Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

jo gynėjui advokatui G. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2017-02-12 apie 14 val. 20 min. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.54 promilės alkoholio) sukėlė konfliktą, kurio metu motinai T. S., sėdinčiai ant lovos, sudavė vieną smūgį ranka į veidą, po ko tempė už plaukų. T. S. nukritus nuo lovos ant grindų, V. S. ranka T. S. sudavė keturis smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė motinai T. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną jis išėjo į turgų, nusipirko produktų, grįžo ir kartu su motina išgėrė, prasidėjo šeimyninis konfliktas ir jis atsidūrė policijoje, o mama liko namuose. Rytą jis išgėrė vieną litrinį butelį alaus, o motina gėrė Kagor raudoną vyną. Kai grįžo iš turgaus, dar išgėrė vieną butelį stipraus alsus, o mama toliau gėrė savo Kagorą. Dėl ko susipyko su motina, neprisiminė, nes abu buvo girti. Iš pradžių apsižodžiavo, tada kaltinamasis pastūmė motiną, kai ją pastūmė, mama buvo virtuvėje, sėdėjo ant sofos. Mama pasitraukė toliau. Nelabai prisimena aplinkybių. Trenkė mamai su ranka į veidą, blogai padarė, neprisiminė, kodėl trenkė. Neprisiminė, ar po smūgio mama buvo nukritusi nuo sofos. Mano, kad negalėjo būti, kad mamai sudavė per veidą 4 kartus, atrodo, kad sudavė vieną kartą. Už plaukų netampė, gal vieną kartą patempė. Nuotrauką motinos byloje matė, kraujas ant jos veido galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, taip išeina, kad galėjo suduoti smūgius. Negalėjo būti, kad konfliktas dėl pinigų. Anksčiau tarp jo ir mamos buvo konfliktas ir jam buvo paskirta gyventi atskirai nuo motinos, tačiau jis ateina pas motiną, nes reikia atnešti malkų, vandens, pakurti krosnį, motina blogai vaikšto. Kai mama negeria, kai kaltinamasis negeria, konfliktų su motina nebūna, konfliktai būna, kai išgeria. Prašė paskirti jam viešuosius darbus, nes tada galėtų padėti mamai.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 12 straipsni), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-02-12 14:19 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešimas, kad pranešėja prašo policijos pagalbos, prieš ją smurtauja jos neblaivus sūnus, ryšys nutrūko, adresas paimtas iš kitų kvietimų. Vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 3).

Iš 2017-02-12 patrulio L. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2017-02-12 apie 14:33 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėja prašo pagalbos, prieš ją smurtauja neblaivus sūnus. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė T. S., kuri paaiškino, kad ją sumušė neblaivus sūnus V. S.. Ji paaiškino, kad jos sūnus parėjo iš parduotuvės girtas, pradėjo su ja konfliktuoti, konflikto metu sūnus pradėjo tampyti ją už plaukų, pargriovęs ant žemės iš kumščių daužė jai į veidą, tempė per grindis, įžeidinėjo, keikėsi, šūkavo. Namai netvarkingi, matosi išgertuvių požymiai, S. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sklido alkoholio kvapas. T. S. buvo adekvati, alkoholio kvapo nesijautė, verkė, buvo sutrikusi. Protokole smurtą galintys rodyti požymiai yra pažymėti ant kaktos kairėje pusėje (nubrozdinimas, atsirado tempiant per žemę), kairėje panosės pusėje, ant lūpų per vidurį (kraujuojančios žaizdos, atsirado nuo smūgių kumščiais), ant plaštakų (nubrozdinimas, atsirado tempiant per žemę). Kaltinamasis įvykio vietoje paaiškino, kad savo mamos nemušė, ją mušė draugas, bet jo nenurodė (b. l. 4-10).

Apklausta kaip nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-02-12 sūnus Viačeslav nakvojo pas nukentėjusiąją, nes jis jai atneša malkų. Ji yra po insulto ir negeria. Sūnus ryte su draugu vartojo alkoholį, jaunesnio sūnaus nebuvo namuose. Sūnaus draugas išėjo, o ji paprašė sūnaus nueiti į parduotuvę ir nupirkti maisto. Jis nupirko, ko prašė, grąžos neatidavė, tada sūnus pasakė duoti dar 10 eurų, nes važiuos pas draugą. Nukentėjusioji pasakė, kad nieko jam neduos, nes jis visiškai girtas. Tada sūnus supyko ir nukentėjusiajai sėdint ant sofos ir trenkė jai vieną kartą delnu į veidą. Tada ji pasakė, kad jis "eis pieno programą", kai praneš policijai, taip sūnus nusiramino. Po pirmo smūgio į veidą sūnus dar tempė už plaukų, nuo to nukrito ant žemės, jis jai sudavė 4 kartus į įvairias veido vietas, iš nosies bėgo kraujas, jautė skausmą. Į medikus nesikreipė, nes yra po insulto ir sunkiai vaikšto (b. l. 14).

Iš 2017-02-12 14:59 val. alkotesterio kvito matyti, kad V. S. nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais teisme, nuketėjusiosios T. S. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio kvitu, registruoto įvykio žiūryklės duomenisi. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad į BPC skambino moteris, kuri rašė policijos pagalbos, nes prieš ją smurtauja jos neblaivus sūnus. Adresas nustatytas iš ankstesnių kvietimų ir yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus šiuo adresu paaiškėjo, kad policijos pareigūnus kvietė T. S., namuose matyti išgertuvių pėdsakai, nuo jos alkoholio kvapas nesklinda, ji buvo adekvati. Ant jos veido – ant lūpų, panosės kairėje pusėje, kaktos kairėje pusėje ir ant plaštakų matosi smurtą galintys rodyti požymiai – kraujuojančios žaizdos ir nubrozdinimai. T. S. paaiškino, kad sūnus konflikto metu pradėjo ją tampyti už plaukų, pagriovė ant žemės, iš kumščių daužė jai į veidą, tempė per grindis, įžeidinėjo, keikėsi, šūkavo. V. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sklido alkoholio kvapas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad sūnus, atsisakius jai duoti jam 10 eurų, rankos delnu trenkė jai į veidą, tempė už plaukų, nuo ko ji nukrito nuo sofos ant žemės, sudavė 4 smūgius į įvairias veido vietas, iš nosies jai bėgo kraujas, juto skausmą. Tokiu būdu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus 2,54 promilių girtumo, namuose konflikto metu sudavė motinai, sėdinčiai ant lovos, vieną smūgį ranka į veidą, po ko tempė ją už plaukų. T. S. nukritus ant žemės, kaltinamasis ranka sudavė jai 4 smūgius į veidą ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimi giminaičiai sūnus ir motina. Kaltinamasis teisme nurodė, kad jis gyvena su motina tik nuo 2016 m. lapkričio 29 d. jam yra skirta kardomoji priemonė gyventi atskirai nuo motinos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad iš esmės kaltinamasis pastoviai gyvena kartu su motina, taigi yra šeimos narys, todėl jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip smurtaujant fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Bausmės skyrimas

V. S. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-12 14:54 val. iki 2017-02-14 13:00 val., jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 322, 28, 29).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. S. yra neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo analogiškų veiksmų nukentėjusiosios T. S. atžvilgiu. Administracine tvarka baustas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėje ar registravimus priklausomybės ligų centro įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamajam iš karto po veikos padarymo nustatytas 2,54 promilių girtumas ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kadangi kaip nurodė pats kaltinamasis kai jis būna blaivus, su motina nekonfliktuoja. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis yra neteistas, todėl skiriant bausmę turi būti vadovaujamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atrėminimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Įvertintinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis prašė skirti jam viešuosius darbus, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti V. S. nuteistu 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-12 14:54 val. iki 2017-02-14 13:00 val., t. y. dvi dienas, kas atitinka 12 viešųjų darbų valandų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti V. S., jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.