Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1341-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
1-1341-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67909-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1341-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67909-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 29 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2013 m. sausio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1dalį, paskiriant laisvės apribojimą vieneriems metams, neturintis teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

jis, 2017 m. gruodžio 28 d., apie 20 val. 38 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus 2,64 promilių neblaivumas), konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, nemažiau kaip 7 kartus sudavė ar įspyrė S. M. (miręs: 2017 m. gruodžio 28 d.) į galvą, kūną ir padarė dešinio momens, kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis jų projekcijoje, dešinės blauzdos odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, dešinės plaštakos II krumplio srities poodinės kraujosruvas, viršutinės lūpos muštines žaizdos su aplinkine kraujosruva, dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, kairiojo momens srities, pakaušio, kairės pusės veido minkštųjų audinių kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinių paviršių, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo S. M..

Šiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę jis prisipažįsta pilnai, nes 2017 m. gruodžio mėn., tikslios dienos ir laiko neatsimena, kelios dienos iki Naujųjų metų, dienos metu pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo S. M. ir atsinešė du ar keturis butelius alaus 7,5 promilių stiprumo. Tuo metu pas jį namuose buvo E. K., G., kurios pavardės jis nežino. Jie visi S. M. atsineštą alų išgėrė. Pasibaigus alui jis ar S. M., tiksliai neatsimena, ėjo į „Vilko“ parduotuvę pirkti alaus, t. y. į prekybos centrą „Pivoniją“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis įvykio dieną pinigų neturėjo, todėl S. M. jam davė alui pinigų, t. y. davė 5 eurus. Įvykio dieną kiek alaus pirko neatsimena, gal keturis ar aštuonis alaus butelius, 1 litro talpos, 7,5 promilių stiprumo. Po to jis, S. M., E. K., G., kurios pavardės nežino, jo namų virtuvėje toliau vartojo alkoholį. Jis ir S. M. įvykio dieną imtyniavo tarpusavyje. Muštynių nebuvo, tačiau būdamas neblaivus, galbūt, jėgų neapskaičiavo. Jis atsimena, kad įvykio dieną, išgertuvių metu, E. K. vedė S. M. į tualetą, kuris yra koridoriaus gale. Grįžęs iš tualeto S. M. iškarto nukrito ant žemės. Tuo metu E. K. pradėjo S. M. gaivinti. Jis S. M. gulinčio nespardė, pagaliu nedaužė, nors, gal, dėl girtumo neatsimena. Įvykio dieną jis ir S. M. imtyniavo tarpusavyje, t. y. spardė vienas kitam per kojas, laužė rankas, smūgiavo vienas kitam į galvą. Galbūt jis imtynių metu ir sužalojo S. M.. Kaip viskas buvo neatsimena, nes buvo neblaivus. Įvykio dieną jis matė, kai S. M. iš burnos bėgo kraujas. Neatsimena, kas S. M. gaivino, t. y. spaudė jo krutinę. Atsimena, kad E. K. kišo savo pirštus S. M. į burną, nes S. M. išburnos bėgo putos. Jis savo namuose turėjo du kirvio kotus. Jis nežino, galbūt S. M. parkritus ant grindų jis rankose laikė kirvio kotą. Įvykio dieną, galvoja jis, kad galėjo S. M. suduoti nemažiau septynis kartus į galvą ir kojas, tačiau tiksliai neatsimena. Gali būti, kad jis kirvio kotu sudavė S. M., bet jam atrodo, ne tuo metu kai S. M. parkrito ant žemės grįžęs. Tiksliai nežino, tačiau galbūt įvykio dieną valė kraują nuo S. M., kur padėjo skudurą, nežino. Jam atrodo, kad kirvio kotai liko koridoriuje. A. K. yra tarnavęs Kazachstane, mėgsta išgerti, todėl jo atmintis yra prasta. Jis pas psichiatrą nesigydo, jo įskaitose įrašytas nėra. Nuo alkoholizmo gydėsi kelis kartus (b. l. 102-103).

A. K. kaltę, be jo paties prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. parodė, kad jis su savo broliu S. M. gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Pas jo brolį dažnai lankėsi sugėrovas A. K.. Kartu su A. K. pas brolį į namus ateidavo ir jo sugyventinė. Ji kartu girtuokliavo. Dažniausiai būdavo pas jį kambaryje, bet galėjo gerti ir jų bendrame kieme. Tai tęsėsi apie 1,5 metų. Visą šią vasarą jie praleido pas juos namie. Jiems geriant, tarp jų dažnai kildavo muštynės. Prieš du mėnesius A. K. išgertuvių metu brolį smaugė. Apie tai papasakojo brolis, t. y. S. M., kai skambino jų motinai. Taip pat prieš dvi savaites A. K. ant jo brolio šoko su peiliu, tačiau dar vienas sugėrovas G. Š. atėmė peilį. Apie tai jam, t. y. J. M., papasakojo motina. Taip pat brolis jam pasakojo, kad, jeigu ne Š., tai A. K. jį papjautų. Apie tai jam brolis pasakojo 2017 m. gruodžio 26 d. Taip pat vasarą, A. K. sugyventinė buvo sumušusi S. M., jis vaikščiojo su mėlynėmis. Taip pat jo brolį S. M. buvo stipriai sumušusi moteris, jis lankėsi pas gydytojus. Apie tai, kad jis buvo sumuštas, galėjo žinoti jo geriausias draugas V. J., kuris dažnai leido su juo laiką, tačiau V. J. yra negeriantis. 2017 m. gruodžio 26 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pas juos pamatė A. K. sugyventinę, kurios vardo nežino. Sugrįžęs namo pamatė, kad ant brolio lovos gulėjo A. K. sugyventinė ir dar viena moteris. Jis išvarė A. K. sugyventinę, nes A. K. yra labai agresyvus ir pavydus, be to, prieš dvi savaites vos nepapjovė jo brolio. Kita moteris pasiliko pas brolį nakčiai ir išėjo tik kitą dieną. Antra moteris buvo šviesių plaukų, apie 45 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo „leopardinius“ kailinius ir pilką suknelę. Jo brolis ryte pristatė tą moterį motinai, kaip savo moterį. Jis 2017 m. gruodžio 27d., apie 16 val. 00 min., išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Savo brolį paskutinį kartą matė 27 dieną. Ant jo sužalojimų nematė. Gruodžio 28 dieną tarp mamos ir brolio kilo konfliktas, tačiau priežasties nežino (b. l. 68-69).

Liudytoja E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, prieš tai išaiškinus, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. yra E. K. sugyventinis. E. K. sutiko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. E. K. parodė, kad vakar, 2017 m. gruodžio 29 d., pas juos su A. K. namo, esančio Bugenių g. 62, Ukmergė, atėjo Saulius, pavardės tiksliai neprisimena, gal M.. Kelinta buvo valanda, neprisimena. S. M. atnešė alaus, todėl jie pradėjo išgėrinėti, laukė, kol į svečius ateis G., pavardės nežino. G. prie parduotuvės „IKI“ pasitiko A. K. ir jie kartu atėjo. A. K. ėjo į parduotuvę alaus, S. M. davė A. K. 5 eurus. Kai jie grįžo, visi sėdėjo virtuvėje, gėrė. Ji sėdėjo ant suoliuko prie krosnies, G. sėdėjo ant fotelio, S. M. prie G. ant sofos. Jiems begeriant, A. K. pasišaipė iš S. M., kad, jeigu jau jam patinka G. ir jis ruošiasi ją „kabinti“, tai kodėl jis nenuperka G. alaus ir jos nepavaišina. Tuomet A. K. iš kažkieno telefono, S. M. arba G., paskambino savo motinos draugei, dirbančiai felčere, kuri davė jiems Naujametinį lauknešėlį bei 5 eurus. Grįžo atgal namo, už tuos duotus pinigus nusipirko alaus ir atėjo namo. G. su S. M. buvo pas juos namuose. Vėliau vėl pritrūko alaus, G. ėjo į parduotuvę su A. K., parnešė vėl alaus. Ji ir S. M. buvo likę namie. A. K. visą dieną tyčiojosi iš S. M., tai žąsinu jį vadino, tai šiaip kažką. Besipykdami jie lyg juokaudami galynėjosi, kas stipresnis. Tuomet vienu momentu virtuvėje S. M. su A. K. susistumdė, S. M. norėjo į tualetą, eidamas iš tualeto S. M. nugriuvo. Tuo metu A. K. pradėjo spardyti gulintį S. M. kojomis. Ar A. K. turėjo rankose lazdą bei su ta lazda mušė S. M., pasakyti negali, ji buvo labai neblaivi, net nesugebėjo papūsti į alkotesterį. Kai A. K. spardė S. M., spardė bet kur, kur tik pavyko taikytis, Gražina sėdėjo išsigandusi, rankomis užsidengusi veidą. Ji bandė A. K. nuo S. M. traukti, S. M. pradėjo gargaliuoti. Tada A. K. pasitraukė nuo S. M.. Pamatė, kad S. M. blogai, paėmė virdulį, pradėjo pilti ant galvos vandenį. Ji prišoko, pradėjo S. M. purtyti. Pamatė, kad jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, bandė dar jį gaivinti. Pamatė, kad nieko nebus ir pradėjo skambinti greitajai. Atvažiavo greitoji, konstatavo S. M. mirtį. Kol laukė policijos, pradėjo šnekėti, kad reikia pasakyti, jog S. M. atėjo sumuštas ir jam pasidarė bloga, jis nukrito nuo taburetės ir mirė. A. K. visą laiką sėdėjo išsigandęs ir nieko nesakė. A. K. šiaip agresyvus, kai pergeria puola muštis. Prieš porą savaičių norėjo sumušti ją pagaliu. Ji nuo A. K. pabėgo ir, atėmusi pagalį, numetė pas kaimyną į kiemą po langais. Kai A. K. spardė S. M., rankose turėjo kirvio kotą. Kur vėliau jį padėjo, nežino. Jie visi buvo girti, namuose buvo maišalynė, A. K. mušė S. M., ji bandė jį nuo S. M. nutempti. Kai S. M. pas juos atėjo vakar, nebuvo sumuštas, tik buvo išbrinkęs nuo gėrimo. Prieš savaitę ar porą savaičių, prieš Kūčias, jie gėrė pas S. M.. A. K. su S. M. apsižodžiavo, A. K. paėmė pas S. M. peilį bei pradėjo prieš S. M. mosikuoti. Vėliau peilį padėjo ir jie išėjo. Kitą dieną nuėjo ir S. M. atsiprašė. Kai jie abu girti, tai tarp jų nuolat būna tąsymasis, tai vienas, tai kitas bando įrodyti savo tiesą. Ji nematė, kad A. K. S. M. būtų trenkęs su pagaliu. Tik matė, kad kažkuriuo momentu A. K. rankose laikė kirvio kotą, o S. M. spardė kojomis gulintį (b. l. 71-72).

Liudytoja G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vakar, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d., apie 14 val. 00 min., atėjo pas pažįstamą E., pavardės nežino, į namą (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su sugyventiniu A., pavardės nežino, kokiu adresu buvo, pasakyti negali, parodyti, kur namas taip pat negali, nes E. ją pasitiko prie „Ikiuko“ parduotuvės bei parsivedė pas save. Kam priklauso namas, kuriame gyvena E., taip pat nežino. Kai su E. atėjo pas ją namo, ten jau buvo vyras, vardu S.. Pamatė, kad jie abu su A. jau buvo išgėrę. Su S. susipažino ir šis jai pasiūlė kartu su jais išgerti alaus. Jie sėdėjo visi virtuvėje ir išgėrinėjo, tuomet pasibaigus alkoholiui, maždaug po valandos, S. išėjo į parduotuvę atnešti dar alaus. Jo nebuvo apie valandą laiko, nes, kaip aiškino A., kad iki artimiausios parduotuvės 20-30 minučių kelio. Kai susipažino su S. pas E. namie, S. nebuvo sumuštas, atrodė normaliai, vizualiai ant jo nesimatė jokių mėlynių ar žaizdų. Maždaug po valandos S. grįžo iš parduotuvės, atnešė alaus, kiek, nežino. Grįžo taip pat normalus, nesumuštas. S. atnešus alų, jie sėdėjo ir toliau gėrė alų. Maždaug apie 20 val. 00 min. S. su A. apsižodžiavo, dėl ko, ji nekreipė dėmesio, kadangi tuose namuose buvo tik svečias. Virtuvėje S. sėdėjo ant fotelio, o A. stovėjo prie dujinės viryklės. S. nuo fotelio pradėjo keltis į tualetą, bet neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo, krito atbulas ant grindų. Jis krito visu svoriu aukštielninkas. Tuomet pamatė, kad A. ateina iš gretimo kambario su lazda rankose, kuri buvo panaši į beisbolo lazdą – šviesios spalvos, apie 50-60 cm ilgio, apvali. S. gulėjo ant žemės, mėgino keltis. Prie S. priėjo A. rankoje laikydamas lazdą, kurioje, nepasakys, nes labai išsigando, patyrė šoką, kai pamatė, kad A. užsimojo, užsidengė veidą rankomis, nes labai bijojo ir nežiūrėjo. Kai A. užsimojo lazda, S. tuo metu gulėjo ant žemės ant nugaros. Kur A. trankė, ji nežino, bet suprato, kad matomai į galvą. A. S. sudavė ne mažiau trijų smūgių lazda į galvą, o gal ir daugiau, tik nėra tikra, kad visus smūgius daužė į galvą, nes girdėjo ir duslesnius smūgius, kaip suprato, į kūną, nes S. buvo su žiemine mėlyna striuke ir pagal kai kurių smūgių garsą pamanė, kad daužo į kūno vietas, ant kurių buvo striukė. Ji buvo labai išsigandusi, nesuprato, kas aplinkui vyksta. Kai atsidengė rankas nuo veido, pamatė, kad S. iš nosies ir iš burnos bėga kraujas, pradėjo mėlynuoti lūpos. A. atsisėdo ant fotelio prie stalo, lazdą atrėmė į fotelio kampą. S. nebejudėjo, bet šiek tiek kvėpavo. Tada prie S. pribėgo E., kuri sėdėjo ant fotelio prie krosnies. Užpylė S. iš virdulio ant veido vandens, tačiau S. neatsigavo. Kai A. daužė S., E. šaukė, kad jis baigtų, tačiau A. neklausė jos. E. metė virdulį atgal į kriauklę, vėl pribėgo prie S., pamatė, kad S. mėlynuoja, pradėjo daryti jam dirbtinį kvėpavimą. Kai įpūtė S. į burną oro, jam matomai iš nosies fontanu pradėjo bėgti kraujas. Tas kraujas aptaškė E., buvo aptaškytas visas veidas, drabužiai. E. pradėjo šaukti, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir kvietė greitąją pagalbą. Greitajai pagalbai E. pasakė, kad pas ją namie miršta žmogus. Apie tai, kad S. sumušė A., ji nesakė. Kai E. pradėjo šaukti, kad S. mirė, A. paėmė lazdą, kuria mušė S., ir išėjo į lauką pro duris. Grįžo po kelių minučių, jau rankose lazdos nebeturėjo. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo greitoji bei konstatavo S. mirtį. Tada greitoji pranešė policijai. Išvažiavus greitajai pagalbai, E. pradėjo jai sakyti, kad nesakytų policijai, jog S. sumušė A., o pasakyti, kad S. ėjo į parduotuvę alaus ir grįžo sumuštas iš parduotuvės, bei neva jiems papasakojo, kad jį prie parduotuvės sumušė kažkokie jaunuoliai. Kai atvažiavo policija ir juos visus išvarė į gretimą kambarį, A. pasakė, kad taip seniai jau turėjo įvykti, bet kaip jis išsireiškė, tiksliai tų žodžių neatkartos, bei kodėl jis taip pasakė, nežino. Pats A. jos neprašė, kad ji nepasakotų policijai, kaip viskas įvyko, prašė tik A.sugyventinė E.. Už ką A. S. sumušė, ji taip ir nesuprato, bet iš pokalbio suprato, kad A. ir S. santykiai jau senokai pašliję ir tai nebe pirmas jų konfliktas, tik ankstesni baigdavosi laimingai, o šis, deja, buvo lemiamas. A. daugiau tą vakarą nepasakė nei žodžio, tik atsisėdo ant fotelio ir tylėdamas žiūrėjo į S., gulintį kambaryje ant grindų (b. l. 78-79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4294/2017 (01) nustatyta, kad: 1. A. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1.1. Kaklo dešinės pusės odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai prieš 12-24 val. iki apžiūros, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. Kairio žasto, juosmens kairės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai 4-9 dienas iki apžiūros, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.3. Kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai prieš 1-2 sav. iki apžiūros, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.4. Dešinės plaštakos 4-o piršto gyjanti antriniu būdu žaizda, dėl kurios tikslesnio mechanizmo ir laiko pasisakyti nėra galimybių. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Apie sužalojimų padarymo laiką pasisakyta šios išvados 1-me punkte. 3. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. 5. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos ir neapima teismo medicinos gydytojo kompetencijos. 6. Apie trauminių poveikių kiekį pasisakyta šios išvados l punkte. 7. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankio) formą, dydžius, neužsifiksavo. 8. Atsakyta šios išvados 7-me punkte (b. l. 106-107).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymos nustatyta, kad S. M. mirties priežastis (preliminari) – širdies sustojimas, nepatikslintas (b. l. 53).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15,16-38, 39).

Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, nemažiau kaip 7 kartus sudavė ar įspyrė S. M. (miręs: 2017 m. gruodžio 28 d.) į galvą, kūną ir padarė dešinio momens, kaktos dešinės pusės odos nubrozdinimus su minkštųjų audinių kraujosruvomis jų projekcijoje, dešinės blauzdos odos nubrozdinimą, dešinės akies vokų, dešinės plaštakos II krumplio srities poodinės kraujosruvas, viršutinės lūpos muštines žaizdos su aplinkine kraujosruva, dešinės veido pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, kairiojo momens srities, pakaušio, kairės pusės veido minkštųjų audinių kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešiniojo smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinių paviršių, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo S. M.. Kaltinamojo A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jos dydžiu (b. l. 133-136).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. K. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 118-125), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 128-130), nedirba (b. l. 126), registruotas darbo biržoje (b. l. 127), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų viešųjų darbų bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti bausmės jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. K. skirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 108-110).

Iš įvykio vietos paimti daiktai: du alaus butelius 1 l „Kraštiečių“ tušti, vieną alaus butelį 1 l „Kraštiečių“ pilną, servetėlę su galimais kraujo pėdsakais, 4 raktus su pakabuku, nuorūkas iš peleninės, parduotuvės čekį, G. P. rankų nuoplovas, A. K. rankų nuoplovas, nuoplovą nuo dujinės viryklės durelių, telefoną „Samsung“, pilkos medžiagos gabalą galimai su kraujo pėdsakais, E. K. rankų nuoplovas, nuoplovą nuo skalbimo mašinos, paketą, kuriame du alaus buteliai 1 l „Kraštiečių“ tušti, bei dėžę, kurioje du alaus buteliai 1 l „Kraštiečių“ pilni – priduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 40, 2-9), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,ir skirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, iš įvykio vietos paimtus daiktus: du tuščius alaus butelius 1 l „Kraštiečių“, vieną pilną alaus butelį 1 l „Kraštiečių“, servetėlę su galimais kraujo pėdsakais, 4 raktus su pakabuku, nuorūkas iš peleninės, parduotuvės čekį, G. P. rankų nuoplovas, A. K. rankų nuoplovas, nuoplovą nuo dujinės viryklės durelių, telefoną „Samsung“, pilkos medžiagos gabalą galimai su kraujo pėdsakais, E. K. rankų nuoplovas, nuoplovą nuo skalbimo mašinos, paketą, kuriame du tušti alaus buteliai 1 l „Kraštiečių“, bei dėžę, kurioje du pilni alaus buteliai 1 l „Kraštiečių“ – priduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė