- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- 1-115-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01324-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- N. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:
1) 2017 m. spalio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme;
2) 2020 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant įtariamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šį įpareigojimą įvykdant per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; nevartoti alkoholio;
3) 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant N. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo sakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
4) 2023 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 14 parų arešto 14 parų arešto,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. K. 2023 m. sausio 7 d. apie 20.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. D. striukės kišenės pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21+“ su jame buvusia SIM kortele bendros 700 eurų vertės bei telefono dėklu 10 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. D. bendrą 710 eurų turtinę žalą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, N. K. kaltu nepripažino ir parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. buvo pas Z., jo nuomojamam bute (duomenys neskelbtini). Buvo Z., jo draugė J. ir nukentėjusysis su draugu, kurio vardą pamiršo. Visi vartojo alkoholį. Z. iš miegančio nukentėjusiojo striukės kišenės paėmė telefoną, kurį jam perdavė. Jis pasiūlė telefoną parduoti, paėmė telefoną ir išėjo. Nukentėjusysis miegojo virtuvėje. Telefoną pardavė M., kuris jį išardė detalėms. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusysis V. D., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. buvo pas Z. ir jo sugyventinę (duomenys neskelbtini). Bute dar buvo jo draugas A. R., kaltinamasis, Z. ir jo sugyventinė bei vyras, kurio vardo nežino. Visi vartojo alkoholį, išgertuvės vyko kambaryje. Pasijuto apsvaigęs ir nuėjo į virtuvę pamiegoti. Pajuto, kad iš jo striukės vidinės kišenės pavogė telefoną, bet nematė kas. Tuo metu tarpusavyje kalbėjosi du asmenys, bet dėl girtumo neprisimena apie ką. Po to kažkokie du asmenys jį pažadino ir jis išėjo namo. Dėl telefono į nieką nesikreipė. Parėjęs namo išsyk nuėjo miegot. Reiškia 710,00 Eur civilinį ieškinį.
Liudytoja J. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. sausio mėnesį gyveno su R. Z.. K. nepažinojo, jis atėjo į svečius. Vyko išgertuvės, prisijungė dar draugų, kurių ji nepažinojo. Vienas iš draugų užmigo virtuvėje. Buvo iškviesti dar du pašaliniai asmenys ir miegantis asmuo išvestas, ji į procesą nesikišo. Apie telefono dingimą jai tapo žinoma iš pareigūnų ir apie jo dingimą ji nieko nežino. R. Z. taip pat apie tai nieko nesakė.
Liudytojas Č. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad sūnus V. D. gyvena kartu. Šiais metais (2023 m) sūnus prarado savo mobilų telefoną. Kokiomis aplinkybėmis jį prarado – nepasakojo. Į namus buvo atėję du asmenys, kurie norėjo pakalbėti dėl telefono. Jų į butą neįleido, nes nepažinojo ir atrodė įtartinai. Be to neįvardino apie konkrečiai nori kalbėti. Sūnaus nepakvietė, nes jis miegojo. Tų asmenų atpažinti negalėtų.
Liudytojas A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2023 m. sausio 7 d. buvo pas R. Z.. Pas jį buvo sugyventinė J., jis, D., N.. Visi vartojo alkoholį, išgertuvės vyko kambaryje. Išgertuvių metu D. išėjo pamiegoti į virtuvę. Išgertuvininkai vaikščiojo, išgertuvės vyko dvi – dvi su puse valandos. Pas N. K. pamatė telefoną, o N. K. pasiteiravo kam jį parduoti. Jis atpažino, kad tai D. telefonas, nes su D. dažnai kaip kaimynai bendravo ir telefoną matė. Kokiomis aplinkybėmis pas N. K. atsirado telefonas – nežino. Kai kalbėjosi su N. K., D. jau buvo išėjęs. Pasiūlė N. K. grąžinti telefoną, ir N. K. palydėjo iki D. laiptinės. N. K. buvo ne vienas, su kuo – neįsidėmėjo. Jis nežino ar telefonas buvo grąžintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojui buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. kartu su V. D. vartojo alkoholį. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, jam paskambina R. Z. ir pasikvietė pas save į svečius. Kartu su V. jie nuėjo pas R. Z., kur kartu su R., jo sugyventine J. ir N., kurio pavardės neprisimena, vartojo alkoholį (patikslina, kad jie visi susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)). Kai V. stipriai apsvaigo nuo alkoholio, jis atsigulė pamiegoti virtuvėje, o jie alkoholį vartojo kambaryje. Kai V. atsigulė virtuvėje, jokio telefono jis ant stalo nebuvo palikęs, nes išgertuvių metu jis matė, kad kažkurio momentu V. naudojosi telefonu, o po to jį įsidėjo į kišenę. Vos V. prigulė, į virtuvę nuėjo N., kuris ten užtruko apie 10 minučių. Grįžęs iš virtuvės N. paklausė gal jis žino kam reikalingas telefonas. V.. išėjus, N. parodė telefoną ir jis N. pasakė, kad tai V. telefonas ir jį reikia grąžinti. N. nesutiko ir pasakė, kad reikia telefoną parduoti. N. iš R. buto išėjo ir išsinešė V. priklausantį telefoną. Galimai po 10 min. jis išėjo į parduotuvę nupirkti alaus, tačiau parduotuvė jau buvo uždaryta. Prie parduotuvės jis sutiko N., kuris buvo su kažkokiu draugu, ir N. jo paklausė kur gyvena V.. Jis sutiko N. su draugu palydėti iki V. namų. Priėjus laiptinę, kur gyvena V., N. su draugu įėjo į laiptinę, o jis nuėjo namo. Kol ėjo iki V. D. laiptinės, N. V. telefoną visą laiką nešėsi rankoje. Sekančią dieną iš V. D. sužinojo, kad telefono N. jam negrąžino. N. po šio įvykio nematė ir su juo nebendravo. Įvykio vakarą nebuvo toks neblaivus, kad neatsimintų įvykio aplinkybių. Vaikino vardu ir pavarde A. K. nepažįsta. Dėl kokių priežasčių N. negrąžino V. telefoną, jam nėra žinoma (1 t., b. l. 112-115, 116-119).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 18.00 val. pas jį į namus atėjo N. K. išgerti alaus. Kažkurio metu jam paskambino pažįstamas A., kurio pavardės nežino, ir pasisiūlė ateiti į svečius ir kartu pavartoti alkoholio. A. atėjo su V. (patikslina, kad jie visi susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)) ir visi nuėjo pas jį (R. Z.) į namus, kur visi kartu vartojo alkoholį, alkoholį su jais vartojo ir jo sugyventinė J.. Po kurio laiko V. nuėjo į virtuvę ir užmigo. Kažkuriuo metu į virtuvę buvo nuėjęs N., bet neatsimena kiek laiko jis joje užtruko, taip pat neprisimena, kad N. atsineštų kažkokį telefoną. Galimai apie 23.00 val. jis savo svečiams pasakė, kad jiems laikas eiti namo. N. nuėjo žadinti V., tačiau jam nepavyko jį pažadinti, todėl N. pasikvietė kažkokį draugą, nors jis (R. Z.) N. sakė, kad nereikia žadinti V., jis pats prabus ir išeis, bet N. jo neklausė. Po kurio laiko atėjo N. draugas, kurio jis nepažįsta, ir kuris pajudino V. už peties, liepdamas jam keltis ir eiti namo. V. atsikėlė ir iš buto išėjo. K. V. buvo jo bute, jis nematė, kad V. būtų turėjęs mobilaus ryšio telefoną, tik pastebėjo, kad visą laiką V. bute buvo su striuke. Kai V. išėjo iš buto, jam iš paskos išėjo N. ir jo draugas, bet gal po 10 min. jie grįžo, tačiau jis jų į butą neįleido, tik pradaręs buto duris paklausė ko jie vėl atėjo. N. paklausė V. adreso ir jo bute dar buvęs A. N. pasakė kažkokį adresą. N. su draugu išėjo, netrukus iš jo (R. Z.) buto išėjo ir A.. Jis nesuprato kokiu tikslu N. klausė kur gyvena V.. Po kelių dienų jam paskambino A. ir pasakė, kad tą vakarą, kai jie visi buvo pas jį namuose, dingo V. telefonas. Taip pat jam skambino ir N. K., kuris pasakė, kad V. telefoną jis nunešė prie V. buto durų ir ten paliko. Jis N. K. net neklausė kaip pas jį atsirado V. telefonas, nes supyko ant jo, kad įpainiojo juos visus į šią istoriją, būdamas pas jį, pridarė ir jam problemų (reikia eiti liudyti į policiją, policijos pareigūnai apžiūrėjo jo butą ir t.t.) (1 t. b. l. 122-125).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad pažįsta N. K., jis yra jo pažįstamas, bet ne draugas. 2023 m. galimai sausio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, galimai buvo savaitgalis, apie 21.00 val. jam per pokalbių programėlę „Messenger“ paskambino N. K., kuris paprašė pagalbos, t. y. N. pasakė, kad „baliavojo“ kažkokiame bute ir vienas asmuo dabar užmigo, reikia tą asmenį iš buto išvesti. N. jo paprašė ateiti prie „Raudonos boilerinės“, esančios (duomenys neskelbtini). Sutartoje vietoje jo jau laukė N. ir jie kartu nuėjo į kažkurį daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). N. jį atvedė į kažkokį butą, kuriame buvo neblaivūs du vyrai ir moteris, kurių jis nepažįsta. Dar virtuvėje miegojo trečias vyras, kurį N. pažadino. Prabudęs vyras atsikėlė ir iš buto išėjo. Jis matė, kad vyras virtuvėje miegojo su drabužiais, jis buvo net su striuke, tačiau jis nematė, kad N. kraustytų vyro drabužių kišenes. Neatsimena, kad N. K. savo sugėrovams būtų rodęs kokį nors telefoną. Pabuvus bute apie 10 min. jie su N. iš buto išėjo ir lauke prie laiptinės rūkė. Po kurio laiko iš laiptines išėjo vienas iš prieš tai bute matytų vyrų, o N. tuo metu iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ tamsiame dėkle. Jis suprato, kad tai ne N. priklausantis telefonas, nes N. turėjo telefoną „Redmi“. Iš laiptinės išėjęs vyras iš karto N.pradėjo sakyti, kad N. turi grąžinti telefoną, o N. pasakė, kad telefoną grąžins (nei vyras, nei N. neminėjo kam priklauso telefonas „Samsung“). Vyras pasisiūlė palydėti N. iki namo, kur gyvena asmuo, kuriam priklauso telefonas „Samsung“. Jie trise nuėjo į kažkokį tai namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje ir minėtas vyras parodęs į pirmą berods laiptinę pasakė, kad tas asmuo, kuriam priklauso telefonas „Samsung“, gyvena toje laiptinėje. Einant iki minėto namo jis girdėjo, kaip N. su vyru kalbėjo, kad telefonas „Samsung“ priklauso vyrui, kurį jie žadino. Į laiptinę įėjo jis ir N. K., o juos lydėjęs vyras kažkur nuėjo. Jis su N. užlipo į ketvirtą aukštą, o į penktą aukštą N. užlipo vienas ir paskambino į kažkurio buto duris. Po kurio laiko buto duris atidarė kažkoks pagyvenęs vyras, kuriam N. pasakė: „Radau telefoną“ ar kažkaip panašiai, o vyras atsakė: „Gal ne čia pataikėt“ ar panašiai ir uždarė buto duris. Tada N. K. telefoną „Samsung“ įsidėjo atgal į savo drabužių kišenę ir jie kartu iš laiptinės išėjo. Jis nuėjo į savo namus, o N. K. pasuko link savo namų. N. jam nesakė, ką darys su telefonu „Samsung“ (1 t., b. l. 134-137).
Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad 2023 m. sausio 9 d. į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi V. D., kuris nurodė, kad 2023 m. sausio 7 d. nuo 18.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus pas pažįstamą R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), alkoholį vartojo su R. ir kitais asmenimis, o apie 20.00 val. kai užmigo per miegus pajuto, kad kažkas jam iš vidinės striukės kišenės ištraukinėja ten buvusį jo telefoną. Kas pavogė telefoną jis tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad telefoną galėjo pavogti vyras vardu N.. Dėl pagrobto telefono jam padaryta 700 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. sausio 10 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-30).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis V. D. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S21+“ pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą ir telefono dėžutę (1 t., b. l. 62-72).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta telefono dėžutė, pateikta nukentėjusiojo V. D.. Apžiūros metu užfiksuota, kad ant dėžutės yra užrašai „Galaxy S21+5G“ „SM-G996B/DS“ „ROM: 128GB“ „RAM: GB“ ‚Phantom Black“ „IMEI 1: (duomenys neskelbtini)“ „IMEI 2: (duomenys neskelbtini)“ ‚S/N: (duomenys neskelbtini)“. Po apžiūros nuo telefono dėžutė pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam V. D. (1 t., b. l. 73-78, 79-80).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.
Neabejotina, kad N. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis nurodė, kad telefoną pagrobė R. Z.. Ištyrus visą bylos medžiagą, ši aplinkybė nepasitvirtino. Išgertuvės vyko R. Z. gyvenamojoje vietoje, tačiau telefoną matė tik pas kaltinamąjį, jis tą patį vakarą telefoną ketino grąžinti nukentėjusiajam, o po to ir realizavo pagrobtą turtą. Įrodymų visetas visiškai įrodo N. K. kaltę.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
N. K. padarė tyčinį, baigtą nesunkų nusikaltimą, jis praeityje keturis kartus teistas (2 t. b. l.1. 54-60, 3 t. b. l. 12), daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. kovo 16 d. pagal ANK 108 str. 1 d. (paskirtos baudos nesumokėtos) (2 t., b. l. 74-88)., VšĮ Jonavos PSPC PSC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b.l.89-90). VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 89-90), neįrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą (2 t. b. l. 93).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nusikalstamas veikas daro sistemingai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant terminą, artimą minimaliam.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojoje byloje V. D. pateikė 710,00 Eur civilinį ieškinį dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S21+“ ir dėklo. Teismas sprendžia, kad V. D. pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (1 t. b.l.58, 73-78, 79-80), pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš N. K. 710,00 Eur turtinę žalą.
Kaltinamajam N. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, ji nebetaikytina. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir kalinime nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. kovo 19 d.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. vasario 29 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad N. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 187,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš N. K. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
N. K. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikyti. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir kalinime nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. kovo 19 d.
Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 710 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo N. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.