- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- 2-1027-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00437-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria ieškovės A. K. T. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 000 000 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą paduoto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų: ieškovė nenurodė byloje dalyvaujančios teisėjos J. G. procesinės padėties, reikalavimas suformuluotas neaiškiai, yra nekonkretus, nenurodoma kokią – turtinę ar neturtinę – žalą prašo priteisti, jeigu ieškovė reikalauja tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo – kokią reikalavimo dalį sudaro neturtinė žala, o kokią turtinė, bei nepateikė šios žalos padarymo faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, aiškiai nenurodė kieno naudai prašoma priteisti žalos atlyginimą, G. M. suinteresuotumo bylos baigtimi, ieškinyje nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstytos aplinkybės (ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, bei nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai, ieškovė nenurodė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį ar paruošiamasis procesinis dokumentas ir dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą.Ieškovė A. K. T. per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino (CPK 115 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenuosekliai, painiai dėsto aplinkybes, nurodo išimtinai subjektyvaus pobūdžio vertinimus, nenurodo aiškių ir konkrečių aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad reiškia ieškinį dėl 10 000 000 Eur žalos atlyginimo, bet, šalindama trūkumus, tokio reikalavimo nesuformulavo, nepatikslino, kokios – turtinės ar neturtinės – žalos prašo, nepateikė duomenų, pagrindžiančių žalos faktą ir dydį. Ieškovė nepatikslino teisėjos J. G. procesinės padėties. Nurodo, kad G. M. yra ieškovės sūnus, tačiau nepatikslino, ar ieškinys reiškiamas jo vardu, nepateikė duomenų, kad turi teisę atstovauti G. M. teisme.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė ne visais įrodymais ir nenurodė priežasčių, dėl kurių vienus įrodymus priėmė, o kitų ne. Teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi nenustatė ir netyrė tinkamai ieškinyje nurodytų aplinkybių sąžiningumo požiūriu. Vertindamas ieškinį, turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečių aplinkybių egzistavimo daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Be to, teismas pats turi teisę išsireikalauti iš atsakovės ar kitos įstaigos / organizacijos reikiamą dokumentą.Ieškovei nebuvo tinkamai suteikta teisė pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus bei pateikti papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskirasis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus (žr. nutarties 2 p.), nustatė terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta, t. y. ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, kokius ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs ir ar šie trūkumai buvo pašalinti, ar jie esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktą ieškinį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus (žr. nutarties 2 p.) bei patikslintą ieškinį, sprendžia, kad apeliantė, prašydama priteisti 10 000 000 Eur žalą iš valstybės už neveikimą, verslo žlugdymą ir padarytą žalą pirminiame ieškinyje nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, neįvardyti neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Taigi, neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog neaiškus ir ieškinio dalykas. Ieškovė, prašydama priteisti patirtą žalą, nedetalizavo jos, aiškiai nenurodė kieno naudai prašo ją priteisti.Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, kas reiškia, kad pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir paduotame atskirajame skunde apeliantė apsiriboja vien tik deklaratyviais teiginiais, nenurodant jokių argumentų, susijusių su skundžiamojoje nutartyje nustatytų aplinkybių kvestionavimu. Apeliantė, gavusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, jos neskundė ir šalino joje nurodytus trūkumus. Apeliantė ir atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl nepagrįsto ieškinio trūkumų nustatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei buvo nustatytas pakankamas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – septynios dienos nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis), prašymo pratęsti šį terminą apeliantė neteikė. Iš apeliantės pateikto patikslinto ieškinio matyti, kad iš tiesų nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nėra aišku kaip pateikti jį pagrindžiantys įrodymai koreliuoja su ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, be to, patikslintame ieškinyje ieškinio reikalavimas (dalykas) iš viso nesuformuluotas (CPK 135 str. 1 d. 2 - 4 p.). Šiuo atveju apeliantė išdėstė asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją dėl teisėjos J. G. ir Klaipėdos miesto mero V. G., tačiau nebuvo nuosekliai ir suprantamai išdėstyti faktai, įvykiai, ieškinyje minimų asmenų veiksmai, iš kurių būtų galima suprasti, kokius konkrečius ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atliktus veiksmus apeliantė laiko neteisėtais ir padariusiais jai žalą. Apeliantė savo vertinimą dėsto pateikdama faktus, teiginius, vertinimus, kaltinimus teisėjai J. G., tačiau šie faktai pateikti padrikai, nesusieti, todėl ieškinio faktinis pagrindas liko neatskleistas (neįmanoma suprasti, iš kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų teisėjos J. G., kurios procesinė padėtis nebuvo patikslinta, veiksmų apeliantė kildina žalą). Apeliantė kaltina teisėją J. G. organizuotais ir sistemiškais neteisėtais veiksmais, tačiau iš apeliantės paaiškinimų net neįmanoma suprasti, kokiose teisme nagrinėtose bylose tie veiksmais atlikti, kokie konkrečiai tai veiksmai, ir kaip jie susiję su ieškiniu prašoma priteisti žala. Ieškovės pateikti abstraktūs teisėjos veiksmų visumos vertinimai nepakankami tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą.Kaip minėta nutarties 11 punkte, ieškinį iš esmės ir sudaro šie du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, bei negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju teismui priėmus apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kurių apeliantė nepašalino, laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neištyrė bei neįvertino visų apeliantės pateiktų įrodymų yra nepagrįstas, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimų pagrįstumas nevertinamas, todėl byloje pateikti įrodymai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ar atmesti ieškinį, gali būti ištirti ir įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantei nepašalinus pagrįstai nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju civilinio proceso įstatymas, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 str. 3 d.). Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta apeliantei galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat jai siūlytina apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.