Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Eimantas Šriupša ieškinį prašė tenkinti. Ieškovė patiria išlaidas aprūpindama vaiką gyvenamuoju plotu, maistu, patiria transporto išlaidas. Vaiką dėl specialių jo poreikių (duomenys neskelbtini) tenka vežioti į specializuotą darželį, gydymo įstaigas. Taip pat būtų reikalinga ir logopedų, kitų specialistų pagalba.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškinį pripažįsta, mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma pagrįsta. Vaiko poreikiai, atsižvelgiant, kad jam reikalinga įvairių specialistų pagalba, per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui teikiamoje išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, prašomo priteisti išlaikymo dydis galimai būtų pakankamas tenkinti nepilnamečio V. M. poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesams gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią ir pastovią gyvenamąją aplinką, V. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šalių sūnus V. M. (duomenys neskelbtini) amžiaus, bylos duomenimis, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Šeimos medicinos centro (duomenys neskelbtini) pažymą vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Susipažinęs su ieškovės įvardintais vaiko poreikiais, pateiktais rašytiniais įrodymais apie išlaidas vaikui, įvertinus ieškovės atstovo, taip pat ir atsakovo teiginius, kad vaikas turi specialių poreikių, jam būtų reikalinga ir didesnė specialistų pagalba, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 300 Eur kasmėnesinė suma vaikui išlaikyti yra pagrįsta.

Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, jokių išmokų negauna, turi nekilnojamojo registruotino turto (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino vaiko teisę gauti išlaikymą, teigė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1 000 Eur suma.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą vertintina, kad atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus. Turi nekilnojamojo turto. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaikų išlaikymui. Nenustatyta, kad be šalių vaikų ieškovas turėtų kitų išlaikytini. Sodros duomenys patvirtina, kad atsakovas ilgą laiką dirbo. Tai patvirtina, kad jis dirbti ir užsidirbti gali.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad atsakovas ieškinį pripažino, vaiko poreikių neginčijo, vaikas turi specialiųjų poreikių, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2019 m. gruodžio 23 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina J. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas, ji, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, viso 156 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 28 d. pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) valstybė, atstovaujant ieškovei, patyrė 359, 96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl tenkinus ieškinį šios išlaidos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 99 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,18 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso – 161,18 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5660. Mokant išlaidas už valstybės patirtas atstovavimo išlaidas (359,96 Eur) nurodomas įmokos kodas – 5630.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300, 00 EUR (tris šimtus eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,18 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 18 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, ir 359,96 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 96 ct) atstovavimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.