Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 p. 6 p.;

L. S., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. kovo 9 d. naktį, po vidurnakčio, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, L. P. priklausančiame bute, kaltinamosios J. P. ir L. S., veikdamos kaip bendrininkės, tyčia itin žiauriai nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį A. R.: nuo kovo 8 d. vakaro iki kovo 9 d. vidurnakčio kaltinamosios, nukentėjusysis ir kiti asmenys girtavo minėtame bute, kol apie 20 minučių po vidurnakčio A. R. pradėjo kivirčytis su L. S., kuri iš pradžių A. R. sudavė į veidą kavos indeliu, po to A. R. išbėgus iš virtuvės, kur buvo girtuokliaujama, į kambarį, kur miegojo buto šeimininkė jo sugyventinė L. P., kaltinamosios jį pasivijo ir pradėjo mušti – L. S. su lazda sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, L. P. sudavė smūgius kumščiais. Po to lazdą paėmė L. P. ir ja smūgiavo į įvairias kūno vietas, o L. S. spardė ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis A. R., palaužtas smurto, buvo ištemptas iš buto ir paliktas lauke. Po šiek tiek laiko A. R. atsipeikėjus ir grįžus į butą, J. P. vėl jį stumiant iš buto, A. R. pargriuvo, tuomet kaltinamosios vėl jį spardė suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas. Dar kartą A. R. išmetus iš buto, praėjus apytikriai 10 – 15 minučių, pasigirdus smūgio į lango stiklą garsui iš lauko pusės, abi kaltinamosios išbėgo į lauką, manydamos, jog A. R. kažką metė į langą. Kaltinamosios lauke prie namo sutikusios A. R., pargriovė ant žemės, vėl jį mušė – J. P. smūgiavo lazda, o L. S. spardė kojomis.

Kaltinamosioms bendrais veiksmais vartojant smurtą prieš nukentėjusįjį – jį intensyviai mušant, dėl to sukeliant didelį fizinį skausmą, iš viso buvo suduoti ne mažiau kaip 34 smūgiai į įvairias kūno vietas – padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas ant apatinės lūpos ir smakro, odos įtrūkimas ir nubrozdinimas kairės akiduobės išoriniame krašte, susiliejančios poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje veido pusėje, kraujosruvos kairiajame smilkinyje, kaktos viduryje, viršugalvio vidurinės dalies minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, ant krūtinkaulio kardinės ataugos, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje ir kairiojo žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, ant kairiojo šonkaulio lanko, odos nubrozdinimai ant nugaros – mentės, šeši odos nubrozdinimai ir kraujosruvos ant apatinės nugaros dalies ir juosmens, nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinės ląstos kairiojo šono paviršiuje, kraujosruva ant kairiojo sėdmens, nubrozdinimas kairiojo peties sąnario paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje, susiliejančios kraujosruvos ir odos subrozdinimai ant kairės rankos alkūnės sąnario bei dilbio užpakaliniame nugariniame paviršiuje, kraujosruva kairiojo dilbio šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, pilvo sumušimas su plonosios (klubo) žarnos plyšimu. Pilvo sumušimas su plonosios žarnos plyšimu lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko, išsivysčius totaliniam peritonitui – uždegimui, apėmusiam visą pilvaplėvę, 2007 m. kovo 11 d., apie 4 val. ryto, A. R. mirė.

Kaltinamoji J. P. dėl to, kas nustatyta šiuo nuosprendžiu, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. kovo 8 d. vakare jos motinos L. P. namuose (duomenys neskelbtini), ji, jos motina L. P., L. S., N. G. bei motinos sugyventinis A. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu A. R., susikivirčijęs su L. S., sudavė L. S. į veidą, dėl to kilo triukšmas, nes visi, išskyrus motiną L. P., kuri jau miegojusi, puolę raminti A. R., išvedę jį iš buto ir palikę lauke. Tačiau A. R. netrukus grįžęs, todėl vėl jį išstūmę iš buto ir palikę stovintį ant namo laiptų. Netrukus išgirdę dūžtantį virtuvės lango stiklą, nusprendę, kad A. R., būdamas lauke, kažką metė į langą, todėl ji pagriebusi kambaryje buvusią medžio lazdą ir su L. S. išbėgusi į lauką tramdyti A. R.. Bėgdama aplink namą, susitikusi A. R., su lazda jam smogusi į veidą. Kadangi A. R. iš buto buvo išvarytas be batų ir megztinio, jam atnešę šiuos daiktus ir palikę sėdintį lauke.

Kaltinamoji L. S. kalta taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą vakarą būnant L. P. bute su nurodytais asmenimis ir geriant alkoholinius gėrimus, tarp jos ir A. R. kilo konfliktas – A. R. ją įžeidęs, o ji A. R. trenkusi su kavos indeliu per veidą. Tuomet A. R. pradėjęs triukšmauti, mėtyti nuo stalo indus, puolęs į kambarį, kuriame miegojo L. P.. J. P. pradėjusi tramdyti A. R., ji pagriebusi net peilį, bet, paliepus to nedaryti, peilį padėjusi. Po to ji, J. P., bei N. G. A. R. išstūmę iš L. P. kambario, išvedę ir palikę ant namo laiptų. Tačiau po kelių minučių A. R. grįžęs į kambarį, o J. P. vėl pradėjusi jį varyti lauk, A. R. pastūmusi ir šis griuvęs ant grindų. Tuomet ji, L. S., A. R. kelis kartus įspyrusi į kojas. Vėl visi A. R. vedę iš buto, bet šis priešinęsis. Padedant N. G., vis dėlto A. R. išvedę į lauką, kur jis atsisėdęs ant žemės. Tačiau grįžus į kambarį, išgirdę stiklo dūžį, supratę, jog A. R., būdamas lauke, kažką metė į langą. Ji ir J. P. išbėgusios į lauką, bėgusios skirtingomis kryptimis aplink namą, pamačiusi prie J. P. kojų gulintį A. R.. Iš namo atnešę A. R. rūbus ir jį palikę lauke.

Liudytoja L. J. parodė, kad tą naktį, po vidurnakčio, ji prie savo namo, kuris yra netoli nuo L. P. namo, rado gulintį brolį A. R., kuris akivaizdžiai buvęs sumuštas, kruvinas, be batų ir kojinių, ant vienos rankos užmautas megztinis. Kadangi brolio būklė buvusi labai bloga, iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, kurios tarnyba apie 1 val. brolį išvežusi į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ Klaipėdos ligoninė dokumentų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba nukentėjusįjį 2007 m. kovo 9 d. naktį, 2 val. 28 min., pristatė į Klaipėdos ligoninę, kur konstatuoti galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, girtumas, daugybiniai įvairaus pobūdžio sumušimai.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 1963 m. gimęs A. R. mirė 2007 m. kovo 11 d. rytą, apytikriai apie 4 val., dėl prieš jį pavartoto smurto – dėl plonosios žarnos plyšimo sudavus vieną stiprų smūgį į pilvą. Toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį. Be to, išvadoje nurodoma, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta daugybė kitokių sužalojimų, sukėlusių nežymius sveikatos sutrikdymus, tačiau nelėmusių nukentėjusiojo mirtį. Tai odos nubrozdinimai ant krūtinės ląstos paviršiaus, ant nugaros kairės pusės – mentės, nugaros apatinės dalies ir juosmens, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos ant krūtinės ląstos šono paviršiaus, kraujosruvos ant kairiojo sėdmens, kairės šlaunies, odos nubrozdinimai ant kairiojo peties sąnario, žasto ir alkūnės sąnario paviršiuje bei nedideli nubrozdinimai ant kairiojo alkūnės sąnario ir dilbio, poodinė 4 cm skersmens kraujosruva kairio dilbio šono paviršiuje, odos nubrozdinimai ant dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei kairės blauzdos šoniniame paviršiuje, taip pat odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje.

Iš 2007 m. kovo 11 d. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tos dienos rytą, apie 5 val., K. R. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) buvo rastas A. R. lavonas.

Nukentėjusioji Z. B. R., A. R. motina, parodė, kad iki įvykio jos sūnus ir L. P. gyveno kaip sugyventiniai L. P. bute. Kadangi jie dažnai kivirčydavosi, tai sūnus kartais grįždavęs gyventi į jos, motinos, namus. Kovo 8 d. pavakarę ji sūnų ir L. P. sutikusi kaimo parduotuvėje, sūnus į jos, motinos, namus tą vakarą ir naktį negrįžęs. Sūnus grįžęs į namus tik kitą dieną stipriai negaluodamas, skundęsis pilvo skausmais, sakęs, jog naktį jį sumušę asmenys, buvę L. P. namuose. Kitą dieną sūnus miręs jos namuose.

Iš kito įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis buvo sumuštas tame pačiame kaime esančiame daugiabutyje name, L. P. priklausančiame bute. Esminių duomenų apie įvykio pėdsakus dokumente nenurodoma, išskyrus kelias kraujo dėmes ant buto grindų, įdaužtą lango stiklą, o netoli namo rastas batas, kurį atpažino nukentėjusiojo artimieji kaip nukentėjusiajam priklausiusį apavą.

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamosios, ypač J. P., davė šiek tiek kitokio turinio parodymus apie įvykio aplinkybes, negu tokias aplinkybes buvo nurodžiusios ikiteisminio tyrimo metu: iš esmės pripažindamos įvykio vietą, laiką, veikimo motyvus, nurodo, jog smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo tiek, kiek pripažįsta teisme, o įvykio aplinkybės, kurias nurodė bylos ikiteisminio tyrimo metu, ne visai atitinka realią tikrovę, nes, kaip teigia J. P., parodymus tyrėjams ir teismui davusi neatsakingai, neskaičiusi apklausos protokolų ir pan. Kaltinamoji L. S. teigia, jog ji nežinanti, kas įvykio metu A. R. smogė į pilvą.

Esant prieštaravimams tarp tų parodymų, kurie buvo duoti bylą nagrinėjant teisme, ir tarp tų, kuriuos kaltinamosios davė teismui ir tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, buvo ištirti teisme.

Kaltinamoji J. P. netrukus po įvykio – 2007 m. kovo 13 d. – apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo bei pakartotinai apklausta gegužės 4 d. parodė, kad minėtu laiku, susikivirčijus su nukentėjusiuoju, pirma jam su kavos indeliu sudavė L. S. ir liudytojas N. G.. A. R. įbėgus į kambarį, kuriame miegojo jos motina L. P., ji, kaltinamoji, kelis kartus nukentėjusiajam sudavusi su pagaliu per pečius, po to pagalį paėmusi L. S.. Nukentėjusįjį pargriovus ant grindų, jį mušę suduodami rankomis bei kojomis, tai darę visi trys – ji, L. S. ir N. G.. Po to nukentėjusįjį tempę į lauką ir vėl mušę. Palikus A. R. lauke, šis netrukus grįžęs į butą, todėl ji, kaltinamoji, vėl A. R. stūmusi iš buto, ji ir L. S. vėl kelis kartus sudavusios su lazda, ji pati dar kelis kartus įspyrusi ir vėl nukentėjusįjį ištempę iš buto į lauką. Jai ir L. S. grįžus į butą, išgirdę smūgį į virtuvės langą ir supratę, kad A. R., būdamas lauke, kažką metė į lango stiklą. Todėl L. S. ir ji, pagriebusi tą pačią lazdą, išbėgusios į lauką, bėgusios aplink namą norėdamos užklupti nukentėjusįjį. Susitikusi A. R., ji jam su lazda sudavusi į veidą. A. R. griuvęs ant žemės, todėl ji dar sudavusi kelis smūgius koja spirdama į įvairias kūno vietas, tą patį dariusi ir L. S.. Nukentėjusįjį palikę lauke, o šiek tiek vėliau grįžusi L. S. pasisakiusi, jog A. R. dar įspyrusi į lyties organus.

Kaltinamoji L. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra parodžiusi, kad tą vakarą ji pradėjo kivirčytis su A. R., kuris ją įžeidęs, todėl ji jam smogusi su kavos indeliu, smūgį į veidą sudavęs ir N. G.. A. R. įbėgęs į kambarį, kuriame miegojo L. P., ir atsigulęs į lovą. Tuo pasipiktinusi J. P., paprašiusi padėti išmesti A. R. iš lovos. Ji, kaltinamoji L. S., iš kitos patalpos atsinešusi medinę lazdą ir du kartus sudavusi A. R. per rankas ir kojas, tuo metu J. P. mušusi kumščiais. Nutempus A. R. ant žemės, lazdą paėmusi J. P. ir ja daužiusi nukentėjusįjį, o ji, L. S., spardžiusi į kojas ir nugarą. Po to A. R. ištempusios į lauką. Maždaug po 5 –10 minučių A. R. grįžęs į butą. J. P. vėl norėjusi jį išstumti iš buto, A. R. pargriuvęs ant grindų, ji ir J. P. vėl spardžiusios ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Vėl A. R. ištempusios iš buto ir palikusios ant namo laiptų. Po keliolikos minučių išgirdę dūžtantį stiklą, supratę, kad išmuštas virtuvės lango stiklas. Ji ir J. P. išbėgusios į lauką, supratusios, kad į langą kažką metė A. R.. Bėgusios aplink namą, tikėdamos užklupti A. R., vienu metu pamačiusi, kaip J. P. pagaliu daužė ant žemės gulintį A. R., kuris buvo susirietęs ir rankomis užsidengęs galvą. Ji, L. S., tuo metu spyrusi nukentėjusiajam į kojas ir nugarą. Ji ir J. P. mėginusios skambinti policijai, tačiau policija neatvažiavusi. A. R. palikę sėdinti lauke ant žemės, o ji pati nueidama mėginusi A. R. dar įspirti į kojas, galbūt pataikiusi įspirti į lyties organus.

Tiek bylą tiriant ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant teisme abi kaltinamosios, duodamos parodymus apie įvykio esmines aplinkybes, neprisipažįsta, kad smogė nukentėjusiajam į pilvą ir padarė teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytą sužalojimą, kuris lėmė nukentėjusiojo mirtį.

Įvykio vietos, laiko, kitų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadas apie įvykio metu padaryto nusikaltimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, apie kaltinamųjų dalyvavimą padarant nusikaltimą. Nors, kaip minėta, nukentėjusiojo mirtį lėmė sunkus sveikatos sutrikdymas – plonosios žarnos plyšimas – dėl suduoto vieno stipraus smūgio į pilvą, tačiau tiek įvykio, tiek nusikaltimo objektyviųjų požymių, nustatytų nors iš ne visai nuoseklių kaltinamųjų parodymų, bet ir iš medicinos specialisto išvadų, visuma patvirtina prieš nukentėjusįjį vartotą didelio masto smurtą ir dėl to padarius daugybinius sužalojimus ant įvairių kūno vietų – nuo galvos iki kojų galūnių. Tokių sužalojimų gausa lemia išvadas apie kaltinamųjų veiksmų bendrumą, motyvus, pagaliau siekimą su nukentėjusiuoju elgtis itin žiauriai, sukelti jam dideles fizines kančias. Tai patvirtinama tuo, kad abi kaltinamosios ne tik sudavė smūgius rankomis ir kojų spyriais, bet, siekdamos, kad nukentėjusysis būtų mušamas ir žalojamas dar efektyviau, abi panaudojo gana pavojingą daiktą – 50 cm ilgio 4,5 cm ir 3,5 cm skersmens iš medžio išdrožtą, tačiau pagal formą panašią į beisbolo, lazdą. Šie faktai tvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, abiejų kaltinamųjų veikimą įvykio metu vadovaujantis nuoseklia motyvacija – neapibrėžta tyčia bendrais suderintais veiksmais padaryti nukentėjusiojo gyvybei pavojingus sužalojimus. Veiksmų mastas ir pobūdis, didelis suduotų smūgių skaičius į įvairiausias kūno, kartu ir į gyvybei bei sveikatai pavojingas, vietas, nors atskiri smūgiai ir nelėmė sunkių ir gyvybei pavojingų sužalojimų padarymą, leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimo padaryme nužudant nukentėjusįjį dalyvavo abi kaltinamosios, nors lemtingą smūgį galėjo suduoti viena iš jų. Padarytų veiksmų mastas ir žiaurus mušimas sukeliant žmogui dideles fizines kančias rodo kaltinamųjų psichologinį nusiteikimą įvykio metu, kuris teisės prasme apibrėžiamas kaip nusikaltimo subjektyvioji pusė. Šio nusikaltimo sudėties elemento vertinimas kartu su objektyvią reikšmę turinčių duomenų vertinimu leidžia manyti, kad kaltinamosios, kilus dideliam pykčiui ir kivirčui dėl nukentėjusiojo elgesio įvykio metu bei dėl ankstesnių nesutarimų, veikė tyčia, suprato daromų veiksmų pobūdį, jų akivaizdų pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, tačiau galimų konkrečių pasekmių savo sąmonėje neapibrėžė. Esant tokioms byloje nustatytų duomenų pagrindu išvadoms, abiem kaltinamosioms taikytinas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už kito žmogaus nužudymą. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo mušimas, jo kūno sužalojimas tęsėsi palyginti ilgą laiką, dėl to jam buvo sukeltos didelės fizinės kančios, po mušimų jis buvo ištempiamas iš patalpos ir paliekamas lauke, o po to vėl mušamas – spardomas, daužomas lazda, pripažintina, kad nukentėjusysis buvo nužudytas itin žiauriai, todėl abiejų kaltinamųjų padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (Įstatymo 2000-09-26 red. Nr. VIII-1968).

Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, kaltinamųjų įvykdytų veiksmų motyvacija buvo susijusi su neapykanta nukentėjusiajam: iš pradžių L. S. konfliktas dėl nukentėjusiojo pasakytų žodžių, po to J. P. išreikšta neapykanta nukentėjusiajam dėl jo ankstesnio, anot L. P., netinkamo elgesio su jos šeimos nariais. Iš bylos žinoma, kad nukentėjusiojo ir kaltinamųjų bendravimas iki įvykio nebuvo atsitiktinis, nukentėjusysis gyvendavo J. P. šeimoje – buvo jos motinos sugyventinis. Kaltinamoji J. P., iš dalies pripažindama savo ir kitos kaltinamosios padarytų veiksmų esmę, kartu nurodo, jog smurto prieš nukentėjusįjį motyvai buvo kitokie – ji, padedama L. S., gynė savo namų, savo šeimos ramybę nuo nukentėjusiojo siautėjimo. Tačiau byloje nustatyti duomenys tik iš dalies patvirtina kaltinamosios teiginius. Kaip minėta, nukentėjusysis kaltinamosios šeimos namuose nebuvo pašalinis asmuo, tą įvykio vakarą ir naktį kaltinamosios šeimos nariai, nukentėjusysis, dar kiti asmenys, susirinko kaltinamosios motinos L. P. bute ir ilgą laiką gėrė alkoholinius gėrimus. Konfliktas kilo ne dėl kokių nors apibrėžtų priežasčių, o besitęsiant ilgalaikiam girtavimui. Įvykio dalyvių apsvaigimas nuo alkoholio galėjo būti priežastis konflikto pradžiai, o po to pasidėjęs kivirčas tarp L. S. ir nukentėjusiojo peraugo į nusikalstamų veiksmų darymą. Įvykio situacija rodo, tai patvirtina padarytų sužalojimų gausa, kad smurto auka įvykio metu buvo nukentėjusysis, o ne kiti įvykio dalyviai. Iš to galima daryti išvadą, kad bute vyko ne įvykio dalyvių tarpusavio muštynės. Tai, kad byloje yra duomenų, kad ir pačioms kaltinamosioms buvo padaryti nežymūs sužalojimai, nekeičia kaltinamųjų padarytų veiksmų vertinimo: pirma, šie sužalojimai nėra dideli, antra, logiška, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu ir juos galėjo padaryti nukentėjusysis, savo veiksmais atsakydamas į prieš jį vartojamą žiaurų smurtą. Trečia, kaltinamosioms padaryti sužalojimai nėra adekvatūs nukentėjusiajam padarytiems sužalojimams, dėl to nėra pagrindo spręsti apie tarpusavio muštynes. Dar atsižvelgtina į tai, jog nukentėjusysis smurto prieš jį vartojimo pradžioje mėgino gelbėtis – bėgo į kambarį, kur miegojo sugyventinė L. P., žodžiais išreiškė pagalbos prašymą, tačiau ir ten nukentėjusysis kaltinamųjų buvo mušamas, po to ištemptas iš kambario ir išmestas iš buto. Byloje nustatytos aplinkybės, kurios siejasi su girtavimu, neleidžia daryti išvadų apie tai, kad kaltinamoji J. P. turėjo ginti savo namus ir šeimą nuo nukentėjusiojo; akivaizdu, kad dėl smurto kilęs triukšmas padarė sumaištį namuose, tačiau šios sumaišties priežastimi buvo ir pačių kaltinamųjų kraštutinio pobūdžio elgesys. Tai, kad kaltinamoji J. P. savo veiksmus įvykio metu teisina netinkamu ankstesniu nukentėjusiojo elgesiu jos šeimoje, nekeičia padaryto nusikaltimo motyvo esmės. Byloje žinoma, kad jau po įvykio J. P. mėgino pranešti policijai apie neva nukentėjusiojo netinkamą elgesį jos namuose. Tačiau tai J. P. darė jau po nukentėjusiojo sumušimo ir jo išmetimo į gatvę. Todėl toks J. P. elgesys nesudaro pagrindo kitaip įvertinti jos ir bendrininkės padarytų nusikalstamų veiksmų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosioms, pažymi padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinį pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio – šalintina kaip neturinti akivaizdaus pagrindo: nors iš bylos aplinkybių žinoma, kad prieš įvykį kaltinamosios vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau šis faktas yra abstraktaus pobūdžio, nes neaišku, kokį alkoholio kiekį kaltinamosios buvo išgėrusios, kiek jos buvo apsvaigusios ir ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nei iš pačių kaltinamųjų, nei iš liudytojų parodymų ar kitų duomenų šios aplinkybės tikroviškumas nėra žinomas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kaltinamosios pripažįstamos kaltomis, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas, skirdamas šią bausmę ir apibrėždamas jos dydžius, atsižvelgia į socialinę aplinką ir priežastis, kurios lėmė tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo gyvenimo galimybes, ribotus intelektualinius – dvasinius poreikius. Tai lėmė, kad įvykis su tragiškomis pasekmėmis kilo dėl menką reikšmę turinčių pretekstų, be to, alkoholinių gėrimų vartojimo metu. Kokių nors kaltinamąsias neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, abi yra jauno amžiaus, užaugusios vargingoje ir skurdžioje aplinkoje. Nukentėjusiojo gyvenimo būdas taip pat iš dalies lėmė įvykio priežastis, kurios akivaizdžiai susijusios su noru vartoti alkoholinius gėrimus. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis nesirūpino savo šeima, neaugino šeimoje gimusių vaikų. Tokia socialinių aplinkybių visuma apibrėžia nusikaltimo padarymo priežastis, kurios suderintinos su Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis, numatančiomis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamosios, kaip jauno amžiaus asmenys, nėra akivaizdžiai pavojingos visuomenei ir su ja susijusioms kitoms vertybėms, todėl nustatant bausmių dydžius galimas atsakomybės švelninimas.

Nukentėjusioji Z. B. R., motyvuodama, kad dėl nusikaltimo, kurio metu buvo nužudytas jos sūnus, jai buvo padaryta didelė moralinė (neturtinė) žala, kuri įvertinama 100 000 Lt dydžiu. Nukentėjusioji nurodo konkrečius argumentus, kurie pagrindžia tokios žalos realumą ir dydį.

Kolegija pripažįsta, kad toks ieškinys remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra pagrįstas, tačiau, nustatydamas tokios žalos dydį, kolegija vertina su civilinio įstatymo nuostatomis susijusias konkrečias aplinkybes, kurios turi reikšmės priteistinos žalos dydžiui. Nustatant tokius dydžius, atsižvelgtina ne tik į artimo žmogaus praradimą kaip egzistencijos faktą, tačiau ir į kitas visuomenėje egzistuojančias vertybes. Vis dėlto byloje nustatyta, kad nukentėjusysis savo gyvenimo būdu prisidėjo prie priežasčių, lėmusių šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymą, sukūrimo; neauginęs ir neugdęs savo vaikų – nesukūręs esminių socialinių vertybių, šliejosi prie atsitiktinių gyvenimo aplinkybių, tai liudija ir su alkoholinių gėrimų vartojimu susijusi žūtis. Pažymėtina ir tai, kad įvykio naktį nukentėjusiojo artimieji, žinodami apie sunkią gyvybei ir sveikatai būklę, nepakankamai pasirūpino pagalba nukentėjusiajam, išskyrus greitosios medicinos tarnybos iškvietimą, nes iš bylos žinoma, kad po paleidimo iš ligoninės nukentėjusysis neturėjo kuo ir už ką grįžti į namus, o grįžus į namus, jo sveikatos būkle nebebuvo pakankamai rūpinamasi. Kolegija konstatuoja, kad šie moralinę reikšmę turintys bei kiti dalykai siejasi su neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumu bei jos dydžio nustatymu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (Įstatymo 2000-09-26 red.), ir paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo, į atliktą bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2007 m. gegužės 11 d.

L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. (Įstatymo 2000-09-26 red.), ir paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo, į atliktą bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2007 m. gegužės 11 d.

Priteisti iš J. P. ir L. S. solidariai dvidešimt tūkstančių litų

Z. B. R. neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš J. P. ir L. S. iš kiekvienos po 1 000 Lt atstovavimo išlaidų Z. B. R..

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2007 m. liepos 11 d. nutarimą paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą – J. P. Pėžaičių kaime, Klaipėdos rajone, priklausančio buto dalį bei AB banke „Hansabankas“ esantį 100,12 Lt indėlį – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, pridėtus prie bylos, – A. R. drabužius, batus, butelį, lazdą, patalynės dalį – sunaikinti, J. P. ir L. S. rūbus ir avalynę grąžinti joms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.