, nėra pateikta duomenų apie atsiskaitymą su banku. Atsakovas savalaikiai nevykdo savo įsipareigojimų ir AB Ūkio bankui ir jam yra skolingas 41 500 Lt. Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir byla atnaujintas tik 2006 m. rugsėjo 14 d., tačiau minėtu laikotarpiu atsakovas nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais, išskyrus AB Ūkio bankui, ir tik nuo 2006 m. rugsėjo 14 d. UAB „Jomerta“ kreditoriams VSDFV bei ieškovui sumokėjo dalį įsiskolinimo 20 150 Lt sumai. Debitorinis įsiskolinimas įmonei yra tik 492,66 Lt, todėl, jį išieškojus, skolos kreditoriams nebus padengtos. Artimiausiu metu bendrovė neturės lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Nors kredito sutarties įvykdymui užtikrinti įkeisto turto (pastatų) vertė yra didesnė nei nurodoma balanse, tačiau iš antstolio M. Alšausko 2005 m. lapkričio 3 d. turto apyraše esančių įvertinimų, su kuriais sutiko buvusi įmonės vadovė R. Lukošienė, matyti, jog šie įvertinimai iš esmės atitinka atsakovo nurodytą balansinę turto vertę ir sudaro 104 000 Lt. Duomenų, paneigiančių šią turto vertę, teismui nepateikta. Pradelstos įmonės skolos kreditoriams viršija pusę į UAB „Jomerta“ balansą įrašyto turto vertės, bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais.

1. Bankroto byla iškelta nepagrįstai, nes nėra vienos sąlygos atsakovo nemokumui konstatuoti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 str. 5 d. 1 p.). UAB „Jomerta“ pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 32,78 procentus į jos balansą įrašyto turto vertės: 2006 m. spalio 10 d. bendrovė turėjo balansinio turto už 108 302 Lt sumą, o jos pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 35 510 Lt sumą. Teismas nepagrįstai ilgalaikės banko paskolos 41 500 Lt sumą pridėjo prie pradelstų įmonės įsipareigojimų. Panevėžio miesto centrinėje dalyje esančio pastato likutinė balansinė vertė, t. y. 106 394 Lt, yra žymiai mažesnė už jo vidutinę rinkos vertę, kas dar labiau sumažina santykį tarp įmonės turimo turto ir pradelstų įsiskolinimų. Antstolis prieš metus šio turto nevertino, o turto apyraše nurodė tik atsakovo direktorės pasakytą šio turto likutinę balansinę vertę.

2. Atsakovas nuolat mažina įsiskolinimą ieškovui ir artimiausiu metu jį padengs. Didžiausias kreditorius AB Ūkio bankas į teismą nesikreipė, apie bankroto bylos iškėlimą nepasisakė. Atsakovo savininkė kreditorinius reikalavimus ketina padengti papildomais įnašais, atnaujinti mažmeninę prekybą, įdarbinti darbuotojus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto nuostatas bankroto byla iškeliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1, 10 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 6 p.).

Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio antrąja dalimi, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, be kitų, turi ir šias teises: įpareigoti įmonės savininką, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą; kviesti į teismą įmonės kreditorius; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos UAB „Jomerta“ iškėlimo klausimą, vadovavosi UAB „Jomerta“ į bylą pateiktu 2006 m. spalio 10 d. balansu, kuriame atsispindi, kad bendrovės turimo turto vertė yra 108 302 Lt, kurio dalį – 106 394 Lt sudaro ilgalaikis turtas, o skola kreditoriams – 77 010 Lt. Nors atsakovas ginčija 2006 m. spalio 10 d. balanse įrašyto ilgalaikio turto vertę, tačiau jokių duomenų apie tai, kad šis turtas būtų įvertintas iš naujo ir jo vertė būtų buvusi kitokia, nei balanse nurodyta suma, į bylą nėra pateikta.

Kaip matyti iš 2004 m. kovo 30 d. kredito sutarties Nr.04/03-058 (b. l. 71-75), AB Ūkio bankas suteikė UAB „Jomerta“ 80 000 Lt kreditą, sutarties šalims kredito dalinių grąžinimų terminus ir sumas patvirtinus sutarties priede Nr. 1 (sutarties 1.4 p.). Pagal grąžinimo grafiką suteikto kredito grąžinimo galutinis terminas yra 2007 m. kovo 1 d., o 2006 m. spalio 1 d. negrąžinto kredito likutis turėjo sudaryti 14 000 Lt sumą. Remdamasis atsakovo UAB „Jomerta“ pateiktais duomenimis (b. l. 175), kurie patvirtina, kad skola bankui 2006 m. spalio 10 d. yra 41 500 Lt, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, kad atsakovas savalaikiai nevykdo įsipareigojimų bankui. Tačiau nors teismas konstatavo 41 500 Lt dydžio atsakovo skolą bankui, bet jis nenustatė, kokią šios skolos dalį yra pradelsta mokėti. Teismas nurodęs, kad nėra pateikta duomenų, jog banko suteikto kredito grąžinimo terminai yra pratęsti, neveikė ex officio ir nerealizavo ĮBĮ 9 straipsnio antroje dalyje teismui nustatytų teisių įpareigoti įmonės savininką pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, kviesti į teismą įmonės kreditorius. Dėl šių priežasčių nebuvo nustatyta svarbi bylai aplinkybė, t. y. kokio dydžio suma yra pradelsta sumokėti AB Ūkio bankui, kas reikšminga konstatuojant įmonės nemokumą. Kaip jau minėta, 2006 m. spalio 1 d. negrąžinto kredito likutis turėjo sudaryti 14 000 Lt, kuris turi būti sumokėtas iki 2007 m. kovo 1 d. Nesant byloje duomenų apie tai, kad, UAB „Jomerta“ pradelsus sumokėti įmoką pagal kredito sutartį, kredito mokėjimo terminai laikomi suėję, 14 000 Lt suma, teismo nutarties priėmimo dieną nesuėjus jos mokėjimo terminams, neturėtų būti laikoma pradelsta. Šia suma turėtų būti sumažinta pradelsta bankui mokėti kredito suma.

Kaip matyti iš UAB „Jomerta“ teismui pateikto 2006 m. spalio 10 d. bendrovės kreditorių sąrašo (b. l. 175), skola ieškovui Panevėžio apskrities VMI, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2005 m., sudaro 9 865,69 Lt. Panevėžio apskrities VMI raštas Nr. (9.9)-6-10472 (b. l. 173) patvirtina, kad UAB „Jomerta“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2006 m. spalio 11 d. sudarė 10 944,28 Lt, iš jų 9 437,22 Lt yra pradelsti, nuo kurių mokestinio laikotarpio pabaigos praėjo ne mažiau kaip 3 mėnesių laikotarpis. Taigi UAB „Jomerta“ pradelstas įsiskolinimas ieškovui paties ieškovo duomenimis yra 9 437,22 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas visą atsakovo 10 944,28 Lt dydžio skolą ieškovui Panevėžio apskrities VMI, nenurodė atsakovo pradelstos mokėti sumos, į kurią yra atsižvelgiama, vertinant įmonės nemokumą. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis – 2006 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apskrities VMI pažyma (b. l. 199), mokėjimo nurodymais (b. l. 200-204) – bendrovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, tad į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama, analizuojant klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį.

Teismas nustatydamas, ar atsakovas yra skolingas AB „Nord/LB Lietuva” ir kokio dydžio skola nutarties priėmimo dieną yra susidariusi, suabejojo ieškovo pateikto kreditorių sąrašo bei įsiskolinimo dydžio teisingumu, remdamasis 2005 m. lapkričio 2 d. išrašu (b. l. 55) apie antstolės V. Žydelienės kontoros išieškojimą AB „Nord/LB Lietuva” naudai. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įsiskolinimo bankui AB „Nord/LB Lietuva” nenurodė kreditorių įsiskolinimo sąraše, nesant kitų duomenų, negalima daryti išvados, ar šis įsiskolinimas nėra padengtas (suma išieškota).

Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Jomerta“ nemokumo klausimą, neveikė ex officio, nerealizavo ĮBĮ 9 straipsnio antroje dalyje teismui nustatytų teisių, nenurodė pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos) dydžio, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Jomerta“ iškelta bankroto byla, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės pradelstais įsipareigojimais, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Jomerta“ perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.