Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. D., sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. M. ir jos atstovei advokatei L. B., atsakovui A. M., trečiajam asmeniui D. B., VTAS atstovei V. G., civilinėje byloje pagal D. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui D. B., išvadą teikianti institucija - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo D. B. su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad, tikrasis vaikų tėvas yra jisai. Su ieškove artimai pradėjo bendrauti nuo 2014 metų pabaigos. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. B. su ieškinio reikalavimais sutiko, prašo ieškinį tenkinti.

VTAS atstovės V. G. išvadomis specialisto išvados patvirtina, kad tretysis asmuo yra vaikų tėvas, atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, turi būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2015-11-25 gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2015-11-25 gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)tėvas nurodytas atsakovas A. M., motina – ieškovė D. M. (b. l. 4-7). Santuoka tarp D. M. ir A. M. nutraukta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(b. l. 11). Iš byloje pateiktų teismo medicinos specialisto išvadų nustatyta, kad D. B. yra biologinis vaikų L. M. ir D. M. tėvas su 99,992312 % tikimybe. Bylos nagrinėjimo metu šalys tėvystės nuginčijimo faktą pripažino, šių aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas A. M. nėra vaikų L. M. ir D. M. tėvas. Tuo pačiu yra pagrindas trečiąjį asmenį D.B. pripažinti nepilnamečių vaikų L. M. ir D. M. tėvu, o L. M. ir D. M. trečiojo asmens D. B. vaikais (CPK 185 str. ).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Ieškovės, jos atstovės paaiškinimais, bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad faktiškai ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2014 metų pabaigos ir nuo to laikotarpio ieškovė ir tretysis asmuo pradėjo artimai bendrauti. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaikų L. M. ir D. M. interesus žinoti savo tėvus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (LAT 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (LR Konstitucijos 38 str., 39 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad tretysis asmuo D. B. yra L. M. ir D. M. tėvas, 2015-11-25 gimimo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaikų L. M. ir D. M. tėvą keistini, pakeičiant vaikų L. M. ir D. M. pavardę į B.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-01-25 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 95,54 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,50 EUR žyminio mokesčio ir 47,77 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 63,27 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikai L. M. ir D. M. nėra atsakovo A. M. sūnūs.

P. K. miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei D. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gimimo 2015-11-25 įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis apie tėvą - “ A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o vaikai L. M. ir D. M. yra D. B. sūnūs.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių išduoti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, pakeitus nepilnamečių vaikų L. M. ir D. M. pavardę į B. ir 2015-11-25 gimimo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą.

Priteisti iš atsakovo A. M. 15,50 EUR žyminio mokesčio bei 47,77 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso - 63,27 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.