Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2805-836/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-08-14
Bylos Nr.
e1-2805-836/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17127-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2805-836/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17127-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3.; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 14 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

L. D., (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. D. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2023 m. gegužės 7 d., apie 19.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, tyčia metė lėkštę V. J. į veidą, pataikydama jai į lūpą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdelę ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. D. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. gegužės 7 d., ji šventė Motinos dieną savo namo kieme su kaimynais, gėrė alkoholį. Buvo jos vyras, kaimynas G. J., kuris paskui išėjo, kitas kaimynas V. N., kaimynė V. J. atėjo vėliau. Pastaroji atėjo apie 19.30 val. ir atsisėdo šalia jos vyro ir pradėjo konfliktuoti. L. D. liepė jai eiti namo, bet kaimynė nėjo, pasakė, kad atėjo ne pas ją, o pas jos vyrą. Tada ji, susinervinusi nuo stalo paėmė molinę lėkštę su kiaušiniene, norėdama kiaušinienę mesti V. į veidą, metė lėkštę su kiaušiniene į V. veidą ir pataikė jai į apatinę lūpą, pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiosios neatsiprašė ir nesiruošia to daryti.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

V. J. pareiškime nurodyta, kad 2023-05-07, apie 19.30 val., švenčiant pas kaimynę Motinos dieną, kieme (duomenys neskelbtini)., L. D. metė nuo stalo paimtą indą į ją, pataikė į apatinę lūpą ir išmušė du apatinius dantis.

2023-05-07 20.40 val. L. D. nustatytas 1,76 promilių girtumas.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-05-07 d, keletas kaimynų susirinko pas kaimynę L. D. kieme (duomenys neskelbtini)., atšvęsti Motinos dienos. Ji ten nuėjo apie 16.00 val., ten buvo ir kitas kaimynas V. N.. Visi vartojo alkoholį. Paskui L. ėmė jai priekaištauti, kad kažkada turėjo santykių su jos vyru, po to, kažkokį indą pagriebusi nuo stalo, metė jai į veidą - pataikė jai į apatinę veido dalį, juto stiprų fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Nurodė, kad buvo išmušti du dantys.

Apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta moteris- V. J.. Ant moters lūpų matoma galimai kraujo.

Specialisto išvadoje Nr. G 896/2023 (02) nurodyta, kad V. J. padaryta muštinė žaizdelė ir kraujosruva apatinėje lūpoje vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal turimus duomenis nustatyti, kada apatiniame žandikaulyje kairėje pusėje neteko trečio (33) danties, nėra galimybės.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2023 metų gegužės mėn., per Motinos dieną, apie pietus nuėjo pas savo draugą S. D. į jo namus (duomenys neskelbtini) švęsti. Stalas buvo lauke, netrukus prisijungė ir jo žmona L. D.. Po pietų atėjo kaimynė V. J., kuri atsisėdo prie S. D. ant suolo. Jis pats buvo neblaivus, nelabai ką pamena, bet pamena, kad L., namo šeimininkė, varė lauk V. J., bet V. nėjo, buvo kažkoks tarp jų žodinis konfliktas, bet jis nesiklausė. Nematė jokių veiksmų, be to, dešine akimi jis visai nemato, o prie stalo sėdėdamas snaudė. Nusnaudęs išėjo namo, buvo jau vakaras, namuose nuėjo miegoti ir daugiau nieko nežino.

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad L. D. pateikė lėkštę.

Daiktų apžiūros protokole nurodyti lėkštės požymiai.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiąja jos nesieja šeimyniniai ar giminystės ryšiai. Kaltinamoji tyčia metė lėkštę V. J. į veidą, pataikydama jai į lūpą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdelę ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą, sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji L. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, turi neįgalumą, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruota. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis - laisvės apribojimo bausmė mažesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus kaltinamajai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi įpareigojimą: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir draudimą numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo nuomone, tai darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai kad:

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamoji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė