Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (A.S. sužalojimas 2010-06-22) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo V. S. sukėlimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimu 18 metų;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (V. S. sužalojimas 2010-07-19) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 18 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant neatliktos bausmės dalį, ir N. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 19 metų ir 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pirmus 5 metus kalėjime, likusią dalį - pataisos namuose.

Iš N. S. priteista: V. S. 5 596,50 Lt turtinei ir 498 440 Lt neturtinei žalai atlyginti; V. S., J. S. ir M. S. kiekvienam po 198 440 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 5 062,05 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 1 638,63 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo A. S. ir sukėlė fizinį skausmą V. S., o būtent: 2010 m. birželio 22 d., apie 2 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, N. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tris kartus spyrė savo sutuoktinei A. S. į galvą ir tuo jai padarė kraujosruvas abiejų akių, viršutinės lūpos srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tyčia sudavė smūgį ranka į galvą nukentėjusiajam V. S., kuris mėgino apginti savo dukrą A. S., ir tuo pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Be to, N. S. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę A. S., o būtent: 2010 m. liepos 19 d. apie 19.15 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, N. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai, tai yra sukeliant nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir savo mažamečio sūnaus V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, sukeliant jam dideles dvasines kančias, tyčia sudavė rankomis du smūgius A. S. į krūtinę ir pilvą, tuo jai padarydamas nubrozdinimą krūtinės kairėje bei kraujosruvą pilvo kairėje, po to smogė nukentėjusiajai peiliu dvylika kartų į krūtinę, pilvą, kitas kūno vietas, tuo jai padarydamas durtines – pjautines žaizdas dešinės krūties srityje, krūtinės dešinėje, dilbiuose, dešinėje šlaunyje, kelių srityse, krūtinės kairės pusės, pilvo durtines – pjautines žaizdas su širdies dešinio skilvelio, kepenų dešinės skilties, apatinės tuščiosios venos, skrandžio pažeidimais, ko pasekoje komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, vidaus organų mažakraujystė, hemoraginis šokas ir nukentėjusioji 2010 m. liepos 19 d. 22.20 val. ligoninėje mirė.

Po to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, po suduotų smūgių rankomis ir peiliu A. S., N.S. tyčia sudavė ranka vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam V. S., mėginusiam apginti savo dukrą, ir tuo jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kairiame skruoste.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas neginčijo savo kaltės dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis N. S. skundžia ir prašo panaikinti tik Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Dėl N. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus

Apelianto N. S. prašymas - jį išteisinti - atmestinas, nes apelianto skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės itin žiauriai nužudžius savo žmoną A. S.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės nužudžius žmoną, savo skunde naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodo, jis tik kitaip, nei apygardos teismas, vertina byloje surinktus įrodymus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė jų vertinimo motyvus. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.

Toks apelianto teiginys neatitinka tikrovės. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo V. S. parodymai nėra subjektyvūs ir juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Visų pirma, pažymėtina, kad apelianto kaltė itin žiauriai nužudžius žmoną grindžiama ne tik nukentėjusiojo V. S. parodymais, bet ir liudytojų E. K., K. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos specialistų išvadomis, medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadomis ir kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Aptariamoje byloje nustatyta, kad A. S. buvo sunkiai sužalota 2010 m. liepos 19 d. apie 19.15 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste. Nustatyta, kad šio įvykio metu minėtame gyvenamajame name be nukentėjusiosios A. S. buvo jos mažametis sūnus V.S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiosios A. S. tėvas V. S.

Nukentėjusysis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai parodė apie 2010 m. liepos 19 d. jo namuose įvykusio įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalota jo dukra A. S., aplinkybes. Nukentėjusysis teisme parodė, jog 2010 m. liepos 19 d. išgirdo nežmogišką triukšmą, rėkė A. (S.) ir mažasis anūkas. Nubėgęs į M. kambarį pamatė, kad mažasis anūkas V. guli A. tarp kojų, o dukra kruvina nukritusi ant rašomojo stalo, ją ,,užvertęs“ buvo N. S. A. buvo kruvina, nukentėjusiajam paklausus, ką N. daro, šis trenkė kumščiu jam į veidą ir jis nugriuvo. Dukra rėkdama išbėgo iš kambario ir iš namų. Paskui ją išbėgo N. S. Viskas vyko pirmojo aukšto kambaryje. Jis matė kaip A. bėgo link vartų, paskui grįžo atgal ir nukrito. Pribėgęs prie dukros jos kūne matė daug durtinių žaizdų. Nukentėjusysis nepastebėjo, kad N. S. būtų turėjęs kokį nors daiktą ir nematė, kad jis būtų badęs peiliu dukrą (6 t., 54-56 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo šiais nukentėjusiojo V. S. parodymais, jais neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusiojo V. S. nurodytų įvykių seka ir aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nukentėjusysis V. S. savo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (2 t., 103–104 b. l.). Aplinkybę, kad nukentėjusiajam 2010 m. liepos 19 d. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas jo nurodytomis aplinkybėmis, patvirtino specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. S. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja apauta batu ar kitais panašiais pobūdžio daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-07-19. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje (2 t. 129 b. l.). Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. K. parodė, jog jie su kolega 2010 m. liepos 19 d. radijo ryšiu gavo pranešimą, kad peiliu sužalota moteris. Nuvykę į įvykio vietą už kiemo ribų rado virtuvinį peilį, sužalota moteris gulėjo privataus namo kieme ant pievutės. Sužalotos moters tėvas papasakojo, kad vyras dukterį subadė peiliu (4 t., 106-107 b. l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog atlikus įvykio vietos apžiūrą, (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoje dalyje 30 cm nuo bortelio ir 3,50 m nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą buvo rastas peilis, ant kurio matomos raudonos dėmės. Nuo (duomenys neskelbtini) namo tvoros įėjimo vartų ant betoninių trinkelių matomos raudonos dėmės. Kraujo dėmės veda į namą, kurio hole matomos į kraują panašios dėmės kurios veda į kambarį, kuriame yra lova, stalas, prie stalo yra 50 cm ovali galimai kraujo dėmė (1 t., 11 - 20 b. l.). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad pranešimas apie (duomenys neskelbtini), sumuštą moterį buvo gautas 2010-07-19 19.27 val., greitoji pagalba į įvykio vietą atvyko 19.38 val. (2 t., 176 b. l.). A. S. pristatyta į KMUK 2010 m. liepos 19 d. 21.02 val. (2 t., 177 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. S. mirties priežastis krūtinės kairės pusės, pilvo durtinės – pjautinės žaizdos dešinio skilvelio, kepenų dešinės skilties, apatinės tuščiosios venos, skardžio sužalojimais. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, vidaus organų mažakraujyste, hemoraginiu šoku. A. S. mirtis įvyko 2010 m. liepos 19 d., 22.20 val. (1 t. 23-29 b. l.). Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Durtinės - pjautinės žaizdos, vidaus organų sužalojimai padaryti duriančiai pjaunančiu savybių peilio tipo daiktu (-ais). Nubrozdinimas krūtinės ląstoje, kraujosruva pilvo kairėje padaryti kietu buku daiktu (-ais). Neatmetama, kad po durtinių -pjautinių žaizdų, vidaus organų sužalojimų padarymo tiriamoji kurį laiką galiojo atlikti savarankiškus veiksmus. Durtinės - pjautinės žaizdos, vidaus organų sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo iki patekimo į stacionarą (1 t., 32-34 b. l.). Specialistas atlikęs žalojančio įrankio identifikaciją savo išvadoje konstatavo, kad tirti pateiktos A. S. lavono, krūtinės kairės pusės ir pilvo žaizdos yra durtinės – pjautinės. Žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Tikėtina, kad tirtos A. S. žaizdos padarytos pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutapančių požymių visuma nėra individuali (1 t. , 54-61 b. l.). Atlikus serologinį ir DNR tyrimą specialistai davė išvadą, jog dviejuose pavyzdžiuose iš įvykio vietos, ant medžiagos iškarpos, peilio geležties ir rankenos, dviejų paklodžių, N. S. šortų, A. S. liemenėlės, suknelės yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. N. S. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą ant paklodės gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su A. S. DNR profiliu ir DNR profiliu gautu N. S. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu. Ant N. S. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (1 t., 48-49 b.l.).

Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas K. P., kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 170 b. l.), kad jis 2010 m. liepos 19 d. savo automobiliu vežė nuteistąjį N. S. iki (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančią žmoną. Liudytojas parodė, jog 2010 m. vasarą, liepos mėnesį, datos tiksliai neprisimina, galimai 19 dieną, po pietų, N.S. prašymu pavežė jį iki parduotuvės, o nuvežus N. S. iki parduotuvės, apie 18.30 val., pastarajam paprašius nuvežti jį pas žmoną, jis atvežė N. S. prie namo, kur gyveno jo žmona su tėvais. N. S. paprašė jo palaukti, sakė, kad ilgai neužtruks. Jis laukė N. S. prie jo žmonos namų mašinoje apie 10 minučių. N. S. sugrįžus į automobilį, jis matė ant N. S. šviesių marškinėlių kraujo dėmes. N. S. buvo apsivilkęs marškinėliais ir šortais. Pamatęs kraujo dėmes, jis jo paklausė kas buvo, N. S. pasakė, jog susimušė su uošviu, nes šis neleido pamatyti žmonos. Apie konfliktą su uošviu N. S. plačiau nepasakojo. Jis parvežė N. S. prie namų, į kiemą ir šis išėjo namo. Po to, jo nematė. Kai vežė N. S. pas žmoną, pastarasis rankose nieko neturėjo (5 t., 60-61 b. l.). Taigi liudytojas K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai ir nuosekliai parodė, jog jis įvykio dieną vežė N. S. į įvykio vietą, o po to parvežė jį namo ir matė kraujo dėmes ant jo drabužių. Netikėti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes šio liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra vienodi ir nuoseklūs, be to liudytojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo V. S. nurodytoms aplinkybėms bei kitiems aptartiems rašytiniams įrodymams.

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma (nukentėjusiojo V. S., liudytojų N. P., E. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kelios teismo medicinos specialistų išvados, medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys ir kiti rašytiniai bylos duomenys) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusiąją A. S. itin žiauriai nužudė jos sutuoktinis apeliantas N. S.

Apeliantas teigia, jog jo nekaltumą įrodo aplinkybės, jog ant žmogžudystės įrankio nerasta jo pirštų antspaudų ir jokių jo biologinių pėdsakų, bei tai, kad jo rankų pirštų nagų nuokarpose žmogaus kraujo nerasta.

Šie apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvadų dėl jo kaltės nužudžius savo žmoną.

Visų pirma teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis po įvykio buvo sulaikytas ne iš karto, o praėjus trims paroms, t. y. 2010 m. liepos 22 d. 3.00 val. (3 t., 2 b. l.), todėl žmogaus kraujo pėdsakų ant jo rankų pirštų panagėse galėjo jau ir nebūti. Antra, iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, jog N. S. atsisakė duoti rankų (pirštų, delnų) atspaudus, motyvuodamas tuo, kad yra nekaltas (1 t., 75 b. l.), jis taip pat atsisakė duoti ir seilių pavyzdžius DNR tyrimui (1 t., 76 b. l.), todėl nelogiškas apelianto teiginys, kad ant nusikaltimo įrankio nerasta jo pirštų antspaudų ir jokių jo biologinių pėdsakų, nes toks tyrimas, nuteistajam atsisakius duoti lyginamuosius pavyzdžius, atliekamas nebuvo. Trečia, apelianto teiginiai, jog nelogiška, kad jis, po nusikaltimo padarymo, turėdamas realią galimybę paslėpti nusikaltimo įrankį, būtų jį numetęs šalia nusikaltimo vietos, ir kad turėdamas galimybę sunaikinti rūbus, jų nesunaikino, yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (netoli nusikaltimo vietos buvo rastas nusikaltimo įrankis, o ant nuteistojo N. S. šortų rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su A. S. DNR profiliu).

Apeliantas teigia, jog jis nusikaltimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtino liudytojai A. V., K. V., M. S., K. P., kurių parodymų teismas neįvertino. Be to, byloje nenustatyta ir eksperto išvadoje nenurodyta kiek konkrečiai laiko praėjo nuo sužalojimų A. S. padarymo iki jos mirties.

Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad byloje nenustatyta kiek konkrečiai laiko praėjo nuo sužalojimų A. S. padarymo iki jos mirties. Byloje nustatyta, jog A. S. buvo sužalota 2010 m. liepos 19 d. apie 19.15 val., o jos mirtis įvyko 2010 m. liepos 19 d., 22.20 val. (1 t. 23-29 b. l.), tai kad specialisto išvadoje nenurodytas konkretus laiko tarpas praėjęs nuo sužalojimų A. S. padarymo iki jos mirties, neduoda pagrindo teigti, jog jis nenustatytas. Minėti objektyvūs duomenys rodo, jog nuo A. S. padarytų sužalojimų momento iki jos mirties praėjo 3.05 valandos.

Taip pat neteisus apeliantas, teigdamas, kad teismas nevertino liudytojų A. V., K. V., M. S., K. P. parodymų, kurie neva patvirtina, kad jis įvykio metu buvo namuose. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tikrino nuteistojo pateiktą versiją, kad jis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepasitvirtino. Teismas, tikrindamas šią nuteistojo versiją, ištyrė nuteistojo minimų liudytojų parodymus. Iš liudytojų A. V., K. V., M. S., K. P. parodymų turinio matyti, jog nei vienas iš jų neparodė, kad būtų visą įvykio dieną matęs ir bendravęs su N. S. Visi paminėti liudytojai davė parodymus apie įvykius, kurie vyko 2010 m. liepos 19 d. nuo 20 val. ir vėliau, t. y. po to, kai N. S. žmona jau buvo sužalota (A. S. buvo sužalota 19.15 val.). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodyti liudytojai nepatvirtino jo versijos, kad jis A. S. sužalojimo metu buvo (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis V. S. ir liudytojas K. P. patvirtino, jog A. S. sužalojimo metu N. S. buvo įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) mieste. Tai, kad nei nukentėjusysis V. S., nei liudytojas K. P. nematė pas N. S. peilio, nėra pakankamas pagrindas abejoti dėl N. S. kaltės padarius šį nusikaltimą.

Apeliantas savo skunde teigia, jog teismas neįvertino liudytojos R. S., kuri teigė girdėjusi, kad atvykusiems medikams bei policijos pareigūnams nukentėjusioji pasakė, jog sužalojimus jai padarė vyras N. S., parodymų. Apeliantas nurodo, kad šie parodymai yra akivaizdžiai melagingi, nes jų nepatvirtino nei GMP darbuotoja J. K., nei VPK darbuotojas E. K.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytais liudytojos R. S. parodymais nuteistojo N. S. kaltės nuosprendyje negrindė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad 2010 m. liepos 19 d. A. S. sužalojo bei tuo pačiu ir jos mirtį sukėlusius kūno sužalojimus padarė nuteistasis N. S., ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo N. S. nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus. Byloje nustatyta, kad N. S. nužudė savo šeimos narį - žmoną ir tai padarė itin žiauriai, mažamečio sūnaus V. akivaizdoje, sukeliant jam dideles dvasines kančias, bei sukeliant didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias A. S., ką patvirtina padarytų sužalojimų pobūdis ir skaičius (nukentėjusiajai suduota peiliu dvylika kartų į krūtinę, pilvą, kitas kūno vietas).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, N. S. už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai) paskyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra didesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone ji nėra aiškiai per griežta. Aptariamas apelianto padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta tiesiogine tyčia. Nustatyti du šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – nužudytas šeimos narys – žmona ir nužudymas padarytas itin žiauriai. Šio nusikaltimo sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos – nužudyta jauna moteris, trijų vaikų motina. Be motinos liko trys nepilnamečiai vaikai. Nustatyta, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lengvinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Apeliantas naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neužilgo po to, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, o tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Apeliantas skunde aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam N. S. už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą yra paskirta tinkamo dydžio bausmė, laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

Apeliantas mano, kad jis yra nuteistas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Tokį pažeidimą apeliantas sieja su aplinkybe, kad dar iki teismo per masines informavimo priemones buvo skleidžiama melaginga ir tiesos neatitinkanti informacija apie jį, o tai, apelianto manymu, galėjo padaryti įtaką teismui priimant sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (teisėjai) būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, nenustatė.

Aptariamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog žiniasklaidoje apie N. S. kaltumą būtų pasisakę jo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėję teisėjai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamojo N. S. kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjų elgesio proceso metu. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime dėl priimtinumo byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, decision of 11 January 2000) pažymėjo, kad aktualių įvykių nušvietimas spaudoje yra naudojimasis saviraiškos laisve, kurią garantuoja Konvencijos 10 straipsnis. Aktyvios spaudos kampanijos, susijusios su procesu, atveju lemiamas dalykas yra ne subjektyvūs kaltinamojo būgštavimai dėl išankstinio nusistatymo nebuvimo, kurio reikalaujama iš bylą nagrinėjančių teismų, kad ir kaip jie būtų suprantami, bet tai, ar konkrečiomis bylos aplinkybėmis jo baimė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta. Apeliantas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kaip dėl žiniasklaidoje pateiktos informacijos galėjo būti paveikti jo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėję teisėjai, todėl atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis teismo priimto skundžiamo nuosprendžio turinio ir esmės, apelianto skundo teiginys dėl konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo N. S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.