Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu D. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams už tai, kad 2009 m. lapkričio 23 d. 21.00 val. Kauno mieste, Laisvės al. vairuodamas transporto priemonę nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė betoninius laiptus, ko pasekoje buvo apgadinta transporto priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Patikrinus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) darytina išvada, kad D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir yra kaltas.

Pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinę nuobaudą pažeidėjui paskyrė norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tačiau neįvertino teisės pažeidimo pobūdžio, jo asmenybės, kitų aplinkybių, todėl nepagrįstai skyrė jam administracinę nuobaudą, susijusią su specialiosios teisės atėmimu.

Už padarytus teisės pažeidimus skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimams, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus skiriamų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia už teisės pažeidimus skirti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi nuobaudos dydžio nustatymu turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tik tokios nuobaudos ar jų dydis, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Sutinkamai su ATPK 27 str. specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra sistemingas ar šiurkštus, dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas tik automobilis, kilusi žala minimali. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi padaręs šį pažeidimą - tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). D. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytos dvi nuobaudos rūšys, skiriamos už padarytą teisės pažeidimą. Tokiais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobaudos rūšis, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis jau minėta ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismui yra pakankamai pagrindo manyti, kad administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones D. S. paskirta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių, yra neproporcinga pažeidimo pobūdžiui ir aiškiai per griežta, todėl, nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, keistina. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. (ATPK 20 str.) Darytina išvada, kad šie nuobaudos tikslai pažeidėjo atžvilgiu bus pasiekti skiriant jam ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – baudą, kuri, vadovaujantis ATPK 30²str. nuostatomis, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mažintina iki minimumo. Tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, turės prevencinę reikšmę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Pakeisti 2009 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kuriuo D. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, paskiriant jam 100 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.