Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-380/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-03
Bylos Nr.
2A-380/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
UAB „Gasteda“
Advokatai
Petras Mace
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-380/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5, 36.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Remigijui Jakštui,atsakovo atstovui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gasteda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-722-538/2008 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės SIA „Reni Optimum“ ieškinį atsakovui UAB „Gasteda“, dėl skolos, delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) SIA „Reni Optimum“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Gasteda“ 102 451,13 Lt skolos, 4 434,87 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio minimalių nuostolių palūkanas ir septynių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateikė krovinį su žuvimi atsakovui, kuris jokių pretenzijų dėl pateiktų prekių kokybės nepareiškė, tačiau nustatytu laiku už jas neatsiskaitė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad už krovinį ieškovui sumokėjo grynaisiais pinigais. Taip pat nurodė, kad Palangos miesto policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl UAB „Gasteda“ priklausančio krovininio automobilio su žuvimi pagrobimo, kurioje ieškovo direktorius įtariamas padaręs nusikaltimą. Vėliau atsakovas nurodė, kad jokio krovinio su žuvimi negavo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisdamas iš atsakovo UAB „Gasteda“ ieškovui RAB SIA „Reni Optimum“ 102 451,13 Lt skolos, 4 434,87 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio minimalių nuostolių palūkanas ir 7 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 413,73 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, jog iš byloje esančių sąskaitų (1 t., b. l. 5–10) matyti, kad ieškovas patiekė, o atsakovo įmonės darbuotojas priėmė žuvies krovinį, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovo pateikti žuvies įsigijimo dokumentai bei sąskaitos, todėl atsakovas turi prievolę ieškovui sumokėti už pateiktą produkciją (CK 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.).

Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad prekės atsakovui buvo perduotos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas šių prekių negavo (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Kiti atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovui pradėtą ikiteisminį tyrimą neturi teisinės reikšmės, nes byloje nėra duomenų, kad į ieškovo sąskaitą būtų įmokėti pinigai už pateiktą produkciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gasteda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino atsakovo argumentų, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais ir neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktus dokumentus. Apeliantas savo skundą grindžia šiais argumentais:

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m, sausio 23 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad UAB „Gasteda“ supirkinėjo iš Lietuvos bendrovių žuvies produkciją, neįformindama šių ūkinių-finansinių operacijų įstatymų nustatyta tvarka. Todėl ir SIA „Reni Optimum“, pagal susitarimą su atsakovu, išrašydavo jam sąskaitas-faktūras produkcijai tam, kad tokiu būdu atsakovas galėtų pateisinti šios produkcijos įsigijimą, nurodant žuvies kilmę iš Latvijos, kurios realiai ieškovas nepateikdavo. Tai, jog sandoris buvo tariamas, patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas nepateikė teismui CMR važtaraščio, kuris įrodytų, jog PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta žuvies produkcija buvo atgabenta į Lietuvą ir atsakovo gauta. Be CMR tarptautinio krovinio važtaraščio krovinio įvežimas į Lietuvos Respubliką negalimas (1965 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 1 str., 6 str.). Taigi sąskaitų išrašymas buvo tariamas sandoris, kuris negali sukelti jokių teisinių padarinių (CK 1.86 str. 1 d.). Dėl to ginčo sandoriai tarp SIA „Reni Optimum“ ir UAB „Gasteda“ pagal 2006-04-23, 2006-04-27, 2006-05-16 išrašytas sąskaitas, pripažintini tariamais ir negaliojančiais.Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog prekės atsakovui buvo perduotos. Ieškovo pateiktose sąskaitose nurodoma, kad žuvis gauta iš laivų LATVIA LV FAO 27IIID LVR0000. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Latvijos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2008-09-18 atsakymas į atsakovo paklausimą, kuriame nurodoma, jog Latvijos žvejybinių laivų sąraše nėra registruotas žvejybinis laivas su sąskaitose nurodytu numeriu LVR0000. Tai įrodo, jog ieškovas sąskaitose nurodytos žuvies produkcijos atsakovui nepateikė.Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktą tinkamai legalizuotą Latvijos Respublikos įmonių registro 2008-11-13 pažymą, iš kurios matyti, kad ieškovui SIA „Reni Optimum“ 2008-09-25 Liepojos teisme yra iškelta byla ir pradėtas nemokumo procesas, o 2008-10-20 paskirtas administratorius, kuriam nuo paskyrimo momento perėjo visos bendrovės valdymo organų teisės bei pareigos, tarp jų ir teisė reikšti ieškinius dėl skolų priteisimo administruojamos bendrovės vardu. Todėl ieškovo atstovas turėjo pateikti teismui įrodymus, jog bendrovės administratorius suteikė jam įgalinimus, susijusius su bendrovės atstovavimu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, tačiau ieškovas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismo sprendime neišvardijami visi byloje surinkti įrodymai, neatskleidžiamas nei jų turinys, nei įrodomoji reikšmė, taigi teismo išvados nepagrindžiamos faktiniais duomenimis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, kuriais remdamasis atmeta atsakovo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka legalizuotas pažymas bei kitus oficialius dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimo principus, įrodinėjamos aplinkybės buvo išnagrinėtos nevisapusiškai ir neobjektyviai (CPK 185 str.), todėl teismas, neįvertinęs bylai reikšmingų duomenų viseto, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, teigdamas, jog nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai , ir atsakovo skundas atmestinas dėl šių motyvų:

Ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovui žuvis buvo perduota, atsakovo darbuotojai prekes priėmė, buvo išrašytos ir pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais šių aplinkybių nepaneigė. Ta aplinkybė, kad atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, o Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-23 priimtu baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad UAB „Gasteda“ supirkinėjo iš Lietuvos bendrovių žuvies produkciją, neįformindama šių ūkinių-komercinių operacijų įstatymų nustatyta tvarka, tik patvirtina atsakovo veiklos nesąžiningumą ir neteisėtumą, tačiau esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad už parduotą žuvį išrašytos PVM sąskaitos-faktūros turi būti pripažintos tariamais sandoriai ir negaliojančiomis (CK 1.86 str. 1 d.), nors toks motyvas nebuvo reiškiamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Pagal teismų praktiką PVM sąskaita-faktūra negali būti prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu požiūriu negali šalių įpareigoti kaip sutartis. Todėl skunde minimos PVM sąskaitos-faktūros negali būti pripažintos tariamais sandoriais bei negaliojančiomis. Prekių perdavimo atsakovui faktą patvirtina ne tik minėtos sąskaitos-faktūros, tačiau ir kiti bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai: 2008-10-10 pažyma Nr. 14/01 su priedais ir prekių važtaraščiais-sąskaitomis, kurie įrodo, kad minėtą produkciją, kurią vėliau pardavė atsakovui, ieškovas laikotarpiu tarp 2006 m. balandžio 17 d. ir gegužės 15 d. įsigijo iš įmonių „Renata J“ „Balodis“, „Batterfiša“, „Relit Euro group“ ir kt., o VMI pateiktose ieškovo 2006 m. balandžio - gegužės mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose šios sumos deklaruotos, sumokėti mokesčiai; 2008-07-10 pažymoje iš Latvijos Mokesčių informacinės sistemos „Informacija apie pristatymus Europos bendrijoje“ nurodyta, kad ieškovas 2006 m. antrą ketvirtį į Lietuvą pristatė produkcijos už 29 000 latų. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad žuvis pristatyta iš neegzistuojančio laivo Nr. LVR0000, nes šį žymėjimo numerį automatiškai uždeda buhalterinė programa. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas privalėjo pateikti prekių gabenimą į Lietuvą patvirtinančio CMR važtaraščio, nes vežant krovinį ES šalyse CMR važtaraštis neprivalomas. Užsienio subjektų civilinis teisnumas nustatomas pagal įmonės steigimo vietos buvimo teisę (CK. 1.19 str. 1 d.). Apeliacinis teismas 2007-10-04 nutartyje išsamiai pasisakė dėl juridinio asmens pasibaigimo ir formos keitimo. Bendrovės administratorius paskirtas tik 2008-10-20, ir jis yra informuotas apie ieškinį, jį palaiko ir artimiausiu metu teismui bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Ankstesni atstovo įgaliojimai nėra atšaukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo atstovavimo (ne)tinkamumu iškėlus pastarojo bankroto bylą (paskelbus nemokumo procesą), apygardos teismas būtų neturėjęs pagrindo nagrinėti bylą pagal joje pareikštą ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad RAB SIA „Reni Optimum“ ieškinys Klaipėdos apygardos teisme buvo pateiktas 2007 m. kovo 15 d., o ieškovo nemokumo procesas buvo paskelbtas Liepojos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimu, paskiriant įmonės administratorių (2 t., b. l. 161-162, 192). Nors pirmosios instancijos teisme ir nepateikta rašytinių įrodymų apie bankrutuojančio ieškovo administratoriaus suteiktus įgalinimus atstovauti jį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą, tačiau Lietuvos apeliaciniame teisme gautuose ieškovo bankroto administratoriaus raštuose nurodoma, jog įmonės bankroto administratorius visa apimtimi palaiko RAB SIA „Reni Optimum“ ieškinį, pareikštą Klaipėdos apygardos teisme atsakovui UAB „Gasteda“ dėl skolos išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-538/2007 (vėlesnis Nr. 2-722-538/2008), be to, jam žinoma apie 2009-10-12 teismo posėdį (nagrinėjamoje byloje), kuriame jis taip pat palaiko pirminį ieškinį (2 t., b. l. 189 - 192).

Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių, CPK 185 straipsnio ar CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai, pagal kuriuos teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi pateikti teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą ir glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą bei kitus teisinius argumentus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).

Bylos duomenimis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, nepažeidė paminėtų CPK taisyklių, tarp jų ir susijusių su bylos įrodymų vertinimu (CPK 176, 178 str., 185 str.). Nors apygardos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis ir nėra išsami, tačiau teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir ištirtų įrodymų duomenimis pagrindė esmines išvadas, kurios atitinka esmines faktines bylos aplinkybes.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad byloje esančios sąskaitos (1 t., b. l. 5–10) patvirtina, jog ieškovas perdavė, o atsakovo atsakingas darbuotojas priėmė sąskaitose nurodytą žuvies produkciją, tačiau atsakovas už ją nesumokėjo ieškovui. Atsakovas nepaneigė šių faktinių aplinkybių leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu pripažino, jog gavo ieškovo pateiktose aukščiau minėtose sąskaitose nurodytą žuvies produkciją, tačiau teigė už ją atsiskaitęs grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 32-33, 62-63, 152). Atsakovo teismui pateiktas UAB „Gasteda“ sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 65-76), kuriame nurodomi duomenys apie atsakovo direktorės D. K. paimtus iš sąskaitos grynuosius pinigus, neįrodo, kad šie pinigai buvo sumokėti ieškovui už minėtose sąskaitose nurodytus žuvies produktus, kadangi atsakovas nepateikė kitų įrodymų (tarp jų kasos pajamų orderių), kurie patvirtintų, kad atsakovas nurodytus grynuosius pinigus sumokėjo ieškovui už paminėtus žuvies produktus (CPK 178 str.).

Beje, 2008 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė negavęs iš ieškovo minėtose sąskaitose nurodyto žuvies krovinio, teigdamas, jog ieškovo pateiktos sąskaitos yra fiktyvios, atsakovo pasirašytos susitarus su ieškovu dėl to, kad atsakovas galėtų pateisinti žuvies įsigijimą be dokumentų Lietuvoje (2 t., b. l. 69). Tai atsakovas teigia ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog sąskaitų išrašymas buvęs tariamas sandoris, kuris negali sukelti jokių teisinių padarinių (CK 1.86 str. 1 d.), ir prašydamas pripažinti tariamais ir negaliojančiais ginčo sandorius tarp RAB SIA „Reni Optimum“ ir UAB „Gasteda“ pagal 2006-04-23, 2006-04-27, 2006-05-16 išrašytas sąskaitas. Tačiau atsakovas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti tariamais ir negaliojančiais sandorius, sudarytus tarp RAB SIA „Reni Optimum“ ir UAB „Gasteda“ pagal 2006-04-23, 2006-04-27, 2006-05-16 išrašytas sąskaitas dėl žuvies pirkimo, o apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Kita vertus, minėtais apeliacinio skundo argumentais apeliantas įrodinėja savo teiginius, jog jis negavo iš ieškovo paminėtų prekių, juos grįsdamas aplinkybėmis, kad atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, o Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-23 priimtu baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 54-56) nustatyta, jog UAB „Gasteda“ supirkinėjo iš Lietuvos bendrovių žuvies produkciją, neįformindama šių ūkinių-komercinių operacijų įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie minėtose sąskaitose nurodytų prekių perdavimą atsakovui, kurio atstovas pasirašė šiose sąskaitose, jog priėmė krovinį. Juolab kad minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamas šioje civilinėje byloje nagrinėjamas žuvies produktų pirkimo - pardavimo atvejis (CPK 178 str.).

Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tarptautinių krovinio (CMR) važtaraščių nebuvimo bei sąskaitose nurodytų neteisingų laivo numerių taip pat nepaneigia aukščiau paminėtų apygardos teismo išvadų.

1965 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai. Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, joje nurodytas važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo joje numatytomis sąlygomis patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon. Konvencijos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, jei krovinį savo sąskaita ir transportu veža pats siuntėjas, Konvencija nėra taikoma, kadangi tokiu atveju nesudaroma Konvencijoje paminėta krovinio pervežimo už užmokestį sutartis. Taigi ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė teismui CMR važtaraščių, taip pat neįrodo apelianto teiginių, jog minėtose sąskaitose nurodyta produkcija nebuvo pateikta atsakovui.

Be to, paminėtų apygardos teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog nėra registruotas žvejybinis laivas ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytu numeriu (2 t., b. l. 104). Juolab kad sąskaitose ir nenurodoma, kad jose minima produkcija gauta iš šio laivo (kurio numeris užrašytas), o ieškovas nurodė, jog toks numeris įrašytas klaidingai, bei pateikė teismui rašytinius įrodymus apie žuvies įsigijimą Latvijoje ir šios produkcijos eksportą į Lietuvą (1 t., b. l. 5-10, 2 t., b. l. 86, 143-156), kurie iš dalies patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovas laikotarpiu tarp 2006-04-17 ir 2006-05-15 iš įvairių Latvijos bendrovių įsigijo žuvies ir jos produktų, tarp jų ir atsakovui UAB „Gasteda“ išrašytose sąskaitose (2006-04-23, 2006-04-27 ir 2006-05-16) nurodytų šviežios menkės, jos kepenų bei ikrų (1 t., b. l. 5-10, 2 t., b. l. 144). Be to, pateiktais Latvijos Respublikos Valstybinės patentų tarnybos Mokesčių informacijos sistemos duomenimis (2 t., b. l. 86), ieškovas 2006 metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą pristatė prekių už 29 000 LVL.

Taigi visuma bylos įrodymų duomenų, turint omeny ir įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę, sudaro pagrindo teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovas gavo iš ieškovo aukščiau paminėtose sąskaitose nurodytus žuvies produktus, kurių vertė 21 007 LVL (1 t, b. l. 5-10), nei kad to nebuvo. Tačiau atsakovas už juos nesumokėjo ieškovui. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto ir pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 183, 186-188; CPK 302, 88, 92, 96, str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gasteda“ (į. k. 300091864) ieškovui RAB SIA „Reni Optimum“ 140,36 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, bei valstybei - 6,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiKonstantinas GurinasAudronė JarackaitėDonatas Šernas