- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-612-392/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- S. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui E. J. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters E. J. gyvenamąją vietą su ja pagal jos gyvenamąją vietą, nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo E. J. dukters E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ją, vaiko motiną S. S., priteisti iš atsakovo 7 200 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. (36 mėn.), nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką sekančiai: 1) E. J. su dukra E. J. bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 12.00 iki 17.00 val. pagal jos gyvenamą vietą. 2) E. J. su dukra E. J. bendrauja mobiliomis ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 iki 20.00 val. Ryšio priemonėmis dukrą aprūpina ir apmoka už pasirinktus planus E. J.. 3) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) E. J. su dukra E. J. bendrauja nuo 11.00 iki 14.00 val. pagal jos gyvenamą vietą. 4) Dukros gimtadienį (duomenys neskelbtini), E. J. su dukra E. J. bendrauja nuo 17.00 iki 19.00 val. pagal jos gyvenamą vietą. 5) Per metines religines ir valstybines šventes (Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Šv. Velykos ir kt.) E. J. su dukra E. J. bendrauja pagal atskirą susitarimą. 6) Apie ketinimą bendrauti su dukra virš nurodytu laikotarpiu E. J. telefonu arba SMS žinute informuoja vaiko motiną S. S. prieš dvi paras laiko. 7) Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų. 8) Vaiko motina privalo telefonu nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, susirgimą, nelaimingą atsitikimą ar kitus panašius atvejus. 9) Vaiko motina privalo informuoti tėvą apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, mobilaus telefono numerio ir kitų ryšio priemonių pakeitimą. Nurodo, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau kartu gyveno nuo 2017 metų, abu dirbo Jungtinėje Karalystėje, vėliau grįžo į Lietuvą, išsinuomojo butą Lazdijuose, kur kartu apsigyveno. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. J.. Ilgainiui jos ir atsakovo santykiai pašlijo ir kai dukrai sukako dveji metai, ji E. J. dėl nuolat kylančių nesutarimų paliko, apsigyveno atskirai. Duktė E. nuolatos gyvena su ja, šiuo metu lanko Lazdijų mokyklos pirmą klasę. Tėvas su dukterimi bendrauja itin retai. Jos ir atsakovo santykiai nėra geri, jų pokalbiai ar susitikimai baigiasi konfliktais ir nepagrįstais kaltinimais bei E. J. pareiškimais pradėti ikiteisminius tyrimus dėl jos elgesio. Kiek jai žinoma, pastaruoju metu E. J. gyvena ir dirba Islandijoje, kartais grįžta į Lietuvą. Kadangi duktė nuo gimimo gyvena su ja, ji prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, siekiant išvengti tarpusavio konfliktų prašo nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką bei priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą dukrai už trejus metus bei išlaikymą iki vaiko pilnametystės, nes geruoju dėl išlaikymo su vaiko tėvu sutarti nepavyko.
2. Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir nedalyvavimo priežasčių teismui nenurodė, įgalioto jį atstovauti asmens į teismo posėdį neatsiuntė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš E. J. nepilnametei dukteriai E. J. išlaikyti po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos 2025 m. gegužės 23 d. iki dukters pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš E. J. nepilnametei dukteriai E. J. 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. Gautų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną S. S.. Nustatė E. J. gyvenamąją vietą su motina S. S. pagal motinos gyvenamąją vietą. Nustatė E. J. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. J. tvarką:
1) E. J. su dukra E. J. bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 12.00 iki 17.00 valandos pagal jos gyvenamą vietą.
2) E. J. su dukra E. J. bendrauja mobiliomis ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos. Ryšio priemonėmis dukrą aprūpina ir apmoka už pasirinktus planus E. J..
3) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) E. J. su dukra E. J. bendrauja nuo 11.00 valandos iki 14.00 valandos pagal jos gyvenamą vietą.
4) Dukros gimtadienį (duomenys neskelbtini) E. J. su dukra E. J. bendrauja nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos pagal jos gyvenamą vietą.
5) Per metines religines ir valstybines šventes (Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Šv. Velykos ir kt.) E. J. su dukra E. J. bendrauja pagal atskirą susitarimą.
6) Apie ketinimą bendrauti su dukra virš nurodytu laikotarpiu E. J. telefonu arba SMS žinute informuoja vaiko motiną S. S. prieš dvi paras laiko.
7) Vaiko tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų.
8) Vaiko motina privalo telefonu nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, susirgimą, nelaimingą atsitikimą ar kitus panašius atvejus.
9) Vaiko motina privalo informuoti tėvą apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, mobilaus telefono numerio ir kitų ryšio priemonių pakeitimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš E. J. valstybei: 306,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, 637,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, 11,97 Eur bylinėjimosi išlaidų
4. Teismas nustatė, kad S. S. ir E. J. yra nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, šalys kartu negyvena. Mažametė E. J. nuo gimimo gyvena su motina S. S. ir yra jos išlaikoma. Vaiko tėvas E. J. prie vaiko auklėjimo, ugdymo, išlaikymo prisideda tik labai epizodiškai. Ieškovės šeimoje be dukters E. dar auga nepilnametė duktė U. V., gim. (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė teikė duomenis apie savo darbo užmokesčio dydį, jos gaunamos pajamos M. V. individualioje įmonėje sudaro apie 650 Eur po mokesčių. Skolinių įsipareigojimų ji neturi. Įgijusi savo nuosavybėn nekilnojamojo ar kito registruotino turto ieškovė neturi. Jos paaiškinimu, kartu su nepilnametėmis dukterimis ji gyvena nuomojamame bute. Vyresniosios dukros U. išlaikymui iš jos tėvo gauna mėnesines 300 Eur pajamas. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į civilinę bylą neteikė. Teismas nustatė, kad atsakovas neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, transporto priemonių neturi. SODROS duomenimis darbo sutarties pagrindais atsakovas Lietuvoje nedirba. Ieškovės paaiškinimu atsakovas yra sveikas ir darbingas, jis nėra sudaręs santuokos su kitu asmeniu, kitų išlaikytinių be dukters E. neturi. Ieškovės teigimu atsakovas tikėtina gyvena ir dirba Islandijoje, informacijos apie jo turimą specialybę ieškovė neturi. Tokiu būdu iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti, gauti lėšų ir skirti pakankamą jų kiekį pragyvenimui nepilnametei dukteriai.
6. Nepilnametė dukra yra 7 metų amžiaus, lanko pirmą klasę, jokių išskirtinių ar kitaip padidintų poreikių anot motinos paaiškinimo ji neturi. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą bendra gaunama universali vaiko pinigų išmoka šioje šeimoje sudaro 194,6 Eur vaikui. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti reikia apie 600-650 Eur per mėnesį. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, sprendė, jog orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 327 Eur.
7. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog nuo jos su atsakovu apsigyvenimo skyrium praėjo maždaug penkeri metai, atsakovas išlaikymo dukteriai neteikė arba teikė labai minimaliai, epizodiškai, tenkino ieškovės prašymą priteisti 7 200 Eur dydžio įsiskolinimą.
8. Nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su motina, kuri sudaro vaikui visas sąlygas sveikai vystytis ir augti. Vaiką su motina sieja emocinis ryšys, jokių duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams ar kažkokiu būdu pakenktų jai, teismas nenustatė. Be to, teismas nustatant gyvenamąją vietą, vertino tai, kad kartu šeimoje gyvena E. vyresnioji sesuo U., mergaites sieja glaudus emocinis ryšys. Tėvo ryšys su vaiku šiuo atveju iš viso nenustatytas, ieškovės parodymais tėvas nedėjo pastangų su dukterimi matytis, domėtis jos gyvenimu, dalyvauti auklėjime ir ugdyme ir jos gyvenime dalyvavo tik labai epizodiškai. Pastaruoju metu anot ieškovės vaiko tėvas gali būti išvykęs iš Lietuvos, kadangi jos žiniomis jis gyvena ir dirba Islandijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove.
9. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka atitinka bendrąją nuostatą dėl priimtinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, todėl atsisakyti tvirtinti tokią tvarką nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nustatant pirmo punkto pakeitimą taip: E. J. su dukra E. J. bendrauja kas antrą savaitgalį su nakvyne, šeštadienį ją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Nurodo, kad gyvena su seneliu A. K. trijų kambarių bute Alytuje, kuriame sudarytos visos sąlygos nepilnametei dukrai apsistoti. Be to, dukra gali apsistoti su nakvyne ir pabendrauti su savo proseneliu.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, surinkus ir ištyrus visus reikiamus įrodymus. Priimtas sprendimas priimtas, kaip labiausiai atitinkantis vaiko interesu, todėl jo keisti dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
14. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.
15. Apeliantas ginčija tik dalį bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. sprendimo dalies, kuria teismas nustatė, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio kas antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 12.00 iki 17.00 valandos pagal jos gyvenamąją vietą. Apeliantas prašo pakeisti šią teismo nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant, jog atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį su nakvyne, šeštadienį ją pasiimant iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Apeliantas nurodo, kad nepilnametė dukra galės apsistoti apelianto senelio bute, esančiame Alytuje, ir pabendrauti su proseneliu.
16. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje. Jokių prašymų dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovas nepareiškė, neteikė pasiūlymų kaip norėtų bendrauti su dukra. Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškovės siūloma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, padarė išvadą, jog ji atitinka bendrąją nuostatą dėl priimtinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos ir ją patvirtino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir tėvų galimybes, ji užtikrina abiejų tėvų lygias teises auklėjant vaiką.
17. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nededa pastangų su dukra matytis, nesidomi jos gyvenimu, nedalyvauja vaiko auklėjime ir ugdyme, dukros gyvenime dalyvauja tik labai epizodiškai. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė ir šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Nors apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką savaitgaliais, numatant nakvynę, tačiau nenurodo jokių argumentų kodėl nustatyta tvarka turėtų būti keičiama. Pažymėtina, kad apelianto dukra su proseneliu gali pabendrauti ir nenakvodama jo bute. Be to, byloje nėra duomenų kur vaikas nakvotų, ar būtų užtikrintos tinkamos vaiko nakvynės sąlygos, atsakovas nurodo tik, kad bute, esančiame Alytuje, pas prosenelį.
18. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti apelianto pageidaujamą bendravimo tvarką savaitgaliais, numatant nakvynę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina vaiko teises bendrauti su abiem tėvais.
19. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
20. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.