Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-11 · Administracinė byla Nr. I-1067-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
I-1067-968/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1067-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04044-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,dalyvaujant pareiškėjui K. D.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismas nutartimi (b. l. 57–58) priėmė pareiškėjo K. D. patikslintą skundą (b. l. 15–16), kuriuo pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017-09-06 raštą Nr. (32.45-MANOVMI)RM-27986 „Dėl pateikto klausimo“ (toliau – VMI 2017-09-06 atsakymas) ir atšaukti visus su neteisėtu aktu susijusius veiksmus; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017-10-26 sprendimą Nr. 3R-330(AG-266/03-2017) (toliau – Komisijos sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad VMI jo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą išieškoti baudą, nors nutarimas dėl paskirtos baudos buvo apskųstas ir apie tai VMI buvo informuota. Pareiškėjo skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo paskirtos baudos išnagrinėtas tik 2017-10-04, tačiau VMI neatšaukė neteisėto išieškojimo, pareiškėjui nebuvo palikta 40 dienų baudai sumokėti ar sudaryti sutartį su VMI dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Pareiškėjui galimai siekia pakenkti Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, piktybiškai neperduodami duomenų VMI iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) arba perduoda klaidingus duomenis. Netenkinantį VMI atsakymą pareiškėjas skundė Komisijai, tačiau skundas buvo atmestas neišnagrinėjus visų ginčui reikšmingų aplinkybių, neištyrus pareiškėjo pateiktų įrodymų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 64–67) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 216 Eur, nes Trakų rajono apylinkės teismas 2016-07-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – ir 2016-07-22 Nutarimas) paskyrė 216 Eur administracinę nuobaudą (toliau – ir Nuobauda). Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi, kuri įsiteisėjo jos priėmimo dieną, 2016-07-22 Nutarimą paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjas teismo paskirtos baudos nustatytu terminu nebuvo sumokėjęs, VMI 2016-12-30 priėmė sprendimą išieškoti 216 Eur baudą, kurį per integracines sąsajas perdavė vykdyti antstoliui. Atsižvelgdama į 2017-01-04 gautą ANR informaciją dėl pareiškėjo pateikto skundo, VMI 2017-01-05 priėmė sprendimą sustabdyti baudos išieškojimą. Į nuolat teiktus pareiškėjo prašymus sustabdyti ir atidėti 216 Eur baudos išieškojimą VMI atsakymuose, pareiškėjui paaiškino, jog dėl paskirtos administracinio nusižengimo baudos ir su ja susijusių procesinių dokumentų kilusius ginčus sprendžia institucija, užfiksavusi pažeidimą. VMI priima atitinkamus sprendimus tik tada, kai pažeidimą užfiksavusi institucija, šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įveda ar tikslina duomenis ANR ir apie tai per informacinių sistemų integracines sąsajas perduoda pranešimą. Kadangi pareiškėjas paskirtos baudos per nurodytą terminą nesumokėjo, VMI priėmė 2017-09-07 sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą baudą iš turto ir per sukurtas Antstolių informacinės sistemos ir VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos integracines sąsajas perdavė vykdyti antstolei. Gavusi ANR informaciją, kad pareiškėjas 2017-09-21 apskundė 2016-07-22 Nutarimą, kuriuo paskirta bauda, VMI vėl 2017-09-22 priėmė sprendimą sustabdyti 2017-09-07 sprendimo dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo turto vykdymą, tačiau pagal ANR 2017-10-03 pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo skundas teisme nagrinėti nepriimtas, atnaujino 2017-09-07 sprendimo išieškoti laiku nesumokėtą baudą vykdymą. Mokesčių administratorius, įvertinęs jam pareiškėjo 2017-08-31 teiktą prašymą, visus turimus ir pateiktus dokumentus bei papildomą informaciją, 2017-09-06 pateikė pagrįstą atsakymą, jog nevykdyti paskirtos 216 Eur baudos išieškojimo pagal įsiteisėjusį 2016-07-22 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo.

Teismo posėdyje VMI atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad VMI ginčijamu raštu atsakė į vieną iš daugelio pareiškėjo paklausimų, t. y. 2017-08-31 paklausimą. Ginčijamą atsakymą institucija rengė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ).

4. Prie nagrinėjamos bylos prijungiama Komisijos bylos Nr. AG-266/03-2017 (toliau – Komisijos byla) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI 2017-09-06 atsakymo, kuriuo VMI atsisakė atidėti pareiškėjui skirtos baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad:

6.1. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-899-365/2016, kuri tą pačią dieną įsiteisėjo, atmetė K. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-22 Nutarimo, kuriuo K. D. skirta galutinė 216 Eur nuobauda.

6.2. Pareiškėjas teikė paklausimus VMI dėl Nuobaudos išieškojimo sustabdymo, jos mokėjimo atidėjimo, 2016-07-22 Nutarimo apskundimo (žr., pvz., Komisijos byla, b. l. 72, 74, 98–100, 102). VMI atsakymuose į šiuos pareiškėjo prašymus ne kartą jį informavo apie savo veiksmus, susijusius su Nuobaudos išieškojimo vykdymu ar sustabdymu, atsižvelgiant į ANR duomenis dėl 2016-07-22 Nutarimo apskundimo (žr., pvz., Komisijos byla, b. l. 43–44, 72, 73, 96, 101).

6.3. Pareiškėjas 2017-08-31 pateikė VMI paklausimą (toliau – 2017-08-31 paklausimas) administracinių baudų mokėjimo klausimais (b. l. 85), kuriame nurodė, kad jis nevengia mokestinių prievolių ir visada sumoka baudas, kad su VMI specialistais buvo sutaręs, jog jam paskirta Nuobauda jau pagal negaliojantį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir ji bus atidėta iki 2017-10-13, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Nuobaudos sumažinimo. Pareiškėjas prašė VMI nesiuntinėti dviprasmiškų pranešimų apie Nuobaudos išieškojimą, nes tokie veiksmai neatitinka VMI ir pareiškėjo susitarimo. Išreiškė nuomonę, kad jei VMI keičia savo sprendimus, tai pareiškėjas turi žinoti, kokiu pagrindu tai daroma. Pareiškėjas pakartojo savo 2017-07-14 prašymą atidėti Nuobaudos išieškojimą iki 2017-10-13, kol bus išnagrinėtas jo skundas Vilniaus apygardos teisme.

6.4. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-08-31 paklausimą, VMI parengė ir pareiškėjui išsiuntė skundžiamą 2017-09-06 atsakymą (b. l. 113). VMI 2017-09-06 atsakyme pareiškėjui, be kita ko, paaiškino, kad 2016-07-22 Nutarimas, kuriuo paskirta Nuobauda nepakeistas, baudos sumokėjimo terminas baigėsi 2017-07-13, pareiškėjas 2017-08-16 teiktame paklausime atsisakė sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Nurodė, kad ANR duomenimis, 2016-07-22 Nutarimo pareiškėjas nėra apskundęs, todėl nevykdyti išieškojimo nėra pagrindo. VMI 2017-09-07 priėmė sprendimą, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi, nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo 216 Eur baudą už administracinį nusižengimą (b. l. 117).

6.5. Pareiškėjas dėl VMI atsakymo pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1, 7), kuris buvo atmestas. Komisijos sprendime (Komisijos byla, b. l. 124–125) konstatuota, kad tuo atveju, jei pats mokesčių mokėtojas, pateikęs prašymą atidėti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, atsisako sudaryti mokestinės paskolos sutartį, atitinkamai jo prašymas nėra tenkinamas, todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2017-08-31 prašymo.

7. Pareiškėjas su VMI atsakymu ir Komisijos sprendimu nesutinka, teigia, kad VMI nurodymas vykdyti Nuobaudos išieškojimą yra negalimas, nes pareiškėjas VMI nurodęs apie Nutarimo apskundimą Vilniaus apygardos teismui, jo skundas buvo išnagrinėtas tik 2017-10-04. Tokiais veiksmais VMI piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais.

8. Mokestinių nepriemokų, taip pat ir baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo pagrindus nustato MAĮ 105 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Atitinkamai, ANK 675 straipsnis nustato nutarimų skirti baudą įvykdymo terminus ir tvarką, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 675 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami MAĮ nustatyta tvarka. MAĮ 88 straipsnis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Lietuvos Respublikos finansų ministras 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtino Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisykles (toliau – Taisyklės) (2016-07-21 įsakymo Nr. 1K-293 redakcija), kurių 14 punkte nustatyta, kad mokėtojas teikia mokesčių administratoriui prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą; prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą turiniu keliami reikalavimai nurodyti Taisyklių 17 punkte. Mokestinės nepriemokos priverstinio sustabdymo pagrindus nustato MAĮ 110 straipsnis, pagal kurį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą (1 dalis); mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą (2 dalis).

9. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad mokesčių administratoriui, įstatymų leidėjas pavedė administruoti už administracinius nusižengimus įsiteisėjusiais nutarimais paskirtų baudų išieškojimą iš šios prievolės nevykdančių asmenų. Iš MAĮ 2 straipsnio 4 dalies ir ANK 675 straipsnio nuostatų sisteminės analizės darytina išvada, kad laiku nesumokėta bauda tampa mokestine nepriemoka MAĮ prasme. Kita vertus, mokesčių administratorius turi teisę MAĮ nustatyta tvarka spręsti dėl įsiteisėjusiu nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, jei šis klausimas neišspręstas priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat privalo sustabdyti priverstinį baudos išieškojimą, jei toks nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Byloje keliamo ginčo kontekste paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-899-365/2016, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas dėl 2016-07-22 Nutarimo atmestas ir šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo, kaip ir nustatyta ANK 654 straipsnyje. ANK nuostatos nenumato galimybės suinteresuotam asmeniui apskųsti apygardos teismo nutartį aukštesnės instancijos teismui. Tai reiškia, kad pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos teisena yra baigta, todėl jokie pareiškėjo skundai ar kreipimaisi į teismą ar kitas institucijas dėl Nutarimo panaikinimo, pakeitimo buvo ir yra teisiškai nereikšmingi. Minėtoje nutartyje teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji yra galutinė ir neskundžiama. Taigi, pareiškėjas nuo šios teismo nutarties išsiuntimo dienos per 40 kalendorinių dienų privalėjo sumokėti skirtą Nuobaudą, o pareiškėjo pateikti skundai dėl 2016-07-22 Nutarimo negalėjo būti laikomi MAĮ 110 straipsnyje nustatytu imperatyviu pagrindu, sustabdyti Nuobaudos priverstinį išieškojimą.

11. Byloje esantys pareiškėjo kreipimaisi į VMI dėl paskirtos Nuobaudos išieškojimo sustabdymo ar atidėjimo, taip pat VMI teikti atsakymai ir paaiškinimai į pareiškėjo kreipimusis (žr. šio teismo sprendimo 6.2. punktą) patvirtina, kad pareiškėjui VMI pranešus ir pastarajai gavus ANR informaciją dėl 2016-07-22 Nutarimo apskundimo (nors, kaip minėta, tokie pareiškėjo skundai negalėjo turėti įtakos šio nutarimo teisinei galiai), VMI sustabdydavo Nuobaudos išieškojimo vykdymą, išnykus sustabdymo pagrindams – vėl atnaujindavo. Teismas pastebi, kad VMI 2017-09-22 sprendimu (b. l. 122 ), t. y. jau po skundžiamo VMI 2017-09-06 atsakymo priėmimo, vėl buvo sustabdžiusi Nuobaudos išieškojimą. Be to, atsakymuose į daugkartinius pareiškėjo paklausimus VMI detaliai ne kartą iki skundžiamo atsakymo priėmimo paaiškino pareiškėjui baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo vykdymo sustabdymo pagrindus, taip pat tvarką, pagal kurią paskirtos baudos sumokėjimas gali būti atidedamas ar išdėstomas Taisyklėse nustatyta tvarka (žr., pvz., b. l. 90–92, 98–99).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iki skundžiamo VMI 2017-09-06 atsakymo priėmimo buvo 2017-07-14 pateikęs prašymą atidėti arba išdėstyti Nuobaudos sumokėjimą iki 2017-10-13 (Komisijos byla, b. l. 74), vėliau 2017-08-16 paklausimais (Komisijos byla, b. l. 98–100) prašė nesudarinėti su juo mokestinės paskolos sutarties, nenagrinėti 2017-07-14 prašymo, nes vyksta pareiškėjo skundo dėl baudos sumažinimo nagrinėjimas teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2017-08-04 rašte (Komisijos b. l. 73) pareiškėjui nurodė, kad nenagrinės iš esmės 2017-04-14 prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą, nes vėlesniame paklausime pareiškėjas atsisako su VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Įvertinus pareiškėjo 2017-07-14 ir 2016-08-16 paklausimų turinį, matyti, kad pareiškėjas baudos mokėjimo atidėjimo siekia būtent dėl aplinkybės, kad yra, pareiškėjo įsitikinimu, apskundęs teismui 2016-07-22 Nutarimą, tačiau ne dėl kitų priežasčių, kurias pagal Taisykles vertina mokesčių administratorius, gavęs prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo.

13. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad rengiant skundžiamą VMI 2017-09-06 atsakymą, nebuvo MAĮ 110 straipsnyje nustatyto pagrindo, kuriam esant mokesčių administratorius privalo stabdyti baudos išieškojimo vykdymą. Pareiškėjui nustatyta tvarka 2017-08-31 paklausime nepateikus aiškaus prašymo atidėti ar išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, VMI neturėjo teisinio pagrindo šį klausimą spręsti MAĮ 88 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka bei tenkinti pareiškėjo 2017-08-31 paklausime iškeltą reikalavimą atidėti baudos sumokėjimą iki tol, kol pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

14. Teismas pažymi, kad MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas, t. y. iš karto po skundžiamo atsakymo VMI priimtas 2017-09-07 sprendimas, sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, tačiau šio sprendimo pareiškėjas neskundžia. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas VMI 2017-09-06 atsakymas pareiškėjo keliamo ginčo kontekste vertintinas kaip atsakovės VAĮ (akto redakcija, galiojusi 2017-08-31 prašymo pateikimo momentu) 14 straipsnio, kuris nustato pagrindinius prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose principus, reglamentuojama veikla, pateikiant atsakymą į pareiškėjo 2017-08-31 paklausimą.

15. Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį, prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) asmens prašymo nagrinėjimas yra institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą; atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus (4.1. ir 4.2. punktai).

16. Pareiškėjas 2017-08-31 paklausime prašė sustabdyti (atidėti) Nuobaudos išieškojimą, o skundžiamu VMI 2017-09-06 atsakymu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nes pareiškėjas atsisakė sudaryti mokestinės paskolos sutartį, o 2016-07-22 Nutarimas, VMI turimais duomenimis, nėra apskųstas. Įvertinus skundžiamo VMI atsakymo turinį pareiškėjo teikto 2017-08-31 paklausimo, taikytino teisinio reguliavimo ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad skundžiamu VMI 2017-09-06 atsakymu tinkamai atsakyta į pareiškėjo 2017-08-31 paklausimą, toks atsakymas atitinka VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėse įtvirtintus tokio pobūdžio atsakymams keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti informuotam dėl jo, galima teigti, kartotinio prašymo išnagrinėjimo.

17. Nagrinėjamo ginčo ribose nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad VMI piktnaudžiavo įgaliojimais, nesutikdama atidėti Nuobaudos mokėjimą, nes jie paneigti rašytiniais įrodymais. VMI atsakyme aiškiai nurodė savo valią netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti Nuobodos išieškojimą ir nurodė esmines, tokią išvadą pagrindžiančias aplinkybes, kurios iš esmės atitinka MAĮ ir Taisyklėse nustatytą VMI kompetenciją, susijusią su baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo administravimu. Tai konstatavus, pareiškėjo reikalavimas panaikinti VMI atsakymą, sustabdyti ir atšaukti su skundžiamu VMI atsakymu susijusius veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius VMI neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2017-08-31 paklausimą, naikinti VMI 2017-09-06 atsakymą nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Kartu nėra pagrindo naikinti ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Komisijos 2017-10-04 sprendimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Pareiškėjas patikslintame skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas