Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorei V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono sav., Lietuva, vedęs, neįgalus, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. birželio 23 d. apie 18.00 – 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artima giminaite – motina V. R. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius jai į kairį petį, po to, nuo smūgių V. R. atsisėdus ant lovos, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į kairę koją - tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą.

2022 m. spalio 11 d. apie 14.15 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, aštuntame aukšte, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su T. S. metu, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. S. į veidą - tuo padarė nukentėjusiajam nubrozdinimą kaklo kairiame šone, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą su pažeidimu apatinėje lūpoje, viršutinio dešinio pirmo danties išmušimą – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. S. sveikatą.

2022 m. spalio 22 d. apie 19.20 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, aštuntame aukšte, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su T. S. metu, tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam T. S. į veidą – tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą nosies srityje, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, nosies kaulų lūžimą – tuo padarė nukentėjusiajam T. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai V. R.

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 23 d. vakare, namuose (duomenys neskelbtini), pas jį buvo atėjusi mama V. R., kuri kartu negyvena, bet padeda namų ūkyje. Tą vakarą jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, priežastis neprisimena. Tuomet jis mamai sudavė du smūgius į kairį petį, nuo suduotų smūgių ji atsisėdo ant lovos. Kadangi mama koliojosi, jai sėdinčiai sudavė du smūgius į kairę koją. Nematė padarytų akivaizdžių sužalojimų. Mama iškvietė pareigūnus. Su mama susitaikė. Jo tokį elgesį nulėmė girtumas.

Nukentėjusioji V. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. R. yra jos sūnus, gyvena atskirai, tačiau kadangi sūnus gyvena vienas ir yra neįgalus dėl prieš daug metų patirtos galvos traumos, ji dažnai užsuka pas jį į (duomenys neskelbtini), o kartais pasilieka bute pernakvoti. 2022 m. birželio 22 d. vakare atėjusi į sūnaus namus, liko nakčiai. Vakare abu kartu vartojo alų, o po to bute, eidamas pro ją, sūnus ją rankomis pastūmė. Tuo jis fizinio skausmo nesukėlė, tačiau ji ant jo užpyko. O 2022 m. birželio 23 d. vakare, apie 18.00 - 19.00 val., kuomet su sūnumi vėl vartojo alų, jam dėl pastūmimo papriekaištavo. Sūnus supyko, priėjo prie jos, stovėjusios prie savo lovos, ir dešiniu kumščiu (kairės rankos nevaldo) smogė jai du kartus į kairį petį. Nuo smūgių ji atsisėdo ant lovos. Iš karto po to, jai sėdint, A. R. dešiniu kumščiu jai sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairį kelį. Tada užsimojo smogti kumščiu į veidą, tačiau pamatęs, jog veidą ji užsidengė rankomis, smūgio nesudavė, pasitraukė, o ji atsistojo ir iš buto išėjo. Po konflikto su sūnumi nuėjo pas sūnaus kaimynę J. P. ir pasakė kas nutiko. Abi dar pavartojo alaus, o ryte J. P. paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji (V. R.) pareigūnų nebūtų kvietusi, nes sūnus turi sveikatos problemų ir nenorėjo, kad turėtų ir kitokių problemų. Sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Medikų pagalbos nereikėjo. Kadangi sužalojimų žymių peties srityje nebuvo, o kelio srityje - tik maža nykstanti kraujosruva, vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisako, nes nenori. Civilinio ieškinio nereikš. A. R. jos atsiprašė, jam dovanojo, jie susitaikė (1 t., b. l. 93-96).

Liudytoja J. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. R. dažnai apsilanko savo sūnaus A. R. gyvenamojoje vietoje, padeda jam, nes jis yra neįgalus. 2022 m. birželio mėnesio antroje pusėje, datos ir laiko nurodyti negali, nes tuo laikotarpiu ji dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl apsvaigimo neprisimena, žinodama, kad V. R. lankosi pas sūnų, atėjo į A. R. butą. Įėjusi pro neužrakintas duris į butą, išgirdo A. šūksnius. Jis kažką šaukė savo motinai, bet ką tiksliai, neprisimena. Įėjusi į kambarį, jo nišoje pamatė besistumdančius motiną ir sūnų. Kad A. motinai suduotų smūgius, nematė. Ji atitraukė jį nuo motinos ir V. parsivedė į namus. Su V. R. abi kartu dar išgėrė alkoholio ir sugulė miegoti. Kada skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė pareigūnus, nepamena, bet žino, jog kvietė po to, kai laiptinėje A. ją (J. P.) rankomis pastūmė. Ją pastumdamas A. R. jos nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė, dėl to jokių pretenzijų jam nereiškia (1 t., b. l. 111-114).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. birželio 24 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, pėdsakų identifikacijai nerasta (1 t., b. l. 82-88).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėta 10 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateiktų LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuotas V. R. pasakojimas apie sūnaus A. R. prieš ją panaudotą fizinį smurtą: kumščiu smūgiavo į kairę koją, ketino smogti į veidą, bet ji veidą užsidengė rankomis ir iš buto pabėgo. Įvykio vietoje buvusi J. P. pareigūnams paaiškino, kad V. R. į jos namus atėjo šlubuodama (1 t., b. l. 67-71)

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos I. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad policijos pareigūnus kvietė kaimynė J. P.. Įvykio vietoje V. R. pareigūnams paaiškino, kad konflikto metu sūnus A. R. jai sukėlė fizinį skausmą: sudavė smūgius kumščiu į kelį, ketino smogti į veidą. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota (1 t., b. l. 74-77).

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad nukentėjusiosios V. R. kairio kelio – blauzdos srityje matoma melsvai gelsva 20 x10 mm dydžio kraujosruva. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 102-108).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašais nustatoma, kad 2022 m. birželio 24 d. atlikus asmens blaivumo testus, 09.57 val. A. R. nustatytas 1,56 ‰ girtumas, 10.19 val. V. R. – 2,81 ‰ girtumas (1 t., b. l. 78-81).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu nustatoma, kad 2022 m. liepos 1 d. įtariamasis A. R. susitaikė su nukentėjusiąja V. R. (1 t., 16-19).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo kaltinamasis, jos parodymai buvo nuoseklūs. Jos parodymus patvirtina liudytoja J. P..

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir mama nors kartu ir negyvena, todėl nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artima giminaite – motina V. R. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius jai į kairį petį, po to, nuo smūgių V. R. atsisėdus ant lovos, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į kairę koją - tuo sukėlė nukentėjusiajai V. R. fizinį skausmą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas T. S.

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. T. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, grįžo namo ir pradėjo spardyti liftą, apie tai jis sužinojo iš kaimyno. Dėl lifto spardymo apkaltino jį. Laiptinės aikštelėje vyko aiškinimasis, dalyvavo ir nukentėjusysis, kuriam jis kumščiu sudavė į nosį. T. S. nenukrito, tik susvirduliavo, matė bėgantį kraują. Galimai suduodant smūgį į nosį galėjo užkabinti ir lūpą, po smūgio sudavimo nukentėjusįjį matė 5-10 min.

Nukentėjusysis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 14 val., būdamas savo bute, išgirdo triukšmą laiptinėje. Jam išėjus į laiptinę, nepažįstamas vyras apkaltino jį, kad neva jis gadina lifto duris ir sudavė jam kumščiu į veidą - praskėlė lūpą ir išmušė dantį. Tą pačią dieną dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į ligoninę (1 t., b. l. 169-172). Papildomos apklausos metu 2023 m. kovo 13 d. nukentėjusysis T. S. paaiškino, kad 2022 m. spalio 11 d. A. R. jam sudavė vieną smūgį į veidą, išmušė dantį. Ar nuo smūgio buvo nukritęs - neprisimena. Jeigu ekspertas savo išvadoje rašo, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, tai jis nežino kokie tie du trauminiai poveikiai galėjo būti. Jis prisimena tik vieną smūgį jam į veidą. Jį apžiūrėjęs ekspertas buvo užfiksavęs nubrozdinimą kaklo kairiame šone. Kokiomis aplinkybėmis patyrė šį sužalojimą, nežino, gal griuvo po to, kai A. R. jam sudavė į veidą, neprisimena. Tikrai negali pasakyti kaip šis sužalojimas atsirado, bet jis tikrai atsirado tuomet, kai A. R. jį mušė, nes anksčiau jis šio nubrozdinimo kakle neturėjo ir vėliau jokių konfliktų su niekuo neturėjo, niekur negriuvinėjo, nieko panašaus, dėl ko galėjo gautis šis sužalojimas, nebuvo (2 t., 116-119).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis T. S. iš jam parodytų nuotraukose asmenų atpažino A. R. kaip asmenį, kuris 2022 m. spalio 11 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje, sudavė jam smūgį kumščiu į veidą (1 t., b. l. 173-177).

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. S. ir įtariamojo A. R. protokolu nustatoma, kad akistatos metu nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus, kad 2022 m. spalio 11 d. A. R. jį sumušė - išmušė dantį (2 t., b. l. 129-132).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. spalio 11 d. buvo apžiūrėta namo, adresu (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės aikštelė (1 t., b. l. 143-149).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo išklausytas 2022 m. spalio 11 d. pranešimo Bendrajam pagalbos centro garso įrašas, gautas iš policijos registruoto įvykio registro. Skambučio pradžia 2022 m. spalio 11 d. 14.16 val. Pokalbio metu T. S. prisistatęs vyras sako, kad jį sumušė vienas asmuo, jo name, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, aštuntame aukšte. Kraujuoja iš burnos, iš danties (1 t., b. l. 152-154, 150-151).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad T. S. nustatyta: nubrozdinimas kaklo kairiame šone, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruva su pažeidimu apatinėje lūpoje, viršutinio dešiniojo pirmo danties išmušimas. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiuose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 5-7).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu nustatoma, kad 2022 m. spalio 11 d. 14:39 val. atlikus asmens blaivumo testą, T. S. nustatytas 3,09 promilės girtumas (1 t., b. l. 159-161).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusios parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad konflikto dėl asmeninių nesutarimų su T. S. metu, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. S. į veidą - tuo padarė nukentėjusiajam nubrozdinimą kaklo kairiame šone, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą su pažeidimu apatinėje lūpoje, viršutinio dešinio pirmo danties išmušimą – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. S. sveikatą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Kaltinamasis A. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) aukšte susitiko neblaivų T. S., kuris jį iškoliojo, kadangi tęsėsi konfliktas dėl išspardyto lifto. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į kairį skruostikaulį. Nematė kokius sužalojimus padarė. Po suduoto smūgio nukentėjusysis išsyk nubėgo namo. Po visų konfliktų su nukentėjusiuoju susitaikė. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis T. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 19.20 val. būdamas girtas jis grįžo į namus. Jam išėjus iš lifto 8 aukšte, (duomenys neskelbtini), 8 aukšto laiptų aikštelėje pamatė stovinčius du vyriškius, t. y. vienas iš jų gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, o kitas - (duomenys neskelbtini) bute. Vienas vyras nieko nesakęs priėjęs sudavė jam (T. S.) kumščiu vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant žemės ir iš jo kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas. Šalia buvęs kaimynas tam vyrui sakė „baik, baik“ ir pats į konfliktą nesikišo bei jo nesužalojo. Sudavęs smūgį kaimynas nuėjo į savo butą. Nuo suduoto smūgio į nosį jis (T. S.) juto fizinį skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Jam parėjus į savo butą, pas jį atėjo kaimynas ir atnešė jam iškritusį mobilaus ryšio telefoną. Apie įvykį jis (T. S.) pranešė pagalbos numeriu, atvykus medikams buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas nosies lūžis. Asmuo, kuris jam sudavė, yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107-110, 111-113). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. S. paaiškino, kad 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 22 d. jo namo laiptinėje jį sumušė vienas ir tas pats asmuo - jo atpažintas A. R.. A. R. jį sumušė be jokios priežasties. Apklausų metu jis (T. S.) buvo nurodęs, kad 2022 m. spalio 22 d. jam buvo suduotas vienas smūgis į veidą. Tai nėra visiškai taip. Jam buvo suduoti du smūgiai į veidą tą dieną. Pirmu smūgiu A. R. pataikė jam į nosį, antru - į dešinę akį. Smūgiai buvo vienas po kito, suduoti kumščiu. Negali paaiškinti kodėl jis iš karto nepasakė, kad tą dieną buvo suduoti du smūgiai. Tiesiog nuo pirmo smūgio jis daugiausiai nukentėjo, jam buvo sulaužyta nosis. Akis ne taip nukentėjo, todėl jis ir sakė visur, kad jam suduota buvo į nosį, kad ją sulaužė. Apžiūrėdamas teismo medicinos ekspertas pamatė, kad yra kraujosruva ant dešinės akies voko, tuomet jis ekspertui ir pasakė, kad jam buvo suduota į akį (2 t., b. l. 116-119).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad būdamas namuose išgirdęs triukšmą, išėjo į laiptinę. Prie lifto pamatė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto – T., šalia jo buvo kaimynas iš ketvirto aukšto – A., jie abu barėsi. Jis liepė jiems liautis. Tada A. sudavė T. vieną kartą kumščiu į veidą. T. nebuvo nukritęs nuo to smūgio. Jis prisimena tik vieną smūgį. Iš karto po to T. užsidarė namuose, A. taip pat nuėjo. O jis (A. K.) nueidamas pamatė ant grindų telefoną. Pagalvojęs, kad jis tikriausiai yra T., jį nunešė į namus ir padavė T.. Ar po A. suduoto smūgio ant T. veido buvo kokie nors sužalojimai, nematė. Jei būtų matęs ant jo veido kraujo, būtų prisiminęs, gal T. buvo kraują nusivalęs (2 t., b. l. 55-58).

Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis T. S. iš jam parodytų nuotraukose asmenų atpažino A. R. kaip asmenį, kuris 2022 m. spalio 22 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) 8-to aukšto laiptinėje, sudavė jam smūgį kumščiu į veidą (2 t., b. l. 120-124).

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. S. ir liudytojo A. K. protokolu nustatoma, kad akistatos metu nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus, kad 2022 m. spalio 22 d., kai A. R. prie jo prisikabino, A. K. išėjęs iš savo buto pasakė A. R. liautis. A. R. smūgį jam sudavė A. K. akivaizdoje. Liudytojas A. K. patvirtino, kad jis matė kaip kaimynas A., kuris vaikšto su ramentais, sudavė T. smūgį kumščiu į veidą (2 t., b. l. 49-52).

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. S. ir įtariamojo A. R. protokolu nustatoma, kad akistatos metu nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus, kad 2022 m. spalio 22 d. A. R. jį sumušė - sulaužė nosį (2 t., b. l. 129-132).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. spalio 22 d. buvo apžiūrėta namo, adresu (duomenys neskelbtini), 8-to aukšto laiptinės aikštelė (2 t., b. l. 84-90).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėti 5 vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie bylos medžiagos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. pareigūnams sako, jog jam einant namo jį užpuolė du asmenys, jį sumušė. Skundžiasi, kad skauda nosį. Nurodo, kad žmogus su ramentais jam sudavė ramentu per galvą. Fiksuojama žaizda ant dešinio antakio ir kraujas iš nosies. Vaizdo įrašai įkelti į IBPS (2 t., b. l. 94-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad T. S. konstatuota poodinė kraujosruva nosies srityje, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 22 d., dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (2 t., b. l. 157-158).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu, kad 2022 m. spalio 22 d. 19:49 val. atlikus asmens blaivumo testą, T. S. nustatytas 2,33 promilės girtumas (2 t., b. l. 97-99).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytinai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo T. S.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai T. S. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b.l.157-158). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs. Liudytojas A. K., buvęs įvykio vietoje, taip pat įvardina kaltinamąjį kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį.

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 64,53 eurų už nukentėjusiojo T. S. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 64,53 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo A. R..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į A. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), į nusikaltimų padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, vienas nusikaltimas padarytas panaudojant smurtą šeimos nario atžvilgiu, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant A. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (3 t. b. l. 74-79), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 10 d. (3 t., b. l. 67-73). VšĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankėsi nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 56). Padarė tyčinius, smurtinius, nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad A. R. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, trys kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalie pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 ( vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant:

Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju T. S..

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 64,53 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 53 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.