Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudž.byla Nr. 1A-190-581/2014 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-45-1-01208-2012-7

2014 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. nuteistas :

- pagal BK 178 str. 2 d. (E. P. turto vagystė) - laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (V. S. turto vagystė) - laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (V. L. turto vagystė) - laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (A. S. turto vagystė) - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (V. I. turto vagystė) - laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės, Ž. S. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Ž. S. pagal BK 259 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu nuteisti J. J. ir Regimantas Rutkauskas nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. 9 d. iki gruodžio mėn. 11 d., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., įsibrovė į E. P. priklausantį garažą Nr. 19, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą E. P. priklausantį turtą – kalnų dviratį 400 Lt vertės, šviesios spalvos šildytuvą 20 Lt vertės, akumuliatoriaus pakrovėją 30 Lt vertės, viso pagrobė turto bendros 450 Lt vertės;

laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. 4 d. iki sausio mėn. 5 d., 13.50 val., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., įsibrovė į V. S. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. S. priklausantį turtą – 6 vienetus vasarinių padangų su ratlankiais R 15 bendros 600 Lt vertės, vasarines padangas „Nokian“ R 15 be ratlankių bendros 400 Lt vertės, 4 vienetus vasarinių padangų „Continental“ be ratlankių bendros 800 Lt vertės, elektrinį rusišką variklį 400 Lt vertės, taip pat iš minėto garažo pagrobė svetimą A. P. priklausančią striukę juodos spalvos „PULL and BEAR“ firmos 50 Lt vertės, viso pagrobė turto bendros 2250 Lt vertės;

laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., įsibrovė į V. L. priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą V. L. priklausantį turtą – du juostinius magnetofonus bendros 200 Lt vertės, du nivelyrus N3 (H3) bendros 300 Lt vertės, du teodolitus T-30 bendros 400 Lt vertės, viso pagrobė turto bendros 900 Lt vertės;

laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio 19 d. 11.30 val., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., įsibrovė į A. S. priklausantį garažą Nr. 14, esantį Panevėžyje, Senamiesčio g. 113, iš kur pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą – automobilinę priekabą žalios spalvos MMZ, valst. Nr. PY 995, 500 Lt vertės, penkis elektrinius variklius bendros 500 Lt vertės, metalo laužo apie 20 kg, bendros 100 Lt vertės, viso pagrobė turto bendros 1100 Lt vertės;

laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 20 d. 16.00 val. iki 2013 m. sausio 22 d. 13.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., Panevėžio r., Paįstrio sen., Puodžiūnų k., numušdami pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – V. I. priklausantį sandėlį, iš kur slapta pagrobė svetimą V. I. priklausantį turtą – elektros ventiliatorių 700 Lt vertės, 25 m ilgio trifazį elektros kabelį su rozete bendros 100 Lt vertės, viso pagrobė V. I. turto 800 Lt vertės.

Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės : prisipažinimas padarius nusikaltimus ir nuoširdus gailėjimąsis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir dalinis žalos atlyginimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje. Ž. S. nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, su sugyventine G. R. augina jų mažametes dvynukes, gimusias 2012 m. Sugyventinė dirba, tačiau jai nustatytas tik 35% neterminuotas darbingumas. Su juo gyvena ir nepilnametė duktė Greta iš jo pirmosios santuokos. Turi du mažamečius sūnus, kurie gyvena su buvusia sutuoktine, šiuo metu dirbančia Norvegijos Karalystėje. Jis dirbo AB ,,Metalistas“ ir nori toliau ten dirbti, nes teistam asmeniui sunku susirasti darbą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas apsunkins jo vaikų ir sugyventinės padėtį.

Teismo posėdyje nuteistojo Ž. S. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija tik jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstai netaikė BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatų, t.y. neskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, be pagrindo netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Nustatyta, jog šie apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir jo asmenybe.

Apeliantas penkis tyčinius, apysunkius nusikaltimus padarė, bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nuosprendžiu už BK 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu, taigi, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus ir būdamas recidyvistu, kuriam teismas už naujo tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo šios taisyklės nėra pagrindo. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė : nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės : prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei žalos atlyginimas. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės rodo apelianto pastangas prisidėti prie nusikaltimų išaiškinimo ir sušvelninti jų pasekmes nukentėjusiesiems. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo teistas šešis kartus už analogiškus nagrinėjamiems nusikaltimus – vagystes, plėšimą. Apelianto sistemingai daromi savanaudiški turtiniai nusikaltimai rodo jo pelnymąsi iš šių nusikaltimų, pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Teismas apeliantui už visus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai švelnesnes už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu atitinka jo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos. Galutinė subendrinta bausmė apeliantui paskirta, taikant jam palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ji taip pat yra teisinga ir nekeistina.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas jam nepagrįstai netaikė BK 62 str. 1 ar 2 d. nuostatų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant BK 62 str. 1, 2 ar 4 d. numatytų sąlygų visumai, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, taikydamas BK 62 str. nuostatas, privalo vadovautis BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors tam yra būtinos sąlygos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-435/2008).

Būtinos sąlygos BK 62 str. 2 d. taikymui yra mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent dalies turtinės žalos atlyginimas ir bent vienos iš šios normos 1-6 p. nurodytų aplinkybių nustatymas. Byloje yra nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis atlygino žalą nukentėjusiesiems, turi penkis vaikus, todėl jo skundo prašymas taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas yra susijęs su BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytos aplinkybės – tai, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti – pripažinimu. Šioje normoje nurodyta „išlaikymo“ sąvoka reiškia materialinės pagalbos teikimą mažamečių vaikų poreikiams tenkinti. Nustatant, kad nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomų mažamečių vaikų, svarbu atsižvelgti ir į kitų asmenų faktinį galėjimą prižiūrėti mažamečius vaikus (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Apeliantas skunde nurodė, kad jo sugyventinė turi tik 35 procentų darbingumą, tačiau dirba, todėl ši aplinkybė rodo, kad dvynukės dukros turi galinčią jomis pasirūpinti motiną. Teismų sistemos LITEKO duomenys nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-837/2013 neterminuotai apribota tėvo valdžia Ž. S. jo nepilnamečio sūnaus D. S., A. S. atžvilgiu, laikinai apribota tėvų valdžia Ž. S. nepilnametės dukters G. S. atžvilgiu ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje nėra ne tik BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytų sąlygų, bet ir kitų BK 62 str. 2 d. 1, 3-6 p. numatytų sąlygų, todėl apeliantui BK 62 str. 2 d. negali būti taikoma.

Būtina sąlyga BK 62 str. 1 d. taikymui yra asmens savanoriškas atvykimas ar pranešimas teisėsaugos institucijoms apie padarytą veiką. Apeliantas pats nenuvyko į policiją pranešti apie padarytus nusikaltimus, nes jo nusikaltimus išaiškino ir jį sulaikė policijos pareigūnai (1 t., 208 b. l., 2 t., 1 b.l.).

Apeliantas skunde prašo jam taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik pagal BK 54 str. reikalavimus, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos lemia išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-149/2011).

Apeliantas atitinka tik formaliąsias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas : jis nuteistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau šiame sprendime jau aptarta, kad apeliantas penkis apysunkius nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos už analogiškus nusikaltimus, vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas šešis kartus, todėl apelianto padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio.

Apeliantas išimtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą jam pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, buvimą motyvuoja šeimine padėtimi, sveikatos būkle, darbu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas savo vaikus : su juo gyvenančias dvynukes ir nepilnametę dukrą bei du mažamečius sūnus, gyvenančius su jo buvusia sutuoktine, augino ir nusikaltimų darymo metu, be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-24 nuosprendžiu sprendimą atidėti Ž. S. bausmės vykdymą taip pat motyvavo tuo, kad jis turi penkis vaikus (2 t., 216-220 b.l.), tačiau vaikų auginimas ir jo teisinę padėtį lengvinantis teismo sprendimas nepakeitė jo nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliantas skunde teigia, kad 2011 m. jam diagnozuotas lėtinis virusinis hepatitas C. T. jis šia liga sirgo ir nusikaltimų darymo metu, bet tai nesutrukdė jam nusikalsti. Tai, kad apeliantas savanaudiškus nusikaltimus darė, dirbdamas ir gaudamas darbines pajamas, tik dar kartą patvirtina šiame sprendime jau padarytą išvadą apie jo polinkį pelnytis iš savanaudiškų nusikaltimų. Esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Tenkinti apelianto skundo prašymus ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtas bausmes nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.