Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-12-09 · Administracinė byla Nr. eI2-8868-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-12-09Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
eI2-8868-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01815-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
N. N.
Atsakovas
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas
Administracinė byla Nr. eI2-8868-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01815-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S) 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui N. N.,

dalyvaujant atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento atstovui Antanui Lukošiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus 2021 m. birželio 2 d. raštą Nr. SD)19.5.7Mr)-SD(19.5)-7359 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas) ir 2021 m. birželio 9 d. raštą Nr. (19.5.33Mr)-SD(19.5)7778 „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Pareiškėjo patikslintame skunde bei jo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad 2021-05-21 el. paštu irena.vaikutiene@uzt.lt buvo išsiųstas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas N. N. prašymas (toliau - Prašymas) skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ) (2020-05-07 dienos redakcija) 5 (1) straipsnio, nuostatomis, N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2021-06-02 el. paštu buvo gautas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus vedėjos I. V. informacinis pranešimas (toliau - Pranešimas) „Dėl informacijos pateikimo“ (2 priedas), atsakant į pareiškėjo Prašymą. Pranešime nurodytos teisės aktų nuostatos, informacija apie Prašyme išdėstytus duomenis. Pranešimas yra aiškiai informacinio pobūdžio, jame nėra konkrečiai nurodyta, ar sprendimas pagal 2021-05-21 Prašymą priimtas ar ne, bet nurodyta, jog kažkoks sprendimas gali būti apskųstas ir nurodyta apskundimo tvarka bei terminai. Išnagrinėjus Pranešime minimus Savarankiškai dirbančių asmenų nuostatus, patvirtintus Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020-04-23 įsakymu Nr. 129 (aktuali redakcija patvirtinta 2020-12-28 Nr. V-513) „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), pastebėta, jog sprendimams dėl skyrimo arba atsisakymo skirti išmoką pagal prašymus skirti išmoką yra numatyta visai kita tvarka, pagrindai bei forma. 2021-06-02 el. paštu irena.vaikutiene@uzt.lt buvo išsiųstas kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytas N. N. prašymas priimti sprendimą pagal 2021-05-21 Prašymą. 2021-06-09 buvo gautas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyriaus vedėjos I. V. pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjo 2021-06-02 prašymas nebuvo nagrinėjamas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. 2021-06-02 Pranešimas 2021-06-23 skundu (toliau - Skundas) buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui (toliau - Komisija), 2021-07-28 įvyko Komisijos posėdis žodine tvarka, nedalyvaujant Atsakovui. 2021-07-29 el. paštu buvo gautas sprendimas (toliau - Sprendimas) administracinio ginčo byloje Nr. 21R3- (AG3-78/23-2021) (be datos). Sprendime nurodyta, jog Skundas yra atmestas kaip nepagrįstas. Mano, jog Pranešimas ir Sprendimas priimti pažeidžiant galiojančias teisės normas, dėl ko negali būti laikomi nei pagrįstais, nei teisėtais. Savo 2021-06-23 Skunde nurodė, kad pareiškėjo manymu, Viešojo administravimo subjektas – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 1-ojo skyrius, UĮ įgaliota priimti pareiškėjo atžvilgiu sprendimą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., neteisėtai, pažeidžiant VAĮ nuostatas dėl administracinio sprendimo priėmimo, UĮ ir Nuostatų nustatytą tvarką, pagrindus ir formą, nepriėmė jokio sprendimo pagal pareiškėjo 2021-05-21 Prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tuo pažeidžiant pareiškėjo įstatymų numatytas teisės. Atsiliepime Atsakovas patvirtino, jog „Pareiškėjas N. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių m. 1-ajame skyriuje nuo 2021 m. kovo 4 d., asmeniui suteiktas užimto asmens statusas“. Atsiliepime Atsakovas patvirtino, jog „2021-05-21 N. N. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą dar vieną prašymą išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo už pirmąjį karantino laikotarpį, t.y. nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16.“. Atsiliepime Atsakovas cituoja Nuostatų 3 punktą - „Savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys) pageidaujantys gauti Išmokas, turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui (1 priedas) (toliau – Prašymas).“. Atsiliepime Atsakovas tvirtina, jog „išmokos mokėjimo laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą ir nepateikė Prašymo dėl savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo“. Galutinai Atsiliepime Atsakovas teigia, jog „Sprendimas dėl išmokos skyrimo/neskyrimo negalėjo būti priimtas/užfiksuotas Užimtumo tarnybos sistemoje, kadangi laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16 Pareiškėjas nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nebuvo pateikęs prašymo dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo“. Sprendime Komisija cituoja Nuostatų 3, 7, 10 punktų nuostatas, išvardija Skunde išsakytus nusiskundimus, jog „Pareiškėjas Skunde akcentuoja, kad Atsakovas nepriėmė jokio sprendimo pagal jo Prašymą, skundžiamą Atsakovo Raštą Nr. 1 laiko informacinio pobūdžio pranešimu, kuriame, anot Pareiškėjo, nenurodyta, ar buvo nagrinėtas Pareiškėjo Prašymas, taip pat nurodo, kad pagal Nuostatus sprendimai dėl skyrimo/atsisakymo skirti išmoką pagal pateiktus prašymus turi būti nagrinėjami kita tvarka, pagrindais bei forma.“. Iš karto po to Komisija netikėtai padaro nieko nepagrįstą išvadą, jog „Pastebėtina, jog Pareiškėjas Skunde iš esmės ginčija Rašto Nr. 1 neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.“, nors Skunde Pareiškėjas akcentavo, jog Pareiškėjas nepriėmė sprendimo pažeidžiant „UĮ ir Nuostatų nustatytą tvarką, pagrindus ir formą“. Sprendime Komisija nurodo, jog „Kaip matyti iš Nuostatų 7 punkto, jame, reglamentuojant sprendimų dėl Išmokų skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo priėmimo procedūrą, pateikta nuoroda į 2 priedą, t. y. Sprendimo dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo formą.“. Toliau Komisija Sprendime nurodo Pareiškėjui nežinomus, byloje nepateiktus ir neaptartus, Atsakovui primetamus teiginius: „Atsakovo rašytiniu paaiškinimu, Užimtumo tarnyba taiko Nuostatų 7 punkto nuostatas, svarstant laiku paduotus prašymus skirti Išmokas. Atsakovas pažymėjo, kad Nuostatų 4 punkte nurodyta, jog prašymas gali būti pateiktas vieną kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, todėl, anot Atsakovo, iš Nuostatų normų matyti, jog teisė asmeniui gauti Išmoką nėra absoliuti – jis turi prašymą pateikti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu bei atitikti kitus Nuostatuose keliamus reikalavimus (b. l. 40). Taigi, kaip matyti iš paminėto Nuostatų 7 punkto reglamentavimo ir Atsakovo paaiškinimo, sprendimas dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo minėta forma, priimant vieną bendrą sprendimą, kuriuo nustatomi sąrašai asmenų, kuriems skirta, neskirta išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims arba nutraukiamas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimas, priimamas atitinkamai nustatytų karantinų laikotarpiais. Šiuo atveju Pareiškėjas dėl Išmokos skyrimo už vadinamąjį pirmąjį karantino laikotarpį, kuriuo net nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kreipėsi jau vadinamojo antrojo karantino laikotarpiu, dėl to Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas atskiras sprendimas, įforminta Raštu Nr. 1, kuriam neprivaloma minėta Nuostatų 2 priede numatyta forma.“ Analizuojant Pranešime bei Atsiliepime pateiktus Atsakovo argumentus, visų pirma, Pareiškėjas nesutinka, kad Užimtumo tarnyboje jis buvo įregistruotas tik 2021-03-04. Nei UĮ nei Nuostatuose nėra nurodyta, jog asmuo, pageidaujantis gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, privalo būti įregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo. Nei 2021-03-04, nei vėliau pareiškėjas neieškojo darbo. UĮ 22 str. 4 d dalyje, remiantis kuria buvo priimtas sprendimas Nr. SS(19.5)-1130 suteikti pareiškėjui „Užimto asmens“ statusą, teigiama, jog „4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų: 1) užimto asmens;“. Jei pareiškėjas neieškojo darbo, užimto asmens statusas pareiškėjui negalėjo būti suteiktas. Užimtumo tarnybos sistemoje pareiškėjas yra registruotas labai seniai, jam yra suteiktas asmeninis vartotojo vardas ir slaptažodis, jungiantis per Elektroninės valdžios vartus, sistema jungia pareiškėją į skiltį, kurioje jis turi suvesti vartotojo vardą bei slaptažodį. Apie tai, kad pareiškėjas kažkodėl turi būti įregistruotas Užimtumo tarnyboje skiltyje „Darbo paieška“, jis sužinojo tik 2021-03-05, kai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2021-03-04 prašymą, šešių telefoninių pokalbių su Užimtumo tarnybos įgaliotu asmeniu metu, sunkiai bandant atlikti taip vadinamąją „registraciją“ (8-13 priedai). Iš telefoninių pokalbių analizės galima daryti išvadą, jog taip vadinamos „registracijos“ Užimtumo tarnyboje sistemoje metu Užimtumo tarnyba iš Pareiškėjo negauna jokių naujų duomenų, kokie nebūtų jai jau suteikti ankstesnių registracijų metu, tik kažkodėl Pareiškėjas privalo pranešti apie darbo paiešką, iš tikrųjų neieškant darbo. Sistemiškai analizuojant Nuostatų 3 punkte nurodytą įpareigojimą „turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje“, galima daryti pagrįstą išvadą, jog „registracija“ nėra koks nors asmens vertinimo kriterijus, bet yra būdas reikalingų asmens duomenų pateikimui Užimtumo tarnyboje, Pareiškėjo duomenys Užimtumo tarnyboje buvo pateikti jau seniai, dar iki pirmojo karantino laikotarpio pradžios. Iš tikrųjų iš telefoninių pokalbių įrašų, kurių metu net su atsakingo asmens pagalba Pareiškėjui buvo ypač sunku atlikti „registraciją“ Užimtumo tarnyboje, tik rodo Užimtumo sistemos netobulumą bei atsakingų asmenų nenorą padaryti šią sistemą kuo paprastesnę bei suprantamą eiliniam vartotojui. Taip pat suprantama, jog „registracija“ reikalinga tam, kad po jos asmuo galėtų pateikti prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo, kuris taip pat nėra asmens vertinimo kriterijus, o pats savaime yra tik asmens valios išsireiškimą patvirtinantis dokumentas, be kurio Užimtumo tarnyba negali pradėti, o jį gavus privalo pradėti išmokos skyrimo/neskyrimo procedūrą. Kaip bebūtų, ir Pareiškėjas ir Atsakovas ir Komisija neneigia, jog Pareiškėjas buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2021-03-04, t. y. formaliai atitiko Nuostatų 3 punkto reikalavimą „turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje“. Pagal pareiškėjo 2021-03-04 prašymą Atsakovas priėmė individualų sprendimą skirti pareiškėjui išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui nuo 2020-11-07. 2021-05-21 Pareiškėjas pateikė Atsakovui kitą, niekaip nesusijusį su 2021-03-04 prašymu, Prašymą paskirti ir išmokėti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16. Esant galiojančiai „registracijai“ Užimtumo tarnyboje, Pareiškėjas pateikęs prašymą formaliai įvykdė Nuostatų 3 punkte nurodytą reikalavimą „pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui“. 2021-06-02 Pranešime Atsakovas nurodė, jog laikotarpyje nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16 Pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą ir nepateikė Prašymo. Pranešime Atsakovas deja net nenurodo, jog Pareiškėjas laikotarpyje nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16 nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pranešime tiesiogiai, nedviprasmiškai nėra pasisakyta, jog priimtas sprendimas neskirti išmoką, tik galima daryti prielaidą, kad tai nėra padaryta būtent dėl to, kad laikotarpyje nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16 Pareiškėjas nebuvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje ir nepateikė Prašymo skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Vėliau Pareiškėjas tokią savo poziciją patvirtino Atsiliepime. Kompleksiškai analizuojant UĮ nuostatas, reglamentuojančias išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui klausymą, peršasi išvada, jog įstatymo leidėjas, atsitikus atitinkamam neeiliniam įvykiui „Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną“, siekdamas pagerinti kai kurių atskirų asmenų kategorijų turtinę padėtį, prisiima papildomus įsipareigojimus, dėl kurių savarankiškai dirbantis asmuo įgyja teisę „gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.“. UĮ yra nurodoma, jog „asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos“- Atsakovo nuomone, taip įstatymo leidėjas nurodė momentą, nuo kurio išmoką gali būti pradėta mokėti. Taip pat UĮ nurodyta, kokias atvejais „išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas“- Atsakovo nuomone, taip įstatymo leidėjas nurodė, kai jau paskirtos išmokos mokėjimas privalo būti nutrauktas, bet niekur nėra nurodyta, jog asmens, atitinkančio UĮ nurodytas sąlygas, įgytą teisę gauti išmoką yra atimama dėl kokių nors pagrindų. Iš UĮ nuostatų, reglamentuojančių išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, galima daryti išvadą jog asmens teisė gauti tokią išmoką yra absoliuti ir negali būti ribojama kitaip nei įstatymu, Nuostatai skirti įgyvendinti tokią asmens teisę ir skirti visapusiškai padėti ją įgyvendinti, bet tikrai ne tam, kad asmens teisė būtų nepagrįstai ir neteisėtai apribota arba paneigta. Nuostatais negali praplėsti, sumažinti arba eliminuoti asmens teisių, kurie numatyti UĮ. Tai betarpiškai suponuojama konstituciniu „teisinės valstybės“ principu, kurios esminis elementas yra „kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui“. Nuostatuose, į kurių reikalavimus nurodo Atsakovas Pranešime bei Atsiliepime, taip pat nėra nurodyta, jog registracija Užimtumo tarnyboje bei prašymo skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui pateikimas yra privalomi būtent ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, priešingai nei teigia Atsakovas, priimant sprendimą dėl išmokos skyrimo/neskyrimo atsižvelgiama tik į asmens atitikimą UĮ nurodytoms sąlygoms. Pareiškėjui yra suprantama, kodėl Atsakovas nuosekliai atsisako priimti sprendimą skirti/neskirti išmokos, vadovaujantis Nuostatų tvarka, nes Nuostatai nenumato kitų pagrindų neskirti išmokos, išskyrus UĮ numatytus, vietoj sprendimo priėmimo Atsakovas išsigalvoja niekines priežastis, nepatvirtintas teisiniais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, Komisija priimdama Sprendimą, iš anksto priėmė vienos ginčo šalies, t.y. Atsakovo, pusę, neįsigilino į šalių pateiktus argumentus, nesivadovavo galiojančiomis teisės normomis. Pareiškėjui atvykus į posėdį jam nurodytu laiku, Komisija posėdžiui pasiruošusi nebuvo, nes nepagrįstai manė, jog jis vyks rašytine tvarka, nors Pareiškėjas tokio pageidavimo neišreiškė. Posėdis buvo pradėtas tik maždaug 15 minučių nuo numatytos posėdžio pradžios. Matomai Sprendimas buvo paruoštas jau iki posėdžio, neišklausius Pareiškėjo argumentų. Sprendime nurodyta, jog posėdis vyko rašytine tvarka, jis yra be datos, jame niekaip neatsispindi posėdžio metu Komisijos narių užduoti klausymai bei Pareiškėjo duoti atsakymai, pagal metaduomenų kortelę Sprendimas pasirašytas 2021-07-29 9.44 val., o tai reiškia, jog 7 lapų Sprendimas po posėdžio surašytas maždaug per 4 valandas. Sprendime Komisija visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog Pareiškėjo nusiskundimas susijęs su VA numatyta sprendimo priėmimo tvarka, nors Skunde Pareiškėjai nedviprasmiškai išsakė reikalavimą įpareigoti Atsakovą „priimti administracinį sprendimą pagal mano 2021-05-21 prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., laikantis UĮ ir Nuostatų numatytos tvarkos, paskirti nurodytą išmoką bei ją išmokėti“. Sprendime Komisija vadovavosi tik Atsakovo argumentais, be to argumentais, kurie niekada nebuvo Atsakovo pateikti bei išsakyti, neteisingai taikė galiojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą ir aiškiai neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atsiliepime ir paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad pareiškėjas N. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių m. 1-ajame skyriuje nuo 2021 m. kovo 4 d., asmeniui suteiktas užimto asmens statusas. Pareiškėjas registravosi internetu, kartu internetu pateikė prašymą skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kuri paskirta nuo 2020 m. lapkričio 7 d., t. y. nuo antrojo karantino paskelbimo Šiaulių mieste dienos. 2021 m. kovo 2 d. N. N. per elektroninės valdžios vartų portalą užpildė ir pateikė prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo. Prašymas gautas 2021-03-04 ir užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje DocLogix, Nr. G(19.5)-17128. Kadangi Pareiškėjas nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, prašymas skirti išmoką nenagrinėtas. Pareiškėjas informuotas, kad prašymai dėl išmokos skyrimo nagrinėjami tik asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje. Pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2021-03-04 užsiregistravo Užimtumo tarnyboje internetu ir pateikė prašymą. 2021-05-21 N. N. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą dar vieną prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo už pirmąjį karantino laikotarpį, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16. Gautas prašymas užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje DocLogix Nr. G(19.5)-37668. 2021 m. birželio 2 d. buvo parengtas ir išsiųstas atsakymas N. N.. Dokumento Nr. SD(19.5)-7539. 2021-06-02 N. N. el. paštu atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo prašė skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką nuo 2020-03-16. Gautas el. laiškas užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje DocLogix Nr. G(19.5)-39126. 2021-06-04 Šiaulių miesto 1-asis skyrius Pareiškėją informavo raštu (Nr. SD(19.5)-7640), kad jo pateikti dokumentai gauti, užregistruoti ir nagrinėjami. 2021-06-09 parengtas ir išsiųstas atsakymas Pareiškėjui. Dokumentas užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje DocLogix, Nr. SD(19.5)-7778. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (2020-05-07 redakcija) 5¹ straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad . Savarankiškai dirbančių asmenų nuostatuose, patvirtintuose Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020-04-23 įsakymu Nr. 129 (aktuali redakcija patvirtinta 2020-12-28 Nr. V-513) „ Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 3 punkte nurodoma, kad ,,Savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys) pageidaujantys gauti Išmokas, turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui (1 priedas) (toliau – Prašymas)“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 metų kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 5 ¹ straipsnio 4 dalies 1 punktu nustatytos Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas „po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai“ , t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. ir Išmokos mokėjimo laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą ir nepateikė Prašymo dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo. Pareiškėjas tik 2021 m. kovo 4 d. įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir registracijos metu pateikė Prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, todėl laikytina, kad Pareiškėjas turi teisę į Išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kaip ji ir yra paskirta. Sprendimas dėl išmokos skyrimo/neskyrimo negalėjo būti priimtas/užfiksuotas Užimtumo tarnybos sistemoje, kadangi laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-08-16 Pareiškėjas nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nebuvo pateikęs prašymo dėl savarankiškai dirbančio asmens išmokos skyrimo. Kaip jau buvo minėta, 2021 m. birželio 2 d. buvo parengtas ir išsiųstas atsakymas Pareiškėjui N. N. Dokumento Nr. SD(19.5)-7539 ,,Dėl 2021-05-21 pateikto prašymo nagrinėjimo“, kuriuo Pareiškėjui buvo atsakyta, ir išaiškinta dėl atsisakymo skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. 2021 m. birželio 2 d. Užimtumo tarnyboje gautas pakartotinas Pareiškėjo prašymas tenkinti jo 2021-05-21 prašymą skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kartu su kuriuo nepateikė jokių naujų duomenų, todėl 2021 m. birželio 9 d. buvo parengtas ir išsiųstas atsakymas Pareiškėjui N. N. Dokumento Nr. SD(19.5)-7778 ,,Dėl 2021-05-21 pateikto prašymo nagrinėjimo“ (žr.pridedama). Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte, nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Savo 2021 m. birželio 2 d. paklausime Pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą tuo pačiu išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo klausimu, nepateikė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti Užimtumo tarnybos rašte išreikštos nuomonės pagrįstumu dėl išmokos neskyrimo, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. paklausimas nebuvo nagrinėjamas. Vadovaujantis faktinių aplinkybių visuma bei remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog Atsakovė veikė visiškai teisiškai pagrįstai, motyvuotai bei išsamiai argumentavo kokiu pagrindu, ir dėl kokių aplinkybių Atsakovė priėmė sprendimą atsisakyti skirti Pareiškėjo 2021-05-21 prašymo skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., ir visus tai pagrindžiančius argumentus pateikė Pareiškėjui minėtuose raštuose, dėl to Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių miesto 1-ojo skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 2 d. rašto Nr. (19.5.7Mr)-SD(19.5)-7539 ir Tarnybos 2021 m. birželio 9 d. rašto Nr. (19.5.33Mr)-SD(19.5)7778 „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjo N. N. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2021 m. spalio 6 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimo į N. N. skundą papildymas, kuriame nurodoma, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas 2021 m. liepos 28 d.; paskutinė skundo pateikimo diena buvo 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pasak atsakovo, pareiškėjo skundas teismui pateiktas pavėluotai, t. y. praėjus vienai dienai po apskundimo termino pasibaigimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad skundas teismui per EPP sistemą buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 30 d., o užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., taigi pradinis pareiškėjo skundas pateiktas nepraleidus skundo padavimo teismui termino.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. registravosi Tarnyboje ir jam buvo suteiktas užimto asmens statusas (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus byla Nr. AG3-78/23-2021, b. l. 34–28). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. atsakovei pateikė prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjo prašyme prašoma skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio nuostatomis.

Rašte nurodoma, kad savarankiškai dirbančių asmenų nuostatų, patvirtintų Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 129, 3 punkte nurodoma, kad „savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pageidaujantys gauti išmokas, turi užsiregistruoti tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ministerijos ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Taip pat Rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 15 d. neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos teritorijoje; karantininio režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 1 punktu nustatytos Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas „po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo 2 mėnesiai“, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. Raštu pareiškėjas informuojamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d. ir Išmokos mokėjimo laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas nesikreipė į Užimtumo tarnybą ir nepateikė prašymo dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl išmokos skyrimo už vadinamąjį pirmąjį karantino laikotarpį (šiuo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje) kreipėsi jau vadinamojo antrojo karantino laikotarpiu. Susipažinus su teismui pateiktais pareiškėjo pokalbių su atsakovo darbuotoja garso įrašais, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas jau pirmojo karantino metu žinojo apie galimybę pateikti prašymą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., bet atsakovo darbuotojai nurodė, kad bandant registruotis atsakovo registracijos sistema „metė, kad yra registruotas“ ir dėl to pareiškėjas uždelsė pateikti prašymą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui skyrimo pirmojo karantino laikotarpiu, pareiškėjas pokalbyje nurodė, kad „realiai pamiršo“, „du mėnesiai pasibaigė ir viskas“.

Užimtumo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 5¹ straipsnyje išdėstyti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Nurodyto straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Tarnyba. Asmeniui, kuris kreipėsi į Tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Tarnyboje dienos. Sprendimą nutraukti išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimą Tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią suėjo 2 mėnesiai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo Užimtumo tarnyboje dienos. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju (Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 8 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).

Tarnybos direktorė 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtino Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (ginčui aktuali redakcija). Šių nuostatų 3 punkte nurodyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pageidaujantys gauti Išmokas, turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Pagal Nuostatų 4 punktą, Prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, taip pat 2 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo: 4.1 papunktis – iki prašymo pateikimo dienos Tarnyboje neregistruotam savarankiškai dirbančiam asmeniui elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“; 4.2 papunktis – iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje registruotam savarankiškai dirbančiam asmeniui: 4.2.1. iš darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas; 4.2.2. paštu siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, vykdantį klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas; 4.2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus karantiną arba suėjus jo paskelbimo terminui, pateikiant Prašymą Užimtumo tarnybos skyriui, vykdančiam klientų aptarnavimo funkcijas, kuriame asmuo yra registruotas. Pagal Nuostatų 6 punktą informacija apie prašymo pateikimo būdus bei prašymo forma skelbiama Tarnybos interneto svetainėje.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ nuo 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas karantinas. Taigi, galutinė data, kai galėjo būti pateiktas prašymas skirti SDAI, šiuo atveju yra 2020 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas prašymą Tarnybai pateikė 2021 m. gegužės 21 d. atitinkamai konstatuotina, kad pareiškėjas praleido teisės aktų numatytą terminą pateikti prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui.

Atitinkamai įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad Tarnyba, nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu atsisakiusi skirti pareiškėjui savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kadangi buvo praleistas terminas tokiam prašymui pateikti, teisės normų nepažeidė, priešingai – vadovavosi tuo metu aktualių Nuostatų bei Užimtumo įstatymo nuostatomis. Negalima sutikti su pareiškėju, kad atsakovė jokio sprendimo nepriėmė. Nors ir Rašte eksplicitiškai nėra nurodoma, kad atsakovė atsisako skirti pareiškėjui išmoką, bet Rašte nurodomas aiškus teisinis ir faktinis pagrindas, iš kurio pareiškėjas galėjo suprasti, jog kreipėsi dėl išmokos gavimo praleidęs teisės aktų numatytą terminą. Tad konstatuotina, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kartu konstatuotina, kad priėmusi motyvuotą ir pagrįstą sprendimą Tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu (paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą) pagrįstai netenkino pareiškėjo 2021 m. birželio 2 d. prašymo „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. prašymo“ priimti naują sprendimą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Tarnybos sprendimo. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius sprendime išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą, taip pat įvertino situaciją teisės aktų kontekste. Atitinkamai ir Komisijos sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo tenkinti išvestinio jo reikalavimo ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti iš naujo pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą dėl išmokos skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius