Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1956-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
1-1956-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00024-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
G. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1956-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00024-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantys individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. iš anksto žinodamas, kad taps tik formaliu UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tačiau šių pareigų realiai neatliks bei įmonei nevadovaus, nepriims įmonės apskaitos ir kitų dokumentų, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2012 m. spalio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį pagamino netikrą dokumentą, pasirašydamas kompiuterinės technikos pagalba paruoštus ir asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00027-14, jam pateiktus atspausdintus dokumentus, t. y. 2012 m. spalio 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V), įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, G. Ž., nuo 2012 m. spalio 8 d. yra UAB ,,P“ vienasmenis valdymo organas. Tokiu būdu, G. Ž. pasirašydamas dokumentą su žinomai netikrais duomenimis, pagamino netikrą dokumentą.

Kaltinamasis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo tik formalus UAB „P“ direktorius, niekada šios įmonės veikloje nedalyvavo. Negali pasakyti nei kur minėta įmonė buvo registruota, nei kur buvo jos ofisas. Kur buvo laikomi šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino, taip pat nežino, kas tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „P“ direktoriumi jam pasiūlė tapti A. P., kurį jis pažįsta daugiau kaip dvidešimt metų, maždaug apie 20 metų jis gyvena su A. P. buvusia žmona D. P.. Taip pat pažįsta jo brolį V. P., N. K. – buvo pastarojo tetos sugyventinis, tačiau apie tai, kad N. K. buvo UAB „P“ direktoriumi sužinojo, tik nesenai, kai pastarasis jam paskambino ir pats apie tai pasakė. 2012 metais rudenį, tikslios datos dabar neatsimena, A. P. jam pasiūlė tapti įmonės, direktoriumi sakydamas, kad jam mokės daugiau pinigų, negu jis gauna, būdamas užregistravęs darbo biržoje. Tuo metu, jam jau baigėsi registracijos Darbo biržoje terminas ir jis sutiko su A. P. pasiūlymu tapti įmonės direktoriumi. A. P. jam sakė, kad įmonės veikla bus statybos darbai. A. P. sakė, kad jam reikės būti tik direktoriumi, o daugiau nieko daryti nereikės. Tuo metu jam jau buvo prasidėjusi depresija ir jis gėrė vaistus. A. P. iš jo buvo paėmęs asmens kortelę, tačiau kam ji buvo reikalinga, nežino. Kad kažkas buvo negerai, jis suprato tik po to, kai buvo iškviestas į mokesčių inspekciją. Su A. P. buvo nuvykęs 2012 metų rudenį į Registrų centrą, kuris randasi iš karto už Vilniaus savivaldybės ir ten pasirašė kažkokius dokumentus. Jam vizualiai pateiktame pažiūrėti Registrų centro prašyme JAR 1 rankraštiniai įrašai ir parašas daryti jo ranka asmeniškai; taip pat registrų centro dokumente „Vienintelis valdymo organas“ rankraštiniai įrašai daryti jo ranka. Taip pat su A. P. važiavo į DNB banką, kuris irgi yra netoli Vilniaus savivaldybės pastato, išėmė gal kortelę, o gal banko sąskaitą atidarinėjo, dabar tiksliai pasakyti negali, neatsimena. Praėjus kuriam tai laikui A. P. pasakė, kad reikia padaryti jo parašo antspaudą, nes jis vis dar blogai jausdavosi. Jis su A. P. važiavo į firmą UAB „L“ kur buvo užsakytas jo parašo antspaudas. Darant parašo antspaudą, jis pasirašė tuščiuose lapuose ir padavė savo asmens dokumentą. Po to, kai buvo padarytas jo parašo antspaudas, A. P. su juo daugiau nekontaktavo. Dar po kažkiek laiko jam paskambino iš mokesčių inspekcijos ir darbuotojas pasakė, kad reikia prisistatyti į mokesčių inspekciją ir pateikti UAB „P“ dokumentus. Tada paskambino A. P. ir pasakė, kad reikia UAB „P“ dokumentus pristatyti mokesčių inspekcijai. A. P. pasakė, kad kol kas įmonės dokumentų nėra ir jam liepė toliau gydytis. Tuo metu jis gydėsi (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai mokesčių inspekcijoje nebuvo, ar ten buvo pateikti reikalaujami dokumentai, nežino. Supratęs, kad kažkas yra negerai reikalavo A. P. jį atleisti iš užimamų UAB „P“ direktoriaus pareigų. A. P. jam pasakė, kad reikia pirma sutvarkyti visus popierius, o paskui atleis. Po kažkurio laiko A. P. jam pasakė, kad viskas, jis jau ne direktorius. Tačiau jis jokių dokumentų susijusių su jo atleidimu ar UAB „P“ akcijų pardavimu ar apskaitos dokumentų perdavimu nepasirašinėjo (2 t., b. l. 47-51, 78-79, 89-92).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00027-14 medžiagoje įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, jog jis 2011 metų pabaigoje, 2012 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, nutarė įsigyti įmonę, kuri vykdytų statybos darbus. Pats savo vardu įmonės įsigyti negalėjo, nes turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdė, todėl jo banko sąskaitos buvo areštuotos ir jei jis būtų įforminęs įmonės pirkimą savo vardu ir paskyręs save direktoriumi, jo visos gautos pajamos būtų antstolių areštuotos ir jis negalėtų vykdyti veiklos. Kadangi savo vardu įmonės akcijų įsigyti negalėjo, tai UAB „P“ akcijas įsigyti ir įmonės vadovu tapti paprašė N. K.. N. K. jam buvo reikalingas tik UAB „P“ akcijų įsigijimui ir, kad pastarasis dokumentuose taptų įmonės direktoriumi, o viską organizuotų ir vadovautų jis pats. Užpildyti ir N. K. pasirašyti dokumentai buvo priduoti užregistruoti registrų centro darbuotojams. N. K. UAB „P“ veikloje visiškai nedalyvavo, viską darė jis pats. Kadangi N. K. jo netenkino kaip UAB „P“ akcininkas ir direktorius, paprašė nauju akcininku ir direktoriumi tapti G. Ž.. G. Ž. jis pažinojo daug metų, pastarasis gyveno su jo buvusia žmona. Be to G. Ž. Vilniuje pas fizinius asmenis atlikinėjo statybos įvairius darbus, todėl jis ir pasiūlė jam šį darbą. Visus dokumentus susijusius su UAB „P“ akcijų pirkimu-pardavimu tarp N. K. ir G. Ž. ruošė pats. Kaip buvo pasirašyti UAB „P“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentai tarp N. K. ir G. Ž. pasakyti negali, nes neatsimena. Po to, jis kartu su G. Ž. važiavo į Registrų centrą, kur G. Ž. pats užpildė ir pasirašė privalomus dokumentus, kurie buvo atiduoti užregistravimui. G. Ž. tapus nauju akcininku ir direktoriumi, įmonei ir toliau vadovavo jis (A. P.), nes G. Ž. tapus naujuoju direktoriumi, po kiek laiko jis stipriai susirgo depresija, todėl jokio darbo jis nevykdė, o tik gydėsi. Kadangi G. Ž. labai sirgo, jis pasitaręs su savo broliu V. P., kuris sutiko būti UAB „P“ akcininku ir direktoriumi, paruošė reikiamus dokumentus susijusius su minėtos bendrovės akcijų pirkimu-pardavimu, kuriuos pasirašė jo brolis, o ar pasirašė G. Ž. asmeniškai, ar buvo uždėtas jo parašo antspaudas, neatsimena. Taip pat jis pranešė Sodrai, kad G. Ž. atleistas iš direktoriaus pareigų ir juo paskirtas V. P., vienintelio akcininko sprendimu. Jokių UAB „P“ apskaitos dokumentų fiziškai G. Ž. naujam akcininkui V. P. neperdavė, tai atsispindėjo tik dokumentuose. Taip pat UAB „P“ akcijų pirkimas-pardavimas buvo formalus, V. P. jokių pinigų G. Ž. už akcijų įsigijimą nemokėjo, taip pat buvo ir tarp N. K. ir G. Ž. (2 t., b. l. 6-9, 18-21).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00027-14 medžiagoje įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, jog jo brolis A. P., paprašė tapti UAB „P“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Jis pats asmeniškai įmonės veikloje nedalyvavo, jokios veiklos įmonės vardu nevykdė, tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam pateikdavo A. P.. Kokius tiksliai dokumentus pasirašydavo, neprisimena. A. P. vykdė veiklą UAB „P“ vardu, t. y. buvo realus šios įmonės savininkas ir vadovas, tačiau ar pastarasis oficialiai buvo įdarbintas minėtoje įmonėje, pasakyti negali, nes nežino. G. Ž. gerai pažįsta virš 20 metų, pastarasis yra jo brolio, A. P., buvusios žmonos sugyventinis. G. Ž. kurį laiką gyveno pas jo motiną adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat tuo metu kai gyveno pas ją, tai sirgo depresija. Kad G. Ž. buvo UAB „P“ direktoriumi, jis žinojo, tačiau iš kur dabar neatsimena. Ar G. Ž. pasirašinėjo kokius dokumentus, nežino (1 t., b. l. 172-174).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00027-14 medžiagoje įtariamuoju apklaustas N. K. parodė, jog 2011 metais, tikslios datos neprisimena, jo pusbrolis T. B. pasiūlė padirbti vietoj jo, nes darbo metu pasitempė koją, sutiko su pusbrolio pasiūlymu. Kaip jis susisiekė su savo nauju darbdaviu neprisimena, tačiau ten viskam vadovavo A. P.. A. P. pradėjo klabėti, kad reikia pasidaryti įmonę ir dirbti statybos darbus, suburti savo brigadą. A. P. jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. A. P. jam pažadėjo susitvarkyti problemas su antstoliais, kurie buvo areštavę jo bankines sąskaitas, žadėdamas skolas padengti. Patikėjo A. P. gražiais ateities planais ir sutiko būti įmonės direktoriumi. Visus reikalus susijusius su įmonės, kurios direktoriumi jis turėjo tapti, įsigijimu tvarkė A. P., jis pats į šiuos reikalus visiškai nesikišo. Po kiek laiko, praėjus maždaug pusei metų, A. P. nurodė jam atvykti į Vilniuje esantį prekybos centrą „Europa“. Jam atvykus į prekybos centrą „Europa“ nurodytu laiku, jo ten laukė pats A. P. kartu su dar kažkokiu vyru, kurio jis anksčiau nebuvo matęs ir nepažinojo. A. P., kiek prisimena, paaiškino, kad tai asmuo iš kurio jis įsigysi įmonę ir taps tos įmonės direktoriumi. A. P. jam padavė dokumentus ir nurodė vietas, kuriose jis turi pasirašyti. Kokie tai buvo dokumentai, kuriuose jis pasirašinėjo, pasakyti negali. Kiek prisimena, tas vyras, kuris buvo kartu su A. P., taip pat pasirašė tuos pačius dokumentus, kuriuos pasirašinėjo ir jis. Jam pasirašius A. P. pateiktus dokumentus, pastarasis jam jokių minėtų dokumentų antrų egzempliorių nedavė, sakydamas, kad viskas bus pas jį patį, t. y. A. P.. Taip jis tapo UAB „P“ direktoriumi. Po kelių dienų jam vėl paskambino A. P. ir pasakė, kad reikia nuvykti į registrų centrą ir reikia patvirtinti popierius, kad jie pasiėmė įmonę, su kuria dirbs. Registrų centre, kiek atsimena, jis taip pat pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau jų neskaitė, o A. P. tuose dokumentuose dėjo antspaudus, tačiau kokius nežino. Kaip įmonės direktorius UAB „P“ veikloje nedalyvavo. Po kurio laiko jis pasakė A. P., kad pradeda naują gyvenimą ir nori, kad jį atleistų iš direktoriaus pareigų. A. P. jam pažadėjo, kad viską sutvarkys. Pats asmeniškai nežino, kad direktoriumi po jo buvo paskirtas G. Ž., kuris buvo jo tetos J. B. sugyventinis, apie tai sužinojo tik tada, kai buvo iškviestas į apklausą į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (toliau – FNTT). Jokių UAB „P“ apskaitos dokumentų G. Ž. pagal priėmimo-perdavimo aktą jis neperdavė ir nepasirašinėjo, taip pat neruošė ir nepasirašinėjo jokių dokumentų susijusių su UAB „P“ akcijų pardavimu G. Ž. (1 t., b. l. 139-142).

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič 2018 m. gegužės 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. Ž. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 66-71).

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič 2018 m. gegužės 3 d. nutarimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00027-14 atskirti ikiteisminį tyrimą G. Ž. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1).

VĮ „Regitra“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad 2012 m. spalio 8 d. vienintelio akcininko sprendimu N. K., kaip vienintelis UAB „P“ akcininkas, turintis 100 procentų balsų priėmė sprendimą: N. K. atleisti iš UAB „P“ direktoriaus pareigų ir UAB „P“ direktoriumi paskirti G. Ž.. 2012 m. spalio 8 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V) nurodyta, jog G. Ž. nuo 2012 m. spalio 8 d. yra UAB ,,P“ vienasmenis valdymo organas, prašymas užpildytas ir pasirašytas G. Ž. (1 t., b. l. 108-111).

VĮ „Regitra“ duomenų apie Juridinį asmenį išraše nurodyta, kad UAB „P“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2014 m. vasario 4 d. ėjo G. Ž. (1 t., b. l. 122-125).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Kaltinamasis G. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. G. Ž. kaltę taip pat įrodo ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00027-14 įtariamaisiais apklaustų A. P., V. P. ir N. K. parodymai, VĮ „Regitra“ duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. Ž. atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. iš anksto žinodamas, kad taps tik formaliu UAB „P“ akcininku ir direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2012 m. spalio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atlygį 2012 m. spalio 8 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V) įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, G. Ž., nuo 2012 m. spalio 8 d. yra UAB ,,P“ vienasmenis valdymo organas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. Ž. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašė paskirti mažesnę baudą ir leisti sumokėti baudą per 12 mėnesių (2 t., b. l. 143-146).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuris susijęs su dokumentu klastojimu, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. Ž. neteistas (2 t., b. l. 153), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 130-132), praeityje buvo paieškomas (2 t., b. l.13-137), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 133-134), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (2 t., b. l. 95), VšĮ „Šeškinės poliklinika“ rašte nurodyta, kad G. Ž. psichiatrų gydomas nuo 1996 m., du kartus 1996 m. jis gydytas psichiatrijos stacionaruose, jam diagnozuota ūmi paranoidinė reakcija, maniakinė depresinė psichozė, cirkuliacinio tipo, depresijos fazė. G. Ž. nuo 2001 m. liepos 14 d. iki 2001 m. rugpjūčio 30 d. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas – ūmus psichozinis sutrikimas, vyraujant kliedesiams (2 t., b. l. 97). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-156/2018 nurodyta, kad nėra duomenų, jog G. Ž. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, ar silpnaprotyste, kas galėtų turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų laikotarpiu. Šiuo metu G. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t, b. l. 114-115). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo G. Ž. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 60 MGL dydžio bauda (taikant MGL dydį, galiojusį iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. 1 MGL = 37,66 EUR), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. Ž. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

G. Ž. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per 12 mėnesių, motyvuodamas tokį prašymą sunkia materialine padėtimi. Įvertinus skirtinos baudos dydį, tai, kad G. Ž. vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas bei tai, kad jokių duomenų pagrindžiančių jo sunkią materialinę padėtį kaltinamasis nepateikė, teismas sprendžia, kad G. Ž. prašomas nustatyti 12 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas, vis tik įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam gali būti nustatytas 10 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad baudos bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, yra vykdoma atskirai, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės teismas nutaria nebendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 39-44) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (2 259,60 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Ž. paskirti galutinę – 40 MGL (1 506,40 EUR) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. Ž., kad:

Paskirta bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė