Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-924-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
T-924-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50008-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
G. S.
Byla Nr. T-924-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50008-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 9 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam G. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 93-199 nutarta taikyti nuteistajam G. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 8 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. kovo 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 66 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, G. S. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 75 balų. Nuteistojo pažanga yra tai, kad per bausmės atlikimo laiką jis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį, sąžiningą darbą buvo vieną kartą paskatintas. G. S. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jo nuostatos į priežiūrą teigiamos; darbinė motyvacija – teigiama: dirba, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose; dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma G. S. taikyti intensyvią priežiūrą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

G. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio nutartimi, galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 12 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 12 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą lygtinio paleidimo taikymui būtiną paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Anksčiau teistas:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), sumažinus bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirtas 1 m. laisvės apribojimas; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirtas 6 mėn. laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, kuri yra neatlikta, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimas; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas 9 mėn. laisvės apribojimas, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintas iki 6 mėn. laisvės apribojimo; Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta iki 1 m. laisvės apribojimo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas 2 m. laisvės apribojimas; Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 m.; Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus bausmę, paskirtas 1 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ir 2016 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, galutinė – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė – 2 m. laisvės atėmimas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad jis atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vieną kartą skatintas, dirba, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad G. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo daroma pažanga turi būti akivaizdžiai pagrįsta ir įtikinanti, kad paleistas lygtinai jis laikysis nustatytų probacijos sąlygų ir nebenusikals.

Nors G. S. paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau jį padarė būdamas teistas už ne vieną nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis yra teistas daug kartų, nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra G. S. būdingo nusikaltimų modelio; yra padaręs ir smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Jam ne kartą buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo didelį jo pavojingumą visuomenei. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas – realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomi aktualūs G. S. kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, šiuo metu atpažįsta vietas ir veiklas, kurių jam reikia vengti, tačiau teigia, kad sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui. G. S. pirmenybę labiau teikia veiksmui, o ne planavimui. Jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir į problemas įsivelia dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Be to, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusimo. Taip pat, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, G. S. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Jis anksčiau ne visada pasirinkdavo adekvačias problemų sprendimo strategijas, be to, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis G. S. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-199.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 93-199 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė