Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d., penktadienį ji po darbo buvo senamiestyje ir atsitiktinai susitiko su sena pažįstama J. K. Buvo vėsu, o ji prieš savaitę sirgo, todėl jos užėjo į autobusų stotį. Ten ji laukė savo autobuso. Stotyje ant suoliuko, kur jos atsisėdo, pamatė vyrišką rankinę. Jos pažiūrėjo ir nieko nedarė, manė, kad kažkas ateis jos pasiimti. Kol jos bendravo niekas rankinės neatėjo paimti. Autobusų stotyje, kai sėdėjo ir kalbėjo su J., ji atidarė rankinę ir matė, kad ten buvo piniginė ir raktai. Nuo ko buvo tie raktai ji nežino, tik įsiminė, kad ten buvo didelis raktas. Piniginė buvo tamsios spalvos. Autobusų stotyje ji atidarė piniginę, bet jokių pinigų ten nematę. Kai ją atidarė, matė, kad ten buvo kažkokie dokumentai. Negaliu pasakyti tiksliai, ar pačioje rankinėje, ar piniginėje buvo sudėtos kažkokios kortelės. Autobusų stotyje tų kortelių neapžiūrinėjo, netraukė. Kai atvažiavo jos autobusas ji paėmė rankinę, kad perduoti ją policijai. Autobusų stoties darbuotojams rastos rankinės neatidavė, nes skubėjo į savo autobusą. Jos kaimynas dirba policijoje ir ji galvojo į jį kreiptis. Ji skambino jam į duris, bet nieko nebuvo namuose. Ji negali paaiškinti, kodėl neradusi kaimyno namuose, neskambino į policiją pranešti, kad rado rankinę, tiesiog apie tai nepagalvojo. Kai grįžo į namus apie 17 val. – 18 val., ją krėtė šaltis, šeštadienį ir sekmadienį buvo pakilusi temperatūra, dvi dienas gulėjo lovoje, pirmadienį ėjo į darbą, o antradienį ir trečiadienį ji jau turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Gruodžio 2 d., kai rado rankinę, jos sūnus į namus grįžo vėlai iš komandiruotės, o šeštadienį anksti ryte jis ruošėsi vykti į Klaipėdą. Apie autobusų stotyje rastą rankinę sūnui ji pasakė gruodžio 3 d. ryte, jis pasakė, kad nuneštų rankinę į policiją. Kadangi ji susirgo, negalėjo jos nunešti į policiją. Ši rankinė dvi dienas, gruodžio 3 d. ir 4 d. buvo padėta jos miegamajame. Sūnus grįžo sekmadienį vėlai vakare. Ji gruodžio 5 d. ėjo į darbą 5- 5.30 val. ryto, todėl su sūnumi ji nesimatė. Gruodžio 5 d. ji atidarė šitą rankinę, iškrito 300 eurų. Buvo 3 kupiūros po 100 eurų, kuriuos ji pasiėmė. Ryte eidama į darbą, ji turėjo didelę rankinę ir tą rastą rankinę, viską laikė vienoje rankoje. Rasta rankinę norėjo po darbo nunešti į policiją. Vienintelė vieta, kurioje ji tada buvo sustojusi, buvo prie parduotuvės Žemaitijos gatve, nes skaudėjo koja ir turėjo ten pastovėti. Toje vietoje ji paslydo, patempė nugarą, stovėjo įsikibusi į šalia esančius turėklus. Kai nuėjusi į darbą pradėjau persirengti, pamatė, kad tos rastos rankinės nebėra. Ji suprato, kad paleido tą rankinę kažkur prie parduotuvės, taip gaunasi, kad ją ten paliko. Ji tiesiog negali pasakyti, kodėl pasiėmė rankinėje buvusius pinigus, nes tuo metu jos materialinė padėtis buvo normali, ji dirbo, pinigų, kaip ir pakako. Ji nežino, kad galėjo apvogti nukentėjusiojo butą, nes kai raktai buvo rankinėje tas dvi dienas, prie jų niekas neprisilietė. Jos sūnus yra dirbantis ir raktų paimti jis negalėjo. Aš suprantu visą situaciją ir kaip yra sunku su pinigais, sutinka atlyginti nukentėjusiajam visą civiliniame ieškinyje nurodytą žalos sumą, bet jo bute ji niekada nebuvo. Ji labai gailisi, kad žmogui sukėlė šitiek problemų ir kad taip viskas atsitiko. Kai jos namuose darė kratą, ji su policininku ėjo tuo jos eitu maršrutu, kur pametė rankinę, ir dar toliau nuėjo ieškodami rankinės. Apžiūrėjo net šiukšliadėžes, bet nerado tos rankinės. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, labai gailisi, jog tuo metu tiesiog nepagalvojo apie pasekmes.

Nukentėjusysis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d. 15.05 val. turėjo išvažiuoti autobusu į Klaipėdą. Jis važiavo pas gydytojus, į du vizitus, į žmonos brolio metines. Autobusų stotyje suolas, ant kurio sėdėjo su žmona, laukdami autobuso, buvo priešais kasininkės langelį, pats artimiausiais suolas. Atvykus autobusui, jie atsistojo, pasiėmė turėtus daiktus ir nuėjo. Jis tik autobuse, netoli Plungės pasigedo savo rankinuko. Pamanė, gal jis nukrito autobuse, bet apžiūrėjęs visas pasuoles, jo nerado. Supratęs, kad pametė, iškart paskambino į SEB banką, užblokavo kortelę, paskambino kaimynui ir jo paprašė nuvažiuoti į autobusų stotį pasižiūrėti, paklausinėti, ar jis nepaliko ten to rankinuko. Kaimynas, grįžęs iš autobusų stoties, paskambino jam ir pasakė, kad niekas nematė jo rankinuko, nors klausė kasininkės, vairuotojų, atžiūrėjo visas šiukšliadėžes. Kai vyko į Klaipėdą, jo rankinėje buvo 300 eurų stambiomis kupiūromis ir 20–30 eurų smulkiais pinigais. Kadangi rankinėje buvo buto raktai, jis kaimyno paprašė, kad į duris uždėtų kokį ženklą, kad pastebėtų, ar į butą nebūtų kas nors įėjęs. Šeštadienį ir sekmadienį buvo ramu, o pirmadienį paskambino kaimynas ir pasakė, kad jo bute „pabuvota“. Kaimynas rado numesta. Tada jis su žentu ir žmona parvažiavo iš Klaipėdos į Mažeikius pasižiūrėti ar dar kas nors liko tame bute, jei ten buvo apsilankyta. Grįžus iš Klaipėdos, kai žmona rakino spyną, tai mažoji spyna sukosi aplinkui, o duris atidarė didžiuoju raktu, skirtu šarvuotoms durims. Apatinė spyna, gali būti, kad buvo sugadinta. Durų užraktus reikėjo keisti abu. Duris atidarė antruoju raktu, įėjo į butą, jį apžiūrėjo ir iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekas nieko nebuvo padaręs. Įėjus į svetainę, pamatė, jog balkono durys praviros, šaltis ėjo iš balkono į butą. Bariukas sekcijoje buvo atverstas. Pamatė, kad ten trūksta trejų butelių alkoholinių gėrimų. Prieš sekciją yra televizorius su staliuku, buvo pradaryti to staliuko stalčiai. Ten nieko ir nebuvo, išskyrus senas uošvienės maldaknyges. Jo kambaryje ant lovos buvo pakabos, kurios buvo į maišelį sudėtos, išverstos. Žmonos klausė, gal ji išvertė, bet ji atsakė, kad to nedarė, tai kiek suprato, kad paimtas maišas buvo panaudotas pavogtiems daiktams susidėti. Jis tada pagalvojo, kad tiek tepaėmė, tai dar ateis. Naktį 2.15 val. kažkas skambino į duris, žentas nuėjo paklausti kas, niekas neatsiliepė. Jis nuėjo į virtuvę prie lango, kažkas išėjo iš laiptinės. Matė, kad išėjęs žmogus buvo apsirengęs „treniginėmis“ kelnėmis. Jis nuėjo už namo kampo. Po kelių dienų žmonai prireikė kavos ir tada pastebėjo kad spintelėje nėra keturių kavos pakuočių. Sekantį rytą žentas nuvyko pakeisti raktus, po to nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Užtruko kokius 3 mėnesius, kol išsiėmė dokumentų dublikatus ir tai ne visus. Dar iš muitinės departamento nėra pasiėmęs, nes buvo pareigūnas. Svarbiausia tai, kad tuos tris mėnesius negalėjo prieiti prie savo mašinos. Raktas buvo vienintelis, toks metalinis ir jo niekur pasigaminti nėra galimybės. Tai tik po kokių 3 mėnesių surado žmogų, kuris išpjovė tų durų užraktą. Paskui vargo turėjo su mašinos raktais, signalizacijos pulteliu. Tai jam kainavo apie 300 eurų. Šiauliuose gamino centrinį užraktą. Vis tiek negalėjo važiuoti, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pasakė, jog jam grąžino 100 eurų. Jam tada pasirodė keista, jei esi nekaltas, tai kam grąžini pinigus? Tuos pinigus jis pasiėmė. Tyrėja taip pat minėjo, jog įtariamoji norėjo su juo susisiekti, bet jis kategoriškai atsisakė, nes pagalvojo apie ką jis turi derėtis su vagimi. Jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios priteisti 1000 eurų.

Liudytoja V. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d. su vyru autobusu iš Mažeikių autobusų stoties važiavo į Klaipėdą. Jie atvažiavo į stotį anksčiau ir laukė autobuso. Autobusas atvažiavo ir jie nubėgo į autobusą. Vyras pasigedo savo rankinės, kažkur netoli Plungės. Jos ieškojo autobuse, niekur nerado. Vyras pasiskambino į stotį, paklausė gal matė kas paliktą rankinę. Jam pasakė, kad niekas nepaliko rastos rankinės, niekas nieko nežino. Tada vyras paskambino kaimynui, paprašė, kad šis nuvažiuotų į stotį ir pažiūrėtų, gal rankinė kur yra išmesta. Kaimynas perskambino, pasakė, jog nieko nerado. Tame rankinuke buvo vyro asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio raktai, garažo raktai, buto raktai ir dar visokių dokumentų. Rankinėje taip pat buvo piniginė. Piniginėje buvo 300 eurų po 100 eurų kupiūromis, ji pati įdavė vyrui juos, jis dar kažkiek smulkių pinigų turėjo. Kiek tų smulkių turėjo ji nežino. Kadangi toje rankinėje buvo ir buto raktai, vyras susitarė su kaimynu, kad į duris įdėtų kokį ženklą ir pastebėtų ar kas neįėjo į butą. Šeštadienį ir sekmadienį kaimynas pranešė, kad nieko nebuvo, jo ženklas vietoje. Pirmadienį vyras išvažiavo į „Kardiolitos“ centrą, jam reikėjo ten būti 16 val. Kai su žentu jie grįžo, paskambino kaimynas ir pasakė, kad kažkas ėjo į butą. Jie pirmame aukšte gyvena, kaimynas apėjęs aplink namą, pamatė, kad jų buto balkono durys yra praviros. Žentas tada juos parvežė į namus. Jai buto duris rakinant, apatinis raktas nesirakino, viršutinis atsirakino. Gal apačioje spyna nebuvo užrakinta, nesuprato. Bet kokiu atveju reikėjo tą spyną keisti. Įėjus į svetainę, pamatė, kad sekcijos barelio durys atidarytos, buvo paimtas butelis geresnio gėrimo ir ten likučių gėrimų buvo dar. Tų butelių jai visai negaila. Po kelių dienų pritrūko kavos ir tada pastebėjo, jog nebėra kelių pakelių kavos. Vyras tada sakė, jei buvo atėję vieną naktį ir nieko gero nepaėmė, tai ateis ir sekančią naktį. Apie 2 val. nakties išgirdo skambutį į duris. Žadėjo duris atidaryti, bet persigalvojo, nes nežinojo kas stovi už durų. Žentas tada paklausė, kas čia, ko norite nakties metu. Vyras, pasižiūrėjęs per langą, pamatė, kad kažkas išėjo, kas ten tiksliai buvo neįžiūrėjo, nes buvo tamsu. Iš ryto žentas naujas spynas pakeitė. Vyras nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą.

Liudytojas E. B. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaimynai Ž., kurie gyvena greta ruošėsi važiuoti į Klaipėdą. Jis pasisiūlė juos nuvežti iki stoties. Nuvežęs juos į autobusų stotį, išvažiavo. Po kiek laiko jam paskambino kaimynas ir pranešė, kad dingo jo rankinė. Jis paprašė, kad nuvažiuotų į stotį pasižiūrėti ar nėra ten kur nors palikęs. Nuvažiavęs į stotį, apžiūrėjo salę, bet niekur rankinės nerado. Paklausė kasoje sėdinčios moters ar nematė rankinės, ji atsakė, kad jai jau skambino, teiravosi, bet niekas nieko jai nepadavė. Jis dar užėjo į vairuotojų kambariuką ir ten pasakė, kad nieko nėra palikta. Taip pat apžiūrėjo kavos aparatą, nes pamanė, gal kas bus užmetęs ar ant viršaus palikęs, bet nieko nerado ir grįžo namo. Paskambinęs kaimynui, informavo jį, kad nieko nerado. Po kiek laiko kaimynas skambino ir sunerimęs, kad gali kažkas įeiti į butą, jo paprašė, kad į durų plyšelį įkiščiau degtuką. Bus matyti tada ar kas buvo atidaręs duris ar ne. Jis taip ir padarė. Vieną dieną pažiūrėjo – tebėra degtukas, sekančią dieną pažiūrėjo – tebėra. Paskui pamatė, kad jo nebėra. Dvi dienas jis ėjo degtuko apžiūrėti iš ryto, o nukritusį degtuką pastebėjo apie 14 val. Įkištas degtukas į tarpdurį negalėjo iškristi vien nuo rankenos sujudinimo, nes degtuko siera tvirtai laikėsi, jis žinojo kur įkišo. Paskui pastebėjo, kad jis guli ant kilimėlio, tai reiškia durys buvo atidarytos. Duris patampė, jos buvo uždarytos. Apėjo apie namą apžiūrėti, viename šone sniegas, kitame šone pamatė, kad kaimynų balkono durys atidarytos, jokių pėdsakų nematė. Balkonai jų name įstiklinti. Pats įstiklinimas buvo uždarytas. Kadangi jų dukros telefono numerį turėjo, tai skambino dukrai. Jai pasakė, kad parvažiuotų, nes kažkas buvo įėjęs į butą. Jie parvažiavo vakare.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kiekvieną dieną vaikščioju po 5 km. Ta diena, kai susitiko su N. buvo labai žvarbi, todėl jos įėjo į autobusų stotį. Jos šnekėjo apie vaikus, apie anūkus, nes jų vaikai gyvena užsienyje. Kai atėjo į stotį, ant suolo pamatė rankinę. Iš pradžių N. pažiūrėjo tą rankinę ir padėjo, paskui atidarė ir išėmė iš jos pensininko pažymėjimą, kad pažiūrėti, gal pažįstamas žmogus ją paliko. Ji to žmogaus nepažino. Ji dar matė, kai N. išėmė ryšulį su raktais. Neužilgo atvažiavo autobusas ir N. pasiėmė šią rankinę, pasakė, kad turi pažįstamą policininką, parsineš tą rastą rankinę ir jam atiduos. N. įsėdo į maršrutinį autobusą, kuris važiuoja į mikrorajoną, o ji išėjo namo, gyvena prie autobusų stoties. Jos daugiau neklausė apie tą rankinę, nes jos nėra tokios artimos.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo šeštadienio rytas ir jie su mama pusryčiavo virtuvėje. Ji užsiminė, kad rado rankinę su raktais, dokumentais ir pinigine. Visų pirmą jis įspėjo mamą, kad nuneštu visus tuos daiktus į policiją. Žinoma, jam buvo įdomu, kas čia per daiktas. Rankinės viduje matė pažymėjimus. Buvo pensininko pažymėjimas. Kur tie dokumentai buvo tiksliai negali pasakyti. Iš rankinės piniginę buvo išėmęs. Piniginę buvo atvertęs, viduje buvo pinigai. Kokios kupiūros buvo nematė, neatrodė, kad daug pinigų. Kaip pinigai buvo sudėti neatkreipė dėmesio. Nusprendė pasižiūrėti, kokio žmogaus šie daiktai. Jis net pabandė rasti šitą žmogų socialiniuose tinkluose, bet nerado. Tą dieną jis turėjo išvažiuoti, todėl tuo daugiau nebesirūpino. Iš Klaipėdos aš grįžo sekmadienį vakare. Kai grįžo iš Klaipėdos apie šitą rastą rankinę visai buvo pamiršęs, mamos neklausė, ar ji kur kreipėsi dėl tos rankinės. Būdamas darbe sulaukė mamos skambučio, ji sakė, kad atsidūrė policijoje. Po darbo jis grįžo namo ir tada policininkai atvyko daryti kratą bute. Jis įleido į butą pareigūnus. Pareigūnai prisistatė ir pasakė ko ieško, jis ieškojo rudos rankinės. Sandėliuke kai darė kratą dalyvavo jis ir du policininkai. Mama grįžo, kai jie nusileido į apačią prie automobilio. Kažkurį laiką jis sėdėjo policijos automobilyje, policijos pareigūnai užpildė protokolą ir jį paleido. Mama į butą grįžo vėliau, nes kalbėjo su policininkais. Po kratos jis klausė mamos kas vyksta, kodėl nenunešė į policiją šitos rankinės. Mama pergyvena, kad papuolė į tokią nemalonią situaciją. Mamos bute nematė Rygos balzamo, viskio ir vyno. Mama negeria.

Teisme liudytoju apklaustas M. Š. paaiškino, kad ji atliko ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios gyvenamose, negyvenamose patalpose kratą. Jos gyvenamosios vietos adresu atvyko su kolega, buvo dviese ir buvo kaltinamosios sūnus, kuris dalyvavo kratoje, bet su ja, su kaltinamąja irgi bendravo. Tiksliai nepamena aplinkybių, tik žino, kad nieko reikšmingo bylai ten nerado. Pirmiausia darė kratą bute, vėliau sandėliuke, paskelbė, ko ieško, žmogus pasako turi ar neturi. Jie ieškojo asmeninių pareiškėjo daiktų, vyriško krepšio, piniginės. Darė kratą ir rūsyje. Darant kratą bute ir rūsyje dalyvavo kaltinamosios sūnus. Po kratos kalbėjo, kaltinamoji nurodė, kad rankinė galėtų būti po laiptais prie (duomenys neskelbtini) namo, nurodė, kad ten paliko, bet jos ten nerado nuėjęs kartu su kaltinamąja į jos nurodytą vietą. Po kratos ar kratos metu kaltinamoji prisijungė, parodė tą vietą po laiptais. Ten namo gale yra įsikūrusi įmonė, bet nepamena, kuo įmonė užsiima, įrengti laiptai. Ar ant laiptų, ar po laiptais kaltinamoji sakė pakišo, ji nurodė tai. Patikrinę nerado ten nieko. Ten, kur nuėjo su kaltinamąja po laiptais apžiūrėjo, ar kažkur netoliese yra vaizdo kameros. Po kratos jo darbas baigtas, toliau užsiiminėjo tyrėja. Visas kratos aplinkybes surašė pranešime, ar apžiūros protokole. Kai bendravo su kaltinamąja, ji lyg neneigė, kad paėmė rankinę, nes buvo užfiksuotas vaizdo įrašas stotyje, o smulkiau neatsimena, ką ji dar sakė.

Iš 2022 m. gruodžio 6 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruoto R. Ž. pareiškimo matyti, kad į policiją jis kreipėsi pareikšdamas apie tai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. iš Mažeikių autobusų stoties buvo pavogta jam priklausanti vyriška rankinė su joje buvusiais daiktais (t. 1, b. l. 1-5).

Iš 2023 m. kovo 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad 2022 metų gruodžio mėnesį laikotarpyje nuo 2022-12-02 iki 2022-12-05 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku atrakinus duris buvo įsibrauta į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobtas svetimas R. Ž. priklausantis turtas: škotiško viskio 0,7 ltr. talpos butelis, kurio vertė 10 eurų, ,,Rygos“ balzamo gėrimas, neoriginaliame butelyje, kurio vertė 6 eurai, balto vyno butelis, kurio vertės 5 eurai, kavos ,,Illy“ 250 gr. pakuotė, kurios vertė 8 eurai, kavos ,,Pellini“ 250 gr. pakuotė, kurios vertė 10 eurų, kavos ,,Merrild dansk guld“ 250 gr. pakuotė, kurios vertė 5 eurai, kavos ,,Lavazza Espresso“ 250 gr. pakuotė, kurios vertė 5 eurai, viso pagrobė turto už 49 eurus (t. 1, b. l. 6-8)

2023 m. gegužės 3 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo apie tai, kad N. K. 2022 m. gruodžio 02 d., 15.13 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laukiamojo patalpoje paliktą rankinę, kuri priklauso nukentėjusiajam R. Ž., atidarė ir, iš jos ištraukusi piniginę, ją atvėrė, taip pamatydama, kad joje yra R. Ž. priklausantys asmens dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. 00777724, pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. PG0268298, Muitinės departamento pensininko pažymėjimas Nr. 0061, kuriuos pagrobė kartu visa R. Ž. priklausančia rankine (t. 1, b. l. 9-11).

Iš 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, matoma Mažeikių autobusų stotis, vieno aukštų pastatas, mūrinis, dviejų įėjimų. Įėjus pro pagrindines stiklines atidaromas duris į patalpą, kairėje pusėje matoma sėdinti autobusų stoties darbuotoja, kuri pardavinėja autobusų bilietus, tiesiai per vidurį yra sustatyti šešiomis eilėmis suolai, dešinėje pusėje yra vitrininiai langai. Virš kasos kairėje pusėje yra kampe lubose sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau tyrimo reikšmingų pėdsakų nenustatyta (t. 1, b. l. 19-24).

Iš 2023 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, matomas renovuotas namas, blokinis, penkių aukštų, penkių laiptinių. Priėjus prie penktos namo laiptinės, matomos dvi metalines duris, kairėje pusėje - metalinės durys rakinamos raktu, dešinėje pusėje - metalinėse duryse sumontuota kodinis užraktas. Įėjus į namo laiptinę, pirmame aukšte, kairėje pusėje yra rudos šarvuotos durys, pro kurias patenkama į (duomenys neskelbtini) buto vidų. Butas yra trijų kambarių. Tiesiai matomos durys į svetainę, kairiau matomas darbo kambarys, kairėje pusėje matomas virtuvės kambarys, dešinėje pusėje matomas miegamojo kambarys. Įėjus į svetainės kambarį, tiesiai kairėje pusėje yra sekcija, dešinėje pusėje yra komoda bei televizoriaus staliukas, kambario viduje pastatytas stalas su foteliais, tiesiai yra plastikinis langas su durimis, kurios veda į buto balkoną. Praėjus plastikines duris, patenkama į balkoną. Balkono langai yra plastikiniai, stumdomi. Apžiūrėjus darbo kambarį, dešinėje pusėje yra pastatyta prie sienos spinta, atidarius kambario duris, ant sienos yra sumontuoti metaliniai kabliukai, ant kurių yra sukabintos drabužių pakabos bei plastikiniai pirkinių maišeliai. Kairėje pusėje yra pastatyta prie sienos sofa, prie lango pastatytas kompiuterinis stalas, ant kurio yra padėtas kompiuteris. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių reikšmingų pėdsakų byloje nenustatyta (t. 1, b. l. 25-33).

2023 m. kovo 24 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pateiktoje laikmenoje yra penki vaizdo įrašai, visi vaizdo įrašai 2022 m. gruodžio 2 d., filmuotas (duomenys neskelbtini) laukiamasis. Pagal surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei patikrinus internete Mažeikių autobusų stoties tvarkaraštį, autobusas maršrutu Mažeikiai- Klaipėda išvyksta 14:55 val., dėl to suprantama, kad autobusų stoties kamerose fiksuotas laikas yra vasaros, o ne žiemos. Vaizdo įraše matyti, kad 15:11 į autobusų stoties laukiamąjį įeina R. Ž., rankose nešasi dvi tašes ir vyrišką rankinę, tašes padeda ant suolelio, tuo tarpu į autobusų stoties laukiamąjį ateina ir V. Ž. R. Ž. iš vyriškos rankinės išsitraukia piniginę, prieina prie autobusų kasos, perkasi bilietus ir nueina atsisėsti ant suolelio. V. Ž. ir R. Ž. sėdi ant pirmo suolelio, prie įėjimo durų (į autobusų sustojimo vietos pusę), R. Ž. šalia savęs pasideda vyrišką rankinę. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nestebima. Antrame ‒ ketvirtame vaizdo įrašuose matyti, kad V. ir R. Ž. sėdi autobusų stoties laukiamajame, daugiau bylai reikšmingos informacijos nestebima. Penktame vaizdo įraše matyti, kad V. ir R. Ž. sėdi autobusų stoties laukiamajame ant suolelio. 15:49 val. V. ir R. Ž. išeina iš autobusų stoties, R. Ž. rankinė lieka ant suolelio, jos nepasiima. Tuo tarpu į autobusų stoties laukiamąjį įeina J. K. ir N. K., moterys ateina per kitas duris, nei Ž. išeina iš autobusų stoties. J. K. mūvi šviesios spalvos kepurę, vilki tamsios spalvos kelnėmis, turi rankinę ir pirkinių krepšį tamsios spalvos su ornamentais. N. K. vilki šviesios spalvos striukę, turi su savimi rankinę ir šviesios spalvos pirkinių krepšį. Moterys nueina prie to suolelio, kur sėdėjo V. ir R. Ž., ant suolelio yra vyriška rankinė, daugiau jokių asmenų ant šio suolelio nesėdi. J. K. vyrišką rankinę pastumia kiek toliau ir atsisėda, šalia jos atsisėda ir N. K., kuri prieš sėsdama taip pat rankinę pastumia kiek toliau. Vyriška rankinė palieka ant suolelio prie N. K. dešinės pusės, o J. K. sėdi N. K. iš kairės pusės. N. K. savo rankinę ir pirkinių krepšį pasideda tarp savęs ir J. K. Ant suolelio N. K. iš dešinės atsisėda kita moteris, tyrimui neturinti reikšmės.15:52:41 N. K. paima vyrišką rankinę, kurią paliko R. Ž., ją pakelia pasideda sau ant kelių ir po 7 sekundžių (15:52:48 val.) padeda atgal ant suolelio sau iš dešinės pusės, o rankinės rankeną (rankena ilga, rankinė nešiojama per petį) laiko sau pasidėjusi ant dešinės kojos. 15:57:40 val. N. K. neatsisukdama (nežiūrėdama į rankinę) ją paima, padeda tarp jos ir J. K., atidaro rankinę, matosi, kad žiūri, kas yra rankinės viduje, ištraukia rudos spalvos piniginę, ją atidaro žiūri, kas yra viduje, kažką ištraukia iš piniginės, ir tą daiktą (panašų į pensininko pažymėjimą, ar kitą panašų dokumentą) į rankas paima J. K., pažiūri ir atiduoda N. K., kuri įdeda jį atgal į piniginę ir piniginę uždaro, ir įdeda atgal į rankinę 15:59 val. vyriška rankinė lieka tarp N. K. ir J. K. moterys toliau bendrauja tarpusavyje. Šalia N. K. sėdėjusi moteris (kuri neturi tyrimui reikšmės) atsistoja ir išeina lauk iš laukiamojo. 16:03 val. prie suolelio, kur sėdi N. K. prieina kita moteris, neturinti tyrimui reikšmės, ji savo rankinę pasideda ant suolelio, ant kurio sėdi N. K., o pati moteris lieka stovėti, ji stovėdama šiek tiek užstoja sėdinčią N. K., moteris atsisėda ant suolelio 16:07:28 val., N. K. sėdi nugarą atsukusi į vaizdo filmavimo kamera. 16:13:06 N. K. paima vyrišką rankinę ir matosi, kad kažkur dedasi, galimai į pirkinių krepšį, kadangi ji sėdi nugara į vaizdo kamerą, ji užstoja, kur įdeda vyrišką rankinę, J. K. padeda jai įdėti ir abi moterys atsistoja ir išeina iš autobusų stoties. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nestebima. Aprašant vaizdo įrašus protokole parašytas laikas, kuris rodomas ekrane, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad laikas turi būti žiemos, o ne vasaros (t. 1, b. l. 86-89).

Teisiamajame posėdyje apžiūrėta informacija CD laikmenoje, kurioje įrašyti vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). CD pateikiamas bylos medžiagoje, voke ( t. 1, b. l. 199).

2023-05-18 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2022-12-20 įtariamosios N. K. apklausos metu prie apklausos protokolo pateiktas 100 eurų nominalo kupiūra (1 vnt.) Nr. UC0038762596 (t. 1, b. l. 90-94).

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.‏ Vagystės sudėtis yra materialioji. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. K. 2022 m. gruodžio 2 d., 15.13 val. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) laukiamojo patalpos pagrobė svetimą, R. Ž. priklausantį turtą: 40 eurų vertės vyrišką rankinę, kurioje buvo įvairūs daiktai. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatydama jų padarinius ir jų siekdama. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu, ką patvirtina ir jos pačios teisiamajame posėdyje pateikti parodymai.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nustatyta ir tai, kad iš autobusų stoties laukiamojo patalpos buvo pagrobtas ne tik nukentėjusiajam R. Ž. priklausantis kaltinime nurodytas turtas (vyriška rankinė, kurioje buvo automobilio užvedimo raktas su signalizacijos pulteliu, buto raktai, garažo raktas, suvenyrinis peilis, piniginė), bet ir svetimi dokumentai (asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pensijos gavėjo pažymėjimas, Muitinės departamento pensininko pažymėjimas, pirmosios medicinos pagalbos pažymėjimas, AB SEB banko mokėjimo kortelė, išduoti R. Ž. vardu, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), privalomosios civilinės atsakomybės draudimas). Duodama parodymus teisme kaltinamoji N. K. neginčijo paėmusi rankinę su joje buvusiais daiktais, patvirtino pagrobtus daiktus parsinešė į namus, juos padėjo namuose, po to nešdama juos atiduoti policijos pareigūnams, pametė. Nurodė, kad mintis pasisavinti pavogtus pinigus jai kilo tada kai šie iškrito iš rankinės namuose apžiūrint jos turinį. Ji taip pat paaiškino, kad dokumentų iš rankinės neėmė, nei jokiais dokumentais, nei kortelėmis nepasinaudojo ir nenorėjo pasinaudoti.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2013 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kaltinamoji N. K. viso proceso metu neigė padariusi nusikaltimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad ji yra nekalta. Akcentuojama, kad N. K. neneigia pavogusi iš (duomenys neskelbtini) laukiamojo patalpos R. Ž. priklausančią vyrišką rankinę, kurioje, be kitų daiktų, buvo ir raktai, tačiau ji nurodė, kad raktų iš rankinės nepaėmė ir nukentėjusiojo bute nėra buvusi. Nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad vagystės nematė, rankinę paliko (duomenys neskelbtini), laukiamojo patalpoje, jis jos pasigedo jau važiuodamas autobuse į Klaipėdą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog jo rankinę su joje buvusiais buto raktais pavogė būtent kaltinamoji N. K., tai įtarė, kad ir įsibrauti į jo butą ir pavogti iš jo alkoholinius gėrimus bei kavos pakuotes galėjo būtent kaltinamoji. Nukentėjusysis nurodė, kad į jo butą buvo patekta atrakinant buto durų spynas raktais, viena jo buto spyna galėjo būti ar sugadinta, ar tiesiog palikta neužrakinta, nors išvažiuodami į Klaipėdą abi buto durų spynas užrakino. Nukentėjusiojo sutuoktinė V. Ž. atkartojo sutuoktinio nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnai darė kratą kaltinamosios gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose patalpose. Jie ieškojo nukentėjusiojo rankinės, kitų daiktų. Tokių daiktų ji neturėjo. Taigi pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, kad būtent kaltinamoji N. K. yra nekvestionuotinai susijusi su nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyta vagyste iš jo buto. Nukentėjusiojo paaiškinimai dėl padarytos vagystės paremti ne jo žinojimu ar įsitikinimu, o tik jo manymu, kad kaltinamoji galėjo, pasinaudodama pagrobtoje rankinėje buvusiais buto raktais, įsibrauti į jo butą ir iš jo pagrobti kaltinime nurodytus daiktus, tačiau toks nukentėjusiojo manymas neįrodytas. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad nukentėjusysis apibūdindamas asmenį, kuris galimai naktį skambino į jo buto duris ir, supratęs, jog bute yra šeimininkai, pasišalino, nurodė, jog jis buvo panašus į paauglį, o tokio sudėjimo žmogus negali būti besąlygiškai tapatinamas su kaltinamąja. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų neginčijamai įrodančių N. K. kaltę, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad byloje nagrinėjamu metu kaltinamoji buvo nurodomoje vietoje ir atliko jai inkriminuotus veiksmus, ar yra su aptariamu įvykiu kaip nors kitaip susijusi.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475). Šiuo įstatymu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Be to, buvo pakeistas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis, kuriame atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą šiuo metu yra numatyta šio straipsnio 5 dalyje.

N. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos metu baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – kai turto vertė viršydavo 250 Eur, bet neviršydavo 12 500 Eur.

Šiuo metu atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalis) kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 150 Eur, bet neviršija 500 Eur, o atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį kyla, kai pagrobto turto vertė viršija 500 Eur, bet neviršija 20 000 Eur.