Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., S. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja R. J. ir A. J. buvo sutuoktiniai. Jie turi du vaikus: suinteresuotus asmenis E. J. ir S. J.. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. J. mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Į bylą pateikto valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenimis, A. J. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis tvarto, 1/3 dalis daržinės ir malkinė, esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po A. J. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė. Pirmos eilės įpėdinai, t. y. mirusiojo vaikai, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nenurodė, palikimo nėra priėmę. Pareiškėja nurodė, kad po A. J. mirties jo turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo A. J. vardu registruotame turte yra deklaravusi gyvenamąją vietą, pareiškime savo faktinės gyvenamosios vietos adresą pareiškėja nurodė tą patį. Į bylą pateiktos užsakymo išrašų kopijos patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius už elektrą UAB „Ignitis“, už vandenį UAB „Radviliškio vanduo“, už atliekų išvežimą VšĮ Šiaulių rajono atliekų tvarkymo centrui.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po A. J. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinė R. J., mokėdama turto išlaikymo mokesčius (už elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą), taip pat šiame turte gyvendama. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po savo sutuoktinio A. J. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.