- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-193-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15530-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- G. Ž., A. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. Ž. ir A. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. Ž. ir A. Ž. (toliau – pareiškėjai) 2024 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Prašyme nurodė, kad santuokos metu pareiškėjams gimė dukra A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri prašymo pateikimo dieną yra nepilnametė, pareiškėjai daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo, o santuokai nutraukti yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje, t. y. nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu yra veiksnūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai turi dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų, t. y. kitą dieną po šios nutarties priėmimo pareiškėjai neturės nepilnamečių vaikų, o taip pat pareiškėjai nurodė, kad jau daugiau kaip metus nebegyvena santuokinio gyvenimo.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės atitinka abi CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, kurios esant sutuoktinių santuoka bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
6. Teismas sprendė, kad kreipimosi į teismą metu iki pareiškėjų dukros pilnametystės buvo likę dešimt dienų, be to, pareiškėjai atitinka kitą specialią CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl savo esme pareiškėjų pareiškimas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka, o pareiškimo pateikimas pareiškėjų dukrai beveik sulaukus pilnametystės, teismui leidžia spręsti apie pareiškėjų siekį išvengti santuokos nutraukimo notarine tvarka iš individualių paskatų.
7. Teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis). Išaiškino, jog dėl santuokos nutraukimo pareiškėjai turėtų kreiptis į pasirinktą notarą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog prašymo pateikimo metu pareiškėjų dukra nebuvo tapusi pilnamete.
8.2. Pareiškėjai pažymėjo, kad prašymas buvo pateiktas bei skundžiama nutartis buvo priimta dukrai esant nepilnametei.
8.3. Pareiškėjai nurodė, kad neturi ir negali turėti jokių paskatų vengti santuokos nutraukimo notarine tvarka, kadangi tiek santuokos nutraukimas teisme, tiek notarine tvarka sukelia analogiškas juridines pasekmes.
8.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį galimai nepagrįstai siekia perkelti sutarties tvirtinimo pareigą notarui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
12. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai – 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
13. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjai turi dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų, t. y. kitą dieną po šios nutarties priėmimo pareiškėjai neturės nepilnamečių vaikų, taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai jau daugiau kaip metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai iš esmės atitinka abi CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl sprendė, kad yra visos sąlygos sutuoktinių santuoką bendru sutikimu nutraukti notarine tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, jog joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, t. y. sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.
15. Pareiškėjai kreipimosi į teismą metu, t. y. 2024 m. lapkričio 11 d. turėjo nepilnametę dukrą, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tuo labiau kaip teisingai nurodė apeliantai, skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. 2024 m. lapkričio 20 d., pareiškėjų dukra vis dar buvo nepilnametė, todėl apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui esamuoju laiku, t. y. skundžiamosios nutarties priėmimo metu nenustačius CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų visumos, šiuo atveju, pareiškėjams prašymo pateikimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu turint nepilnametį vaiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad savo esme pareiškėjų prašymas atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas bei atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi šiuo atveju pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjų prašymo pateikimo metu, šalys turėjo nepilnametį vaiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų G. Ž. ir A. Ž. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.