Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-36-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2A-36-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
V. K., K. K., J. K., A. K., E. V.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10.; 50.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-501-101/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. K., K. K., J. K., A. K., E. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-12-12 Nuomos sutartį Nr. 55, sudarytą tarp UAB „Jurita“ ir V. K., ir iškeldinti atsakovus V. K., K. K., J. K., A. K., E. V. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. 2001-05-14 minėtas butas buvo neterminuotai išnuomotas atsakovui V. K. su šeimos nariais, sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 55 tarp UAB „Jurita“ ir V. K.. Pagal atsakovo su UAB „Jurita“ 2001-05-14 sudarytos buto nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Nuomininkui nevykdant pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų teikimą, LR CK 6.611 suteikia teisę iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2002-03-14 sprendimo Nr. 533V „Dėl nuomininkų, įsiskolinusių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, iškeldinimo iš savivaldybės nuomojamų butų“ 1.2 p, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2009-11-17 posėdyje (protokolo Nr. 4-264-(1.1.21-T1) svarstė klausimą dėl nuomininko V. K. ir šeimos narių iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir pritarė nuomininko iškeldinimui iš minėto buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai, naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), neatsiskaitydami su paslaugų teikėjais už faktiškai vartojamas paslaugas, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės, kaip savininkės, teises. Yra suvaržytos Vilniaus miesto savivaldybės teisės naudoti savo nuožiūra jai priklausantį butą, negali suteikti minėtų patalpų teisėtai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nustatytus kriterijus, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą. Kiekvienais metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu tvirtina piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Šie sąrašai yra oficialiai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje www.vilnius.lt. Ieškinio pateikimo dienai socialinio būsto laukė 5219 šeimų (LR CK 6.217 str. 1 d., 6.487 str., 6.497 str., 6.610 str., 6.611 str., 6.612 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ginčo bute jis gyvena 2001-05-14 neterminuotos Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 55 pagrindu. Atsakovas nesutinka, kad jis ir jo šeimos nariai būtų iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą ir komunalines paslaugas atsakovas moka ir mokėjo pagal savo galimybes, o įsiskolinimas susidarė dėl sunkios materialinės padėties. Atsakovas V. K. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje. Visas pajamas sudaro bedarbio pašalpa, kuri per 2009 m. buvo 4974 Lt. Kitų atsakovų turtinė padėtis taip pat yra sunki. Gaunamųjų pajamų nepakanka maistui. Atsakovas V. K. teigia, jog jo šeima niekada piktybiškai nevengė ir nevengia atsiskaityti su kreditoriais už komunalines paslaugas. Socialinis bustas yra nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Atsakovas teigia, jog jo šeima pilnai atitinka 2003-05-28 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 670 „Dėl asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašymo patvirtinimo“ 2 p. nurodytiems kriterijams (LR CPK 1.2 str., 1.5 str., 6.591 str. 1 d. 4 d.).

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą ieškinį, nurodydamas, jog sutinka su ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškiniu dėl nuomininkų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnametės E. V., nurodydamas, jog neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui, nes nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina A. K. teigė, jog jos dukra bute (duomenys neskelbtini) negyvena. Mergaitė šiuo metu gyvena pas senelę G. Š. (mirusio tėvo motiną) (duomenys neskelbtini), o motina gyvena šalia pas draugą. E. V. lanko Paberžės vidurinės mokyklos 8 klasę.

Atsakovai K. K., A. K., J. K., E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 5-6). 2001-05-14 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 55, sudarytos tarp UAB „Jurita“ ir atsakovo V. K. pagrindu, butas buvo išnuomotas neterminuotai atsakovui ir jo šeimos nariams (1 t., b.l.7-10). 2001-05-14 nuomos sutarties Nr.55 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti buto nuomos mokestį ir komunalinių paslaugų mokesčius, o pagal Sutarties 5 p. nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. 2009-09-08 pažymoje nurodoma, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena penki asmenys, t.y. atsakovai ir nepilnametė E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 11). Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-12-24 akte nurodoma, kad A. K. ir jos duktė E. V. buvo J. K. išvarytos iš ginčo buto ir laikinai apsigyveno (duomenys neskelbtini)., E. V. - pas G. Š. (senelę - mirusio E. V. tėvo motiną), A. K. toje pačioje vietovėje laikinai gyvena pas sugyventinį (1 t., b.l. 42). CK 6.576 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. Iš atsakovų ir jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad atsakovai - pilnamečiai nuomininko šeimos nariai nepilnai vykdo nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes nereguliariai moka nuomos bei kitus komunalinius mokesčius. Yra susidarę įsiskolinimai už suteiktas butui paslaugas: skola už buto nuomą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaro 2576,65 Lt, UAB „Vilniaus energija“ 14566,55 Lt, už komunalines paslaugas 561,96 Lt (1 t., b.l. 153-155; 249). CK 6.487 str. 1 d. numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.611 str. numato, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovas teigia, kad atsakovai nemoka mokesčių ir dėl to ateityje gali atsirasti neigiamos pasekmės ieškovui, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovai buto nuompinigius bei mokesčius už komunalines paslaugas moka, tačiau nereguliariai. A. K. paaiškinimai, antstolės pažyma patvirtina, kad skolos už paslaugas buvo ir anksčiau priteisiamos iš atsakovų solidariai, jų išieškojimas buvo nukreiptas vykdyti iš A. K. darbo pajamų, taip pat vykdomas iš V. K. (1 t., b.l. 232). Pagal nuomos mokesčio suvestinę atsakovai 2008-09-30 - 2011-01-31 laikotarpiu yra sumokėję 2538,08 Lt, t.y. pusę nurodytu laikotarpiu nustatyto nuomos mokesčio (1 t., b.l. 250). Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo teikiamos vis naujos suvestinės, kuriose nuomos mokesčio skola didėjo (1 t., b.l. 191; 208; 232), tačiau iš paskutinės suvestinės (1 t., b.l. 250) matyti, kad atsakovai atliko penkis mokėjimus 2010 m. (paskutinis mokėjimas -2010-12-16 -70 Lt) ir vieną -2011-01-18 - 53,80 Lt. Taip pat atsakovai mokėjo įsiskolinimą ir AB „Vilniaus energija“ bei už elektros sunaudojimą (1 t., b.l. 189; 228; 229-231), UAB „Jurita“ – už komunalines paslaugas (1 t., b.l. 159, 227). Teismas nurodė, jog ieškovo atstovas teismui aiškino, kad atsakovai nemoka nuomos ir kitų mokesčių, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovai mokėjo mokesčius, vykdė teismo sprendimus, kuriais iš jų buvo priteistos skolos. Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai vykdomas 907,64 Lt išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-10114-430/2010 (1 t., b.l. 232). Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis 2010-05-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-10114-430/2010) iš atsakovo V. K. priteista 832,40 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-02-28 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai. Teismas konstatavo, jog teismui teikiamose nuomos mokesčio suvestinėse nurodoma, kad skola susidariusi nuo 2008-09-30 iki 2011-01-31, nurodytu sprendimu priteista skola iš suvestinės nepašalinta, be to, nėra aišku, kodėl buvo priteista būtent šio laikotarpio skola, jei vėlesnėse suvestinėse skolos pradžia vėl skaičiuojama nuo 2008-09-30. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas formaliai rėmėsi nuomos mokesčio nemokėjimo faktu ir nepagrįstai teigia atsakovus nemokant mokesčių (CPK 178 str.). Atsakovų pajamos minimalios, V. K. pajamos per 2009 metus sudarė 4974 Lt, J. K. – riboto darbingumo asmuo, gaunantis 315 Lt socialinę pašalpą, K. K. ir A. K. - registruotos darbo biržoje, jų pajamos per 2009 metus sudarė 3232 Lt ir 5592 Lt. (1 t., b.l. 118-137), E. V. - nepilnametė. Nors atsakovė A. K. su nepilnamete dukterimi E. V. faktiškai negyvena ginčo patalpoje (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nėra šios bylos ginčo dalykas. A. K. ir jos nepilnametės dukters E. V. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kito nuosavo gyvenamojo būsto nei ji, nei kiti atsakovai neturi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose paliečiamos vaikų teisės, turi būti aktyvus ir parinkti pažeistų vaiko teisių gynimo būdą. Ieškovas neatsižvelgė į nepilnametės E. V. interesus ir pareikšdamas ieškinį dėl jos iškeldinimo, nesilaikė Vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. reikalavimų, nustatančių, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Pagal CK 6. 578 str. 3 d. nuostatas nepilnametis vaikas turi nuomos teisę. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. dėl sveikatos būklės yra riboto darbingumo asmuo, jo pajamas sudaro 315 Lt socialinė pašalpa (1 t., b.l. 77, 132-136). Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovai realiai neturėjo galimybės pilnai vykdyti nuomos sutartį, nereguliarus mokesčių mokėjimas pagal nuomos sutartį susiklostė dėl objektyvių priežasčių, atsakovų socialinės bei turtinės padėties. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį su mažas pajamas turinčiais asmenimis, kurie pagal LR Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr. 670 “Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“ nuostatas gali pretenduoti į socialinį būstą, bei iškeldinti juos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, būtų neadekvati priemonė padarytam pažeidimui ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų (LR CK 6.576 str., 6.578 str., 6.611 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų. Ieškinio pateikimo dienai atsakovai UAB „Vilniaus energija“ už butui tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją buvo skolingi 12050,12 Lt, už teikiamas komunalines paslaugas UAB „Jurita“ - 441,68 Lt, už buto nuomą - 629,71 Lt. Atsakovai minėtų skolų nepamokėjo, nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-08-13 išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo ir pranešė, kad tuo atveju, jeigu atsakovai iki 2009-08-15 neapmokės skolų, SĮ „Vilniaus miesto bustas“ bus priversta teikti ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esačių (duomenys neskelbtini). Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną atsakovai už buto nuomą yra skolingi 2576,65 Lt, UAB „Jurita“ 2010-09-09 - 811,13 Lt, UAB „Vilniaus energija“ - 14566,55 Lt. Viena iš pagrindinių nuomininko pareigų - pareiga reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomininkui nevykdant įstatymo jam nustatytų pagrindinių savo pareigų, nuomotojas įgyja teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį teismo tvarka. LR CK 6.611 str. numatyta, jog jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas formaliai rėmėsi nuomos mokesčio nemokėjimo faktu. Jeigu SĮ „Vilniaus mesto būstas“ priteisia iš nuomininko nuomos mokestį už tam tikrą laikotarpį, tai dar nereiškia, kad priteista skola neturi būti apskaitoma nuomininkų atsiskaitymo knygelėje. Nuomininkas V. K. nėra įvykdęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10114-430/2010, todėl nagrinėjamojoje byloje pateiktoje nuomininkų atsiskaitymo atskaitoje priteista suma nurodoma neišmokėta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-15 sprendime visiškai nepagrįstai nurodo, kad priteista skola turi būti pašalinta iš ataskaitos. Į bylą pateikta atsiskaitymo ataskaita, sudaryta (duomenys neskelbtini), parodo visus atsakovų mokėjimus už buto nuomą nuo 2008-09-30 iki 2011-02-28. Pirmosios instancijos teismas netenkino Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio, pasiremdamas LR CK 1.5 str. įtvirtintais principais. Apeliantas teigia, jog teismas taikydamas šiuos principus, tam tikrus klausimus sprendžia savo nuožiūra, tačiau teismas nėra absoliučiai laisvas, nes šiomis normomis kartu reikalaujama, kad patys teismai veiktų teisingai, protingai ir sąžiningai, todėl teismas turi argumentuoti savo sprendimą, t.y. nurodyti dėl kokių aplinkybių taiko šiuos principus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendime vadovavosi Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. Apeliantas pažymi, jog pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. vaiko teises pirmiausia privalo užtikinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Teismas sprendime pažymėjo, kad E. V. ir jos motina gyvena (duomenys neskelbtini) t.y. jos negyvena ginčo bute. Teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, minėto vaiko teisių nepažeistų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir kiti teismai formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktiką, kad nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, taip pat kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turtintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą. Pažeidžiamos teisės asmenų, kurie įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad S. šeima su nepilnamečiais vaikais, kurių metinės pajamos neviršija 18480 Lt, sąraše išsinuomoti būstą yra 11 numeriu. Minėta šeima eilėje stovi nuo 1999-01-21, t.y. daugiau nei 12 metų. K. šeima, kurios metines pajamos sudaro 8529 Lt, sąraše yra taip pat nuo 1999 metų. Neįgalių šeimų sąraše išsinuomoti socialinį būstą įtraukta T. J. šeima. Šių ir kitų šeimų padėtis yra analogiška ir dar sudėtingesnė nei šeimos, kurią teismas atsisako iškeldinti iš ginčo patalpų. Ieškinio netenkinimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai (LR CK 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.189 str., 6.611 str.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkė teismo 2011-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad trečiasis asmuo palaiko ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės nuomonę ir sutinka su pateiktu apeliaciniu skundu.

Atsakovai V. K., K. K., A. K., J. K., E. V., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis netinkamai vykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų gyventojai gali būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti atsakovų V. K., K. K., J. K., A. K. ir nepilnametės E. V. (gimusios (duomenys neskelbtini)) teises į gyvenamąją patalpą pagal 2001-12-12 Nuomos sutartį Nr. 55, sudarytą tarp UAB „Jurita“ ir V. K..

Teisėjų kolegija pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-02-28 Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje dėl (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. K. už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-02-28 yra skolingas 2576,65 Lt, o iš viso yra sumokėjęs 2538,07 Lt (1 t., b.l. 249-250). Tai, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovai UAB „Vilniaus energija“ už butui tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją buvo skolingi 12050,12 Lt, už teikiamas komunalines paslaugas UAB „Jurita“ - 441,68 Lt, už buto nuomą - 629,71 Lt, o pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovai už buto nuomą skolingi 2576,65 Lt, UAB „Jurita“ 2010-09-09 -811,13 Lt, UAB „Vilniaus energija“ - 14566,55 Lt pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra esminis sutarties pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį. Teismas, atmesdamas ieškinį, atsakovų atžvilgiu netaikė išimties, nes byloje nėra nustatytas esminis sutarties pažeidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas J. K. yra iš dalies darbingas (1 t., b.l. 134, 135, 137), atsakovas J. K., V. K., K. K., A. K. registruoti Vilniaus darbo biržoje (1 t., b.l. 77, 78-79, 118-119, 120, 121, 125, 129, 136), turintys minimalias pajamas (1 t., b.l. b.l.80-82, 122-124, 126-128, 130, 131, 133, 156, 187, 188), atliekantys dalinius mokėjimus pagal galimybes (1 t., b.l. 189, 190, 226-232, 251, 2 t., b.l. 6-10) ir deklaravę (1 t., b.l. 11) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir negali būti laikomi savivaldybės teisių pažeidėjais, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 7 p., 8 str., 11 str., CK 6.611 str., 6.217 str. nuostatų, nes teismine tvarka nenustačius esminio sutarties pažeidimo, nėra teisinio pagrindo nutraukti pagal 2001-12-12 Nuomos sutartį Nr. 55, sudarytą tarp UAB „Jurita“ ir V. K. ir iškeldinti atsakovus V. K., K. K., J. K., A. K., E. V. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes ieškinio tenkinimas nagrinėjamu atveju pažeistų iš dalies darbingo J. K. teises ir teisėtus interesus.

Sprendžiant ginčą dėl asmenų iškeldinimo iš būsto, būtina įvertinti ne tik reikalavimo iškeldinti teisėtumą, bet ir aplinkybes, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų savivaldybės tikslų, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams, įvertinant proporcingumą siekiamam teisėtam tikslui. Tai, kad įstatyme (CK 6.611 str.) numatyta galimybė iškeldinti asmenis, jei jie nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nereiškia besąlyginio iškeldinimo formaliu pagrindu, nes teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, kaip institucijos, ar individo, viešasis ar bendrasis interesas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, iš esmės pažeistų atsakovų teises ir interesus, nes būtent jų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus savivaldybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams ir nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti prioritetinius neįgalaus asmens ir nepilnamečio vaiko E. V. interesus.

Nagrinėjamoje byloje taikytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p., nes nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir savivaldybės teisės negali būti suabsoliutinamos, atsižvelgiant į vaiko prioritetines teises. Byloje nėra duomenų, kad E. V. motina A. K. turi galimybę užtikrinti dukters teisę į būstą. Šiuo atveju sprendžiant iškeldinimo klausimą, teisėjų kolegija nesiremia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (1 t., b.l. 41, 42) ir ją vertina kritiškai, nes nepilnamečio vaiko laikinas gyvenimas atskirai nuo motinos neatitinka vaiko teisėtų interesų ir poreikių, o nepilnamečio vaiko mirusio tėvo močiutė neturi pareigos užtikrinti anūkei teisę į būstą.

Akivaizdu, kad atsakovai nėra įkūrę kitos gyvenamosios vietos, todėl savivaldybė, siekdama iškeldinti iš ginčo patalpų neįgalųjį asmenį, motiną su nepilnamečiu vaiku, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, elgėsi formaliai ir nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje.

Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad 2010-05-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-10114-430/2010) iš atsakovo V. K. priteista 832,40 Lt nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-02-28 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai suma turi būti atimta iš bendros 2576,65 Lt skolos, nes į bylą pateikta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-02-28 Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita dėl (duomenys neskelbtini), nurodo bendrą nesumokėtos skolos dydį 2576,65 Lt sumai. Tai, kad yra šalinama dalis teismo sprendimo argumentų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti visą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

Nagrinėjamoje byloje taikytinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatas, nes atsakovų teisė nuomotis būstą patenka į minėtos konvencijos 8 str. taikymo apimtį.

Tai, ar ginčo patalpos yra reikalingos kitiems įvairių socialinių grupių asmenims, ar gali būti pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principai, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes duomenys dėl S. šeimos su nepilnamečiais vaikais, kurių metinės pajamos neviršija 18480 Lt, bei dėl K. šeimos, kurios metines pajamos sudaro 8529 Lt, bei neįgalių šeimų sąraše išsinuomoti socialinį būstą įtrauktos T. J. šeimos nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes negalima pažeisti atsakovų teises, siekiant aprūpinti kitus asmenis būstu. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neprivalėjo atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo būti išnuomotos ginčo patalpos, interesus, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės priėmė nuoseklų ir motyvuotą sprendimą, nes sprendimo turinys atitinka CPK 270 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-12-12 Nuomos sutartį Nr. 55, sudarytą tarp UAB „Jurita“ ir V. K. ir iškeldinti atsakovus V. K., K. K., J. K., A. K., E. V. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė teisinį pagrindą konstatuoti prioritetinį neįgalaus asmens ir nepilnamečio vaiko interesų gynimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą dėl ieškinio atmetimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas dėl ieškinio atmetimo paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Neįgaliųjų teisių konvencija, LR Konstitucijos 24 str., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovas neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes savivaldybė bylose dėl savivaldybės interesų gynimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir byloje nėra pateikti atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Zita SmirnovienėAldona Tilindienė