Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui UAB „Alsveta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2021-07-31 susidariusios 532,13 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių miesto savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4. Vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Nuostatai).

Nuostatų 4.10 papunktyje nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava susideda ir pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (Nuostatų 10 punktas). Vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, kurie apskaičiuoti pagal vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką, yra pateikiami Nuostatų 1 priede (Nuostatų 11 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: 12.1. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams; 12.2. gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba); 12.3. gyventojams, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje; 12.4. fiziniams asmenims, kuriems išduotas verslo liudijimas ir (arba) individualiosios veiklos vykdymo pažyma veiklai savivaldybės teritorijoje; 12.5. savivaldybės teritorijoje įregistruotiems juridiniams asmenims (įstaigoms, organizacijoms, įmonėms, sodininkų ir garažų bendrijoms ir kitiems) ir kitur įregistruotiems juridiniams asmenims, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje; 12.6. asmenims, nuolat veikiantiems savivaldybės teritorijoje pagal jiems suteiktas licencijas ir leidimus (notarų biurams, advokatų kontoroms, antstolių kontoroms, jų padaliniams ir pan.). Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (Nuostatų 31 punktas). Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 32 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) už pasirinktą laikotarpį: už visus einamuosius metus iki tų metų kovo 31 dienos sumokama visa vietinės rinkliavos suma; už pusmetį iki einamųjų metų kovo 31 dienos ir rugsėjo 30 dienos kiekvieną kartą sumokama suma, lygi pusei nustatyto vietinės rinkliavos metinio dydžio; už ketvirtį iki einamųjų metų kovo 31 dienos, birželio 30 dienos, rugsėjo 30 dienos ir gruodžio 31 dienos kiekvieną kartą sumokama suma, lygi ketvirtadaliui nustatyto vietinės rinkliavos metinio dydžio (Nuostatų 34.1-34.3 papunkčiai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėja VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę (Nuostatų 7 p.), organizuoja ir tvarko Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą (Nuostatų 31 p.), ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 32 p.), Rinkliavos administratorius yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, vietinės rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo teisingumą ir mokėjimo pranešimų vietinės rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, vietinės rinkliavos išieškojimą (Nuostatų 55 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl, remiantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsakovas privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovas nesumokėjo pareiškėjai 532,13 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad priminimas apie skolą atsakovui buvo siųstas jo buveinės deklaravimo vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti 532,13 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą už ginčo laikotarpį, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, iš atsakovo priteisiant nurodytą sumą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo priteisti 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131? straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovų priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Taip pat, kaip jau minėta, pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą.

Taigi, teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo UAB „Alsveta“ j.a.k. 302860966 532,13 Eur (penkis šimtus 3trisdešimt du Eur 13 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.