- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-771-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-771-227/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-181-649/2015 pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui V. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. pareiškimu prašė; 1) nustatyti, jog ji 2000 m. liepos 1 d. priėmė savo tėvo J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, konkrečiai 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti šį turtą; 2) panaikinti VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre įrašą apie tai, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai nuosavybės teisėmis priklauso V. V..
2015 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo dėl prastos sveikatos ir nurodė, kad šiuo klausimu pasisakys jos atstovas, kurio nuomonę ji palaiko. Pareiškėjos atstovas A. P. pareiškė, kad atsisako pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 140 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes netikslinga tęsti ginčo nagrinėjimą.Aiškių atsisakymo priežasčių nenurodė. Prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir atmesti suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes byla nepradėta nagrinėti iš esmės, pareiškėja yra ligota, sunkiai paeina ir išreiškia mintis, jos gaunama pensija nedidelė, o bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies priteisimo atveju prašė mokėjimą išdėstyti dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė pareiškėjai atsisakius pareiškimo, išaiškino pareiškėjai procesines pareiškimo atsisakymo pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos iš valstybės biudžeto S. M. grąžinti 30,75 Eur žyminį mokestį, priteisė iš S. M. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų V. V., jas sumokant lygiomis dalimis per penkis mėnesius skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Teismas nurodė, kad šalis turi teisę atsisakyti nuo pareiškimo, duomenų nepriimti atsisakymo nėra, todėl byla nutrauktina, teismas nutartimi pareiškėjai išaiškino pareiškimo atsisakymo pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Kadangi pareiškėja, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 41 EUR žyminį mokestį, jai grąžino 75 proc. mokesčio. Pripažino, kad pareiškimo atsisakymas iš esmės reiškia, jog pareiškėja pralaimėjo bylą, suinteresuotas asmuo V. V. patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 32). Įvertino, kad advokatas parengė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 28-31) bei dalyvavo trijuose, įskaitant paskutinį, teismo posėdžiuose, todėl tokio dydžio išlaidos negali būti laikomos per didelėmis. Pažymėjo, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją (b. l. 21), turi akivaizdžių sveikatos problemų – sunkiai vaikšto ir prastokai girdi, nesugeba aiškiai reikšti minčių ir ne visiškai suvokia reikalavimų pagrįstumą, ginčas kilęs dėl pareiškėjos naivumo ir didelio pasitikėjimo seserimi V. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į blogėjančią pareiškėjos sveikatą, negerėjančią finansinę padėtį, į nedidelę bylos apimtį ir sudėtingumą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 250,00 Eur, įpareigojant šią sumą sumokėti V. V. lygiomis dalimis per 5 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ji per savo atstovą žodžiu atsisakė pareiškimo, tačiau teismas atsisakymo metu (teismo posėdyje) jai neišaiškino procesinių pareiškimo atsisakymo pasekmių, nedavė pasirašyti standartinės ieškinio atsisakymo formos, o pareiškimo atsisakymo pasekmių išaiškinimą skundžiamoje nutartyje laiko netinkamu. Neišaiškinant bylos nutraukimo pasekmių teismo posėdžio metu, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, pažeistos jos teisės ir todėl skundžiama nutartis naikintina.
Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškimo atsisakymas reiškia, jog pareiškėja pralaimėjo bylą. Pažymėjo, kad ji pasinaudojo teise atsisakyti pareiškimo. Atsisakymą nulėmė jos prasta sveikata, nebegalėjimas pasirūpinti ginčo namų valda. Teigia, kad nepagrįstai iš jos priteisė 250 Eur suinteresuoto asmens patirtų advokato pagalbos išlaidų. Nurodo, kad byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti teismo posėdyje, buvo parengtas tik atsiliepimas į pareiškimą, teismas pripažino, kad byla nesudėtinga, nėra didelės apimties, be to, pareiškėjos sveikata blogėja, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais šios išlaidos nepriteistinos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. V. prašo skundo netenkinti ir priteisti jo turėtas 75 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad pareiškėja bylą vedė per advokatą, kuriam žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, todėl laikytina, kad jo teisių įgyvendinimas užtikrintas per advokatą, tai, kad teismas neišaiškino pareiškimo atsisakymo pasekmių, yra formalus pažeidimas, nesuvaržantis pareiškėjos teisių. Pareiškėja patvirtino savo reikalavimų nepagrįstumą, galimybės patenkinti pareiškimą nebuvo, todėl iš jos turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui, šios išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, advokatas parengė atsiliepimą į pareiškimą bei dalyvavo trijuose, įskaitant paskutinį, teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir byla gražintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Skundas susijęs su tuo, kad pareiškėjai atsisakius nuo ieškinio, teismas neišaiškino atsisakymo nuo ieškinio pasekmių ir tuo pažeidė jos procesinės teisės.
Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Teismui nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Todėl ypatingai svarbu, kad prieš priimant ieškovo ieškinio atsisakymą, jam būtų išaiškintos šio procesinio veiksmo pasekmės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja S. M., prašiusi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, 2015 m. liepos 1 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame ji dalyvavo kartu su atstovu advokatu A. P., žodžiu pareiškė atsisakymą nuo pareiškimo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja į teisėjo klausimą, ar ji pageidaujanti tęsti bylos nagrinėjimą, atsakė, jog jos bloga sveikata, šiuo klausimu pasisakys jos atstovas. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėja mano esant netikslinga tęsti bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėja atsisako pareiškimo CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pastebėtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nenurodė, jog jo atstovaujamai S. M. yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, o teismas posėdžio metu taip pat šių pasekmių pareiškėjai neišaiškino. Pareiškimo atsisakymo pasekmės buvo pareiškėjai išaiškintos tik skundžiamoje nutartyje. Sutiktina su apeliante, kad atsakymo nuo pareiškimo pasekmių išaiškinimas skundžiamojoje nutartyje negali būti pripažįstamas tinkamu CPK 140 straipsnio 1 dalies įgyvendinimu, nes tai turėjo būti padaryta teismo posėdžio metu, kuomet pareiškėja nurodė nebenorinti tęsti bylos nagrinėjimo. Pareiškėjai nebuvo duota pasirašyti standartinės ieškinio atsisakymo formos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu „Dėl ieškinio atsisakymo, ieškinio pripažinimo, sutikimo ir nesutikimo su ieškiniu formų pavyzdžių patvirtinimo“ Nr. 1R-230. Kadangi žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, todėl tokio pobūdžio (žodinio) pareiškimo įforminimas pasirašant standartinę ieškinio atsisakymo formą, kurioje išvardintos atisakymo nuo ieškinio pasekmės, duotų pagrindą išvadai, jog pareiškėjai yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, t.y, kad teismui priėmus jos atsisakymą nuo ieškinio (pareiškimo) bylą teismas nutrauks CPK 294 straipsnio pagrindu, kas reiškia, kad ji neturės teisės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtina pabrėžti svarbiausią ieškinio atsisakymo pasekmę- pareiškėjai užkertamas kelias ateityje kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu, t. y. laikoma, jog teise į teisminę gynybą ji jau pasinaudojo. Todėl pareiškėja tik žinodama, bei suprasdama ieškinio atsisakymo pasekmes, turi realią galimybę nuspręsti ar palaikyti savo prašymą pasinaudojant CPK 140 straipsnio 1 dalyje suteikta teise atsisakyti ieškinio ar tęsti bylinėjimąsi. Nesant rašytinio pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, o žodinio atsisakymo atveju neišaiškinus pareiškėjai atsisakymo pasekmių ir jai nepasirašius nustatytos ieškinio atsisakymo formos, jos procesinės teisės buvo pažeistos ir to pasėkoje galėjo susiformuoti pareiškėjos ydinga nuostata dėl ieškinio atsisakymo (CPK 329 str.1 d).
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kadangi minėtas klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.