- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-2-477/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29114-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, anksčiau teistas: 1) 2012-01-30 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK) 284 str. 1 d., 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2015-10-21 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, kaltinamas pagal BK 146 str. 2 d.;
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 24 str. 4 d., 146 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2015-05-09 ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamą veiką, kas pasireiškė bendrininkų suradimu bei vadovavimu jiems. Iš savo mobilaus ryšio telefono paskambinusi V. K. bei paprašiusi padėti pasikalbėti su S. P. dėl jos dingusio automobilio, o pastarajam sutikus, V. K. ir D. R., 2015-05-09 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir su ikiteis-minio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vyriškiu), išlaužę gyvenamojo namo priklausančio V. P. duris, įsibrovė į namo vidų. Įsibrovę į kambarį, kuriame lovoje gulėjo S. P., nieko nesakydami pripuolė prie nukentėjusiojo S. P. bei sudavė rankomis į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių. Po to, išvertus S. P. iš lovos ant grindų, sudavė jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paėmęs kėdę, ja sudavė S. P. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių. Mušė kol D. R. liepė liautis ir reikalavo pasakyti, kur yra jai priklausantis automobilis „Volvo“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam S. P. pasakius, kad apie automobilį nieko nežino, D. R. liepė vesti S. P. iki kieme palikto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio, išvedė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vyriškiu) S. P. iš namo bei įmetė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto automobilio bagažinę. Po to, nuvežę prie Latvijos Respublikos pasienio ištraukė S. P. iš automobilio bagažinės, reikalavo pasakyti kur yra D. R. automobilis bei automobilio rakteliai. Šiam nukentėjusiajam pasakius, kad jis nesa-kys, pririšę virve už kojų tempė S. P. 106,7 metrus, kol D. R. pasakė „užteks“. Po to, atrišę virvę bei sudavę rankomis ir kojomis nukentėjusiajam S. P. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių įmetę jį automobilio bagažinę ir nuvežė iki (duomenys neskelbtini) esančio sudegusio namo. Čia ištraukę iš automobilio bagažinės S. P., liepė ieškoti automobilio raktelių, o raktelių neradus liepė vėl lipti į automobilio bagažinę ir nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini) kaime esančių daugiabučių kur jį paliko. Šiais bendrais veiksmais kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė S. P. laisvę, bei padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje, dėl ko jam nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-05-09 jam paskambino D. R. ir pakvietė pas S. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą, išsiaiškinti kur yra jos automobilis. D. R. jį paėmė ir jie kartu nuvažiavo pas S. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Užėjęs į namą jis išlaužė antro aukšto duris. Pas S. P. paklausė kur yra automobilis, o jam neatsakius kur yra automobilis, dar vienas asmuo buvęs kartu su juo smogė S. P.. Smūgius S. P. sudavė ir V. K.. Išvertęs S. P. iš lovos, su juo buvęs asmuo trenkė S. P. kažkur į kūną. S. P. neatsakant kur yra D. R. automobilis, įsodino jį į automobilio bagažinę ir vežė su savimi. Nuvažiavę 200-300 metrų nuo namų, S. P. išlaipino ir klausė kur D. R. mašina, bet jis nieko neatsakė. Tada pririšo S. P. prie automobilio ir truputį patempė. S. P. vis tiek nieko neatsakė, todėl vėl įsodino jį į bagažinę ir vežė su savimi. Tada S. P. pasakė, kad prie sudegusio namo išmetė raktus. Ten bandė ieškoti raktų, bet jų nerado. Po to, S. P. nurodė, kad mašina yra už (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus ten, S. P. parodė miške sudaužytą mašiną. Apžiūrėję automobilį, S. P. nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir jį išlaipino. Jis pats iš delno sudavė S. P. per veidą ir pasakė, kad eitų iš čia ir kad jo daugiau nematytų. Kodėl taip elgėsi nežino, buvo blaivus, norėjo padėti D. R.. Savo veiksmus vertina blogai. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl antro aukšto durų sugadinimo, taip pat teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį. S. P. civilinį ieškinį pripažįsta dėl 300 Eur neturtinės žalos, bei sutinka atlyginti pusę turtinės žalos, t. y. 125 Eur. V. P. civilinio ieškinio pilnai nepripažįsta, sutinka atlyginti 50 Eur už išlaužtas antro aukšto duris. Neturtinės žalos V. P. pilnai nepripažįsta ir su ja nesutinka.
Kaltinamoji D. R. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2015-05-08, ji buvo pas S. P. ir jis pavogęs jos automobilį sudaužė. Ji iškvietė policiją. S. P. policijos pareigūnams nepasakė kur yra jos automobilis. Išvykus policijai, D. R. išvažiavo namo. Policijos pareigūnų paklausė ar ji gali ieškoti savo automobilio, jie atsakė, kad gali. Būdama lauke, pamatė prie autobusų stotelės automobilį. Priėjo prie jo, ir jame buvusių vyrų paprašė pavežioti ir paieškoti jos automobilio. Šiems vyrams pažadėjo sumokėti. Tada paskam-bino V. K. ir paprašė, kad padėtų nuvažiuoti iki S. P.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paėmė V. K.. Kartu važiavo dar jos dukra. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas S. P.. Jo namo durys buvo uždarytos. Ji stipriai truktelėjo durų rankeną ir durys išlūžo. Nuėjus į antrą aukštą, V. K. išspyrė duris ir įėjo į kambarį kur buvo S. P., jis gulėjo lovoje. V. K. su nepažįstamu vairuotoju, pradėjo S. P. mušti. Tas vairuotojas trenkė vieną kartą S. P. su kėde. Tuo metu ji pasakė, kad nustotų mušti S. P.. Ji S. P. klausė kur yra jos automobilis ir rankinukas. S. P. sakė, kad nieko nežino apie automobilį ir rankinuką. Tada išėjus iš kambario ir lipant žemyn, ji dar kartą paklausė S. P. kur yra jos rankinukas. S. P. iš kito kambario atnešė jos rankinuką. S. P. nurodė, kad pasakys kur yra ir automobilis, tačiau vėliau persigalvojo ir nesakė. Tada S. P. įlaipino į automobilio bagažinę ir važiavo kelis šimtus metrų link Latvijos pasienio. Kadangi buvo pilna mašina, S. P. sutiko važiuoti baga-žinėje. Sustojus išlaipino S. P. iš bagažinės ir vėl klausė kur yra automobilis, tačiau S. P. nieko nesakė. Tada pririšo S. P. prie automobilio ir truputį patraukė. Po to, vėl įlaipino S. P. į automobilį ir S. P. nurodė, kad pasakys kur yra D. R. automobilis. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, kur prie pamiškės buvo paliktas jos automobilis. Apžiūrėjo automobilį, kuris buvo sugadintas, sudaužytas ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) k.. Prie daugiabučių išlei-do S. P. iš automobilio bagažinės. V. K. sudavė S. P. per veidą ir jį paliko. Pripažįsta, kad viską organizavo ji pati. Ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. S. P. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Neturtinę žalą pripažįsta 300 Eur dalyje. V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, o dėl neturtinės žalos nepripažįsta.
Nukentėjusysis V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu, kai buvo sužalotas S. P. ir V. P. priklausantis turtas, nedalyvavo, savo pareikštą ieškinį palaiko. Neturtinė žalą įvertina atsižvelgdamas į tai, kad jam reikėjo važinėti, užsakinėti duris, pačiam šalinti žalingas pasekmes, buvo keli mėnesiai rūpesčių. Kitų nepatogumų nebuvo, tik dėl durų sutvarkymo. Dvasinių išgyvenimų nepatyrė. Teismo posėdžių pertraukos metu jam buvo atlyginta 50 Eur turtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė. 2015 m. gegužės mėnesį pas ją buvo užėjęs S. P. ir prašė magneto ieškoti raktams. S. P. tuo metu buvo apdraskytas veidas, jis nesakė kas tai padarė. S. P. pas ją buvo užėjęs po pietų apie 16.00 val. S. P. sakė, kad pametė automobilio raktus ir reikia magneto jiems surasti. Jos anūkai ieškojo raktų, bet nerado. Nieko nežino apie S. P. sumušimą.
Liudytoja O. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-19 būdama (duomenys neskelbtini) k. pamatė einantį S. P., kurio veidas buvo apdraskytas. S. P. nesakė, kas jį sužalo-jo.
Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu, bylai reikšmingų parodymų nepateikė.
Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Utenos apskrities VKP Zarasų rajono policijos komisariate. 2015-05-09 buvo gautas pranešimas dėl D. R. automobilio vagystės. Ji kartu su kolege važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą tikrinti D. R. prane-šimo. Automobilis buvo pavogtas iš vakaro, išgertuvių metu. Buvo pas S. P., bandė jį kalbinti, tačiau jis girtas miegojo ir jo nepavyko apklausti. R. nurodė, kad automobilį galėjo pavogti S. P.. Kai nuvyko pas S. P. antrą kartą, namo lauko durys buvo išlaužtos ir kambaryje buvo sudaužytas šviestuvas.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius iš matymo pažįsta. Apie S. P. sužalojimą nieko nežino. Jis pavežė T. M. į Visagino ligoninę, kuris pakeliui jam sakė, kad važiuoja pas S. P.. Ligoninėje matė S. P., kuriam buvo sužalotas veidas, matėsi mėlynės. Nežino kas sužalojo S. P..
Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tačiau su jais nebendrauja. 2015-05-09 (duomenys neskelbtini) kaime sodino bulves. Važiuojant į lauką sutiko S. P., kuris ėjo kartu su D. R. ir V. K.. S. P. kaktoje lygtai matėsi guzas.
Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji D. R. yra jos motina, todėl ji atsisako duoti parodymus.
Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. S. P. pažįsta, nes jis mokėsi paralelinėje klasėje. Apie 2015-05-09 įvykius jis nieko nežino, taip pat nieko nežino apie S. P. sumušimą. T. M. nepažįsta.
Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo senų laikų, nebendrauja. Apie 2015-05-09 įvykius nieko nežino, praėjo daug laiko. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, juos palaiko.
Liudytojas E. C. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, apie 2015-05-09 įvykį, kurio metu nukentėjo S. P., žino tik iš kalbų, šiuo metu neprisimena ką žmonės kalbėjo. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų prisipažinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų duotų teismo posėdžio metu, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-05-09, dienos metu, valandų nepamena, jam į mobilų telefoną paskambino kaimynė D. R., kuri jo pasiteiravo ar jis galėtų kartu su ja nuvažiuoti pas S. P. į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą, bei pasiteirauti kur jis padėjo jos automobilį. Jis sutiko jai padėti. Kai D. R. pasakė, kad po keleto minučių prie jo privažiuos, jis jai pasakė kad yra aikštelėje, kuri yra prieš (duomenys neskelbtini). Netrūkus prie jo privažiavo tamsios, smėlio spalvos automobilis, hečbeko tipo, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kurį vairavo jam nepažįstamas vaikinas, kurio nėra anksčiau matęs, automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo D. R. dukra E. R., galinėje sėdynėje sėdėjo per vidurį D. R., o už jos keleivio jam nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 30 metų, jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Jis atsisėdo į šio automobilio galą, už vairuotojo. Jis D. R. paklausė kas nutiko, o ji jam papasakojo, kad dieną prieš tai ji, S. P., S. G., T. M. išgėrinėjo S. P. namuose, bei S. P. pavogė jos automobilį ir nesako, kur automobilį padėjo. Ji sakė, kad teiravosi S. P. kur jis padėjo jos automobilį, tačiau pastarasis neprisipažįsta. Tuomet jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie S. P. namų. Tuomet visi automobilio gale sėdėję asmenys t. y. jis, D. R. ir nepažįstamas vyras, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie S. P. namų. Iš pradžių D. R. beldėsi į S. P. namų duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tada ji stipriai truktelėjo duris ir išlūžo durų viduje įrengtas kabliukas, ir jie pateko į namo vidų. D. R. jiems pasakė, kad S. P. yra namo antrame aukšte ir jie su tuo nepažįstamu vyru nuėjo paskui D. R. laiptais, į namo antrą aukštą. Jie visi kartu užėjo į kambarį, kuriame gulėjo S. P.. Jis paklausė S. P. kur yra D. R. mašina, S. P. pasakė, kad nieko nesakys. Tada jis su nepažįstamu vyru priėjo prie lovoje gulinčio S. P. ir pradėjo jam daryti spaudimą, kad jis prisipažintų dėl D. R. pavogto automobilio. Priėjęs prie gulinčio S. P. jam sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų į galvą ir ne mažiau dviejų kartų į šonkaulius. Tuo tarpu nepažįstamas vyras irgi sudavė S. P. gulinčiam lovoje, bet kiek kartu, į kurias kūno vietas, neatsimena. Tas nepažįstamas vyras S. P. mušė su kėde per kojas. Tada S. P. jie už rankų pakėlė iš lovos ir liepė eiti žemyn, į lauką. S. P. ėjo pats laiptais žemyn iš savo kambario, o jie su nepažįstamu vyru ėjo iš paskos. Tas vyras atidarė automobilio bagažinę ir jis S. P. su nepažįstamu vyru įstūmė į automobilio bagažinę, ir visi sulipo į automobilį. D. R. sakė važiuoti vairuotojui link Latvijos pasienio. Jie važiavo į tą pusę nuo S. P. namų kokius 200-300 metrų, kol D. R. pasakė sustoti. D. R. pasakė, kad reikia S. P. pririšti prie automobilio ir traukti paskui jį. Sustojus automobiliui, virve pririšo už kojos S. P. prie automobilio. Tada kažkuris iš jų trijų buvusių lauke liepė važiuoti vairuotojui ir jis lėtai pradėjo važiuoti keliu ir važiavo apie kokius 10-15 metrų, kol D. R. pradėjo šaukti, kad užteks ir vairuotojas sustojo. S. P. buvo tempiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai automobilis sustojo, D. R. priėjusi ir pasilenkusi prie gulinčio S. P. pradėjo rankos delnu mušti S. P. per veidą ir kamantinėti kur jis padėjo jos automobilį. Kiek D. R. jam sudavė jis nepamena, bet ne mažiau dviejų kartų per veidą. Jis S. P. su nepa-žįstamu vyru nebemušė. Kai D. R. delnais mušė S. P., jis pasakė, kad parodys kur yra jos automobilis ir prisipažino, kad jos automobilį sudaužė. Tada S. P. kažkuris iš jų, ar tai pats S. P. atsirišo virvę nuo kojos, ir jie pasakė kad jis liptų į bagažinę, ir kiek pamena S. P. pats įlipo į automobilio bagažinę. Tada susėdę į automobilį, S. P. nurodytu keliu, važiavo už (duomenys neskelbtini) k. į mišką. Dar važiuojant pakeliui į mišką, D. R. klausinėjo apie savo automobilio raktelius, ir S. P. pasakė, kad raktelius išmetė prie sudegusio namo (duomenys neskelbtini) k. Tada D. R. liepė važiuoti prie šio namo. Sustojus automobiliui, D. R. išlipo, atidarė bagažinę, ir kartu su S. P. ėjo ieškoti jos automobilio raktų. Po to, D. R. nurodymu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką kur rado sudaužytą D. R. automobilį. Jis D. R. pasiteiravo ar eis apžiūrėti automobilio, o ji atsakė, kad neis, kad ji iškvies policiją. Nei būnant miške nei kur kitur, jis negrasino S. P., kad jį užmuš, nereikalavo jo, kad turės sumokėti 2000 eurų. Po kurio laiko jis S. P. sudavė rankos delnu per galvą, pasakyda-mas, kad jis eitų iš čia. Šių įvykių metu jis buvo blaivus. Dėl padaryto gailisi (3 t., b. l. 122-126).
Kaltinamoji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš 2015 m. gegužės 8 d. į gegužės 9 d. ji išgėrinėjo pas S. P. namuose, kuriuose buvo pats S. P., T. M., S. G., A. V.. Šių išgertuvių metu, T. M. su S. P. vis prašinėjo duoti jiems jos automobilio „Volvo“ raktelius, tačiau ji jiems raktelių nedavė ir T. M. paėmė iš jos rankų raktelius, be jos sutikimo, ir jie kažkur išvažiavo su S. P.. Kitos dienos ryte, nei S. P. nei jos automobilio „Volvo“ nebuvo. Ji klausinėjo kur yra jos automobilis, tačiau jie sakė, kad nieko nežino, vėliau pasakė, kad jie žino kad jos automobilį S. P. sudaužė. Ji ieškojo po (duomenys neskelbtini) k. savo automobilio, tačiau jo nerado. Neradusi automobilio, paskambino ir pranešė policijai, kad pavogtas jos automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pareigūnų paklausė ar gali ieškoti pati savo automobilio, jie pasakė, kad gali. Ji paskambino V. K. ir paklausė jo, ar jis galėtų padėti jai paieškoti jos pavogto automobilio. V. K. sutiko jai padėti. Pokalbio metu paaiškėjo, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini), kažkur prie (duomenys neskelbtini), ir ji jam pasakė, kad ji atvažiuos jo pasiimti. Tuomet ji nuėjo prie stotelėje stovinčio automobilio, kuriame sėdėjo du jaunuoliai, kurių anksčiau nėra mačiusi ir nepažįsta jų. Automobilyje sėdinčio jaunuolio paklausė, ar jis galėtų ją pavežti iki (duomenys neskelbtini), sakė kad jai reikia paieškoti mašinos, sakė, kad duos 20 eurų. Jaunuoliams ji nieko nepasakojo kas nutiko jos automobiliui kol važiavo paimti V. K.. V. K. įsėdo į jų automobilį. Jie visi važiavo į (duomenys neskelbtini) k., į S. P. namus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) k., prie S. P. namo, ji parodė vairuotojui kur reikia sustoti, ir jis automobilį sustabdė. Tuomet iš automobilio išlipo V. K., ji, ir nuėjo prie S. P. namo durų. Prieš patenkant į S. P. namus, su V. K., nesitarė, kad prieš S. P. naudos smurtą, ar kaip kitaip prieš jį panaudos kokią prievartą, ėjo tuo tikslu, kad pasiaiškinti, kur jis padėjo jos automobilį. Tuomet ji stipriai truktelėjo duris ir jos pačios atsidarė, tikriausiai iškrito nuo jos truktelėjimo durų kablys. Ji su V. K. pateko į namo vidų, o tas nepažįs-tamas jaunuolis ėjo kartu, nors jie neprašė kad jis eitų kartu. Lovoje gulėjo S. P., jis buvo atsibudęs. Tik užėjusi į kambarį, ji pradėjo garsiai šaukti ant jo sakydama: “atiduok rankinuką, atiduok mašiną, mašinos raktus“, o S. P. pradėjo ją kolioti, sakyti kad nieko nežino. Tada V. K. priėjo prie gulinčio lovoje S. P., ar jam sudavė gulinčiam lovoje ar ne, nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Tada tik atsisukusi pamatė, kad V. K. iš lovos kažkaip ištraukė S. P. ir jį pastatė ant grindų, ir pastatęs šėrė ranka per veidą, S. P. nukrito ant grindų. Kai po V. K. sušėrimo S. P. į veidą, jis gulėjo ant žemės, V. K. dar sušėrė S. P. pasilenkęs kumščiu į veidą kokius du kartus. O tas nepažįstamas jaunuolis paėmė kėdę ir užsimojo, kad šerti S. P. ir dėl to užsimojimo kliudė šviestuvą, dėl ko jis sudužo. Ji sakė V. K. ir tam jaunuoliui, kad nebereikia mušti S. P.. Po to, ji pirma išėjo iš S. P. kambario, o paskui ją išėjo S. P., V. K. su nepažįstamu jaunuoliu. Iš namo S. P. išėjo pats į kiemą, tuo metu jis dar nebuvo pasakęs, kur yra jos automobilis. V. K. sudavus į veidą, S. P. pasakė, kad D. R. mašina yra (duomenys neskelbtini) pamiškėje prie medžiotojų bokštelio. V. K. su tuo jaunuoliu stumtelėjo S. P., ir jis įgriuvo į automobilio bagažinę. Bevažiuojant D. R. pasiūlė pririšti S. P. prie automobilio. Tada ar tai V. K., ar tai tas nepažįstamas jaunuolis iš bagažinės paėmė virvę, pririšo už S. P. kojos, ir sušuko vairuotojui važiuoti, kuris lėtai pavažiavo kelis metrus, kokius 4 metrus taip patraukė S. P.. D. R. pasakė baigti daryti nesąmones ir automobilis sustojo. Tada jau ir pats S. P. pasakė, kad viską pasakys, parodys kur padėjo jos automobilį, kur padėjo raktelius. Tada V. K. atrišo nuo S. P. kojos virvę. Po to, jie važiavo į (duomenys neskelbtini) k. pusę, ieškoti raktelių, kuriuos ten prie sudegusio namo išmetė S. P.. Kai privažiavo (duomenys neskelbtini) k. sudegusį namą, S. P. pasakė, kad šioje vietoje pievoje išmetė raktelius. Tada ji išlipo iš automobilio, išlipo V. K., kuris iš bagažinės išleido S. P.. Ji su S. P. ieškojo jos automobilio raktelių. Raktelių jie nerado. Iki šio įvykio su S. P. jie buvo draugai, bend-ravo kaip pora. Po šio įvykio nebendrauja. Dėl padaryto labai gailisi (3 t., b. l 69-74, 79-80).
Nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dėdės V. P. sodyboje. 2015 m. gegužės 8 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime su A. V., S. G., T. M.. Jie nusipirko alkoholio ir paskambino D. R., kad juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas jį į namus. D. R. juos visus nuvežė su savo automobiliu „Volvo“. Pas jį visi vartojo alkoholį. Vakare D. R. davė T. M. savo automobilio raktelius, nes jis paprašė pasivažinėti. Jie su T. M. išėjo į lauką, o S. G. ir D. R. liko jo namuose. Išėjęs iš namo, jis paprašė T. M., kad leistų pasivažinėti ir sudaužė D. R. automobilį, nuslydo nuo kelio. Apie tai D. R. nepranešė ir automobilio negrąžino. Automobilį jis paliko miške. Atėjęs į namus, užlipo į antrą aukštą ir atsigulė miegoti. 2015 m. gegužės 9 d., apie 12.00 valandą, atėjo D. R. viena ir klausė kur jos automobilis. Jis jai pasakė, kad automobilio nematė, kad jo nelietė. Po kiek laiko ji atėjo su policijos pareigūnais ir vėl klausė kur jis padėjo automobilį, tačiau jis vėl atsakė, kad nieko nežino, neprisipažino, sakė klausti S. G., T. M.. Pareigūnams su D. R. išėjus, jis miegojo toliau. Po kurio laiko jis išgirdo, kad kažkas laužo jo namo duris. Po to, išgirdo kaip kažkas laiptais lipa į antrą aukštą ir išlaužę kambario duris įsibrovė į kambarį V. K., D. R. bei jam nepažįstamas vyras, kurio anksčiau nėra matęs. Įėję į kambarį V. K. ir nepažįstamas vyras nieko nesakę pradėjo jį mušti. Mušė rankom, sudavė į galvą, į koją. V. K. mušė rankom, o nepažįstamas vyras daužė su kėde. Po to, abu jį išvertė iš lovos, V. K. pradėjo spardyti, o tas vyras paėmęs kėdę daužė jį su ja. D. R. jo nemušė ir liepė jiems nebemušti, po ko jie liovėsi mušti. Baigus mušti, jie pradėjo jį kamantinėti, kur padėjo D. R. automobilį, kodėl jį pavogė, kur padėjo jos daiktus. Jis D. R. nepasakė kur paliko jos mašiną. Tada jį ištempė į lauką nepažįstamas asmuo ir V. K., suėmę už rankų. Lauke jį įdėjo į lengvojo automobilio bagažinę. Kai jį įdėjo į automobilio bagažinę, pajuto, kad automobilis pradėjo važiuoti. Pakėlęs galvą per automobilio atgalinio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog automobilį vairuoja M. Š.. Automobilyje dar buvo E. R., kuri sėdėjo šalia M. Š.. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo D. R., V. K. ir nepažįstamas vyras. Jam tada V. K. trenkė į galvą ir liepė nežiūrėti ir jis nebežiūrėjo. Vienu metu automobilis sustojo, ir kai jį ištraukė iš bagažinės nepažįstamas vyras, suprato, kad yra prie Latvijos sienos. Lauke buvo V. K. ir D. R.. V. Kapus-tinas su nepažįstamu vyru jam pririšo prie kojos virvę, o kitą virvės galą prie mašinos ir pradėjo jį gulintį tempti mašina. Kas sėdėjo už mašinos vairo nežino. Jį tempė apie 100 metrų, kol D. R. sušuko, kad užteks. Po to, V. K. ir nepažįstamam vyrui nuėmus virvę, visi pradėjo kamantinėti dėl automobilio vagystės, bet jis jiems pasakė, kad to nedarė. Tuomet D. R. pasakė V. K. ir nepažįstamam vyrui vėl jį mušti, ir jie vėl pradėjo jį mušti – mušė abu rankom, spardė kojom, kol jis prarado sąmonę. Po ko, jį vėl įdėjo į automobilio bagažinę ir kurį laiką joje vežiojo. Jis pamena, kad tą pačią dieną V. K. ir D. R. liepė ieškoti jos automobilio raktų, ir jis ėjo keliu (duomenys neskelbtini) kaime, nuo Latvijos pasienio pusės, jam iš paskos ėjo V. K., o iš galo važiavo automobilis, kurio bagažinėje prieš tai buvo vežiojamas. Nepažįstamas vyras ir D. R. liepė jam ieškoti automobilio raktų. Jis pamena, kad jie sustodavo kažkur miške, reikalaudavo, kad prisipažintų, kad pavogė mašiną, D. R. sakė, kad jis nupirktų naują mašiną arba sumokėtų 2000 eurų. Taip jį vežiojo automobilio bagažinėje, kol automobilis sustojo. Jį iš automobilio bagažinės ištraukė V. K. su nepažįstamu vyru, ir V. K. vieną kartą trenkė ranka per galvą, pakartojo visus reikalavimus, dėl pavogto automobilio ir liepė eiti namo, o patys nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jis byloje reiškia civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti – 8000 eurų sumai bei 250 eurų sumai – turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro žala, dėl jo viršutinio priekinio danties implanto iškritimo šio įvykio metu, t. y. jam pradėjo klibėti priekinis viršutinis dantis, o kitas priekinis dantis, kuris buvo implantuotas, iškrito. Už danties implantą jis yra sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ Visagine, dar prieš 2015 m. gegužės 9 d. įvykius, 250 eurų (1 t., b. l. 23-26, 27-30, 31-35, 80-82).
Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnėnas S. P. gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame name. 2015 m. gegužės 9 d. apie 08.30 valandą, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) atsivežti bičių avilių. (duomenys neskelbtini) kaime, einant keliu sutiko D. R., S. G. ir T. M., kurie jam pasakė, kad jo sūnėnas S. P. naktį pavogė D. R. automobilį. Nuvažiavęs į namus, kur gyvena S. P., rado jį girtą miegantį kambaryje, jo nežadino. 2015 m. gegužės 9 d., apie 19.30 val., vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. P.. Ten rado išlaužtas namo duris, kurių likęs buvo tik durų rėmas, o visos lentelės gulėjo ant žemės, dėl šių durų sulaužymo jam padaryta 50 eurų turtinė žala. Užlipus į namo antrą aukštą pamatė, kad buvo išlaužta durų spyna kartu su stakta, dėl durų sulaužymo padaryta 50 eurų turtinė žala. Namo antrame aukšte esančiame kambaryje, kur gyveno tuo metu jo sūnėnas S. P., buvo padaryta netvarka, sudaužytas šviestuvas – 30 eurų vertės bei sulaužyta taburetė – 10 eurų vertės. Jo sūnėno S. P. namuose nebuvo. Dėl turto sugadinimo, jam buvo padaryta 140 eurų turtinė žala, šiai sumai jis reiškia civilinį ieškinį. Neradęs S. P., jis jam skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie šį įvykį jis pranešė policijai. Jam paskambino tyrėja V. G. ir pasakė, kad namo durys buvo išlaužtos apie 17.00 valandą, ji buvo atvykusi į namus, nes ieškojo S. P. dėl automobilio vagystės. 2015 m. gegužės 11 d. jis pranešė policijai, kad negali susisiekti su S. P., bet tos pačios dienos vakare apie 19.00 valandą, jam paskambino S. P. ir pasakė, kad randasi (duomenys neskelbtini), pas L. V.. Nuvykęs pas L. V., jis pasiėmė sumuštą S. P., ir nusivežė į (duomenys neskelbtini), į namus, o paskui iškvietė greitąją, kuri nuvežė S. P. į Visagino ligoninę (1 t., b. l. 118-119, 120-123, 129).
Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. 2015 m. gegužės 9 d. buvo jos darbo pamaina, dirbo nuo 09.00 val. iki 2015 m. gegužės 10 d. 09.00 val. 2015 m. gegužės 9 d. 08.31 val., iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš D. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) kaime esančio S. P. namo kiemo, buvo pavogtas jai priklausantis automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 09.33 val. nuvykus į vietą – (duomenys neskelbtini) kaimą prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena S. P., ją pasitiko D. R., kuri paaiškino, kad 2015 m. gegužės 8 d. ji išgėrinėjo kartu su S. P., S. G. ir T. M., S. P. namuose bei kitos dienos rytą t. y. 2015 m. gegužės 9 d., ji atsibudusi ryte pasigedo kieme palikto savo automobilio, taip pat nerado rankinės su asmeniniais daiktais. Tuomet su nukentėjusiąja užėjo į minėtą namą, užlipo į antrą aukštą, kur viename iš kambarių, pasak jos, miegojo S. P., beldėsi į duris, tačiau jų niekas neatidarė. D. R. stipriau pabeldus į duris, jos atsidarė. Kambaryje pamatė sofoje gulintį S. P., kuris buvo apsiklojęs. Su juo buvo sunku susikalbėti, galimai buvo neblaivus, ir ji ir D. R. klausė jo apie automobilį, automobilio dingimo aplinkybes, kur jis gali būti. Iš pradžių S. P. išvis nieko nesakė, buvo giliai įmigęs, po to, truputi pradėjo kalbėti, nieko konkrečiai nepasakė, sakė nieko nežinąs. Taip pat klausė kur D. R. rankinė, tačiau jis sakė, kad nežino. Pokalbio metu S. P. buvo šiek tiek atsiklojęs veidą ir pasisukęs į jas, tačiau ant S. P. veido jokių sužalojimų nebuvo matyti. Kambarys buvo apleistas, netvarkingas, tačiau nei sulaužytų nei kokių sudaužytų daiktų, šviestuvų, ji nematė. Apžiūrėjus įvykio vietą, ieškojo su pareigūnais dingusio automobilio. Vėliaus minėtas automobilis buvo rastas laukymėje po ąžuolu, automobilis buvo sugadintas, kaip po eismo įvykio (1 t., b. l. 131-132).
Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo namai yra maždaug 200 metrų atstumu nuo Latvijos pasienio. 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, po pietų, valandų nepamena, į jo namus užėjo S. P., kuris jam pasirodė, kad yra kažkoks pasimetęs, išsigandęs, pasakė, kad jo ieško D. R. su savo draugais. Keli žmonės jo ieško, kas tokie, S. P. jam nepasakė. Iš S. P. nerišlios kalbos suprato, kad jis prieš kelias dienas ar tai dieną važiavo kažkokiu automobiliu, ar vairavo jis ar jo draugas nesuprato, kad su tuo automobiliu padarė avariją, bei sudaužė automobilį, kad dabar už tą sudaužytą automobilį jo ir ieško D. R. draugai. Buvo matyti, kad S. P. kaktoje didelis gumbas, S. P. tada atitraukė savo megztinį ir parodė, kad apibrozdintas jo petys. S. P. jam tai rodydamas pasakė, kad jį mušė. Dar S. P. sakė, kad dėl to, kad jo ieškojo D. R. su draugais, jis bijo pareiti į savo namus, kad parą ar kelias paras buvo (duomenys neskelbtini) miške, kad jo jie nesurastų. Daugiau jis S. P. nieko neklausinėjo, nes jis buvo kaip nesavas. Tada iš savo mobilaus telefono paskambino V. P., kurio telefoną turėjo, ir pasakė, kad S. P. yra jo namuose, kad jis sumuštas. Gal ir S. P. davė pasikalbėti su V. P.. Tuomet tą pačią dieną į jo namus labai greitai atvyko V. P., kuris jam pasakė, kad jau parą ar dvi ieško S. P.. Jis jam pasakė, kad S. P. į jo namus atėjo ką tik. Tuomet V. P. išsivežė S. P. (1 t., b. l. 133-135).
Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, galimai gegužės 9 dieną, su žmona O. J. apie 10-11 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) sodinti bulvių. Jiems privažiavus pasižiūrėti ar yra bulvių sodinimui paruoštas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, su žmona O. J. išlipo iš automobilio. Pamatė, kad keliu nuo V. P. ir S. P. namų pusės, keliu link jų eina S. P., V. K., kurie jam pasirodė, kad kažko ieško. Netoli S. P. ir V. K., t. y. jiems iš paskos važiavo lėtai lengvasis automobilis, kurio markės, spalvos ir kitų požymių neįsidėmėjo. Kas vairavo automobilį neįsidėmėjo. V. K. priėjęs arčiau jam pasakė, kad S. P. pavogė D. R. mašiną, ir kažkur šioje vietoje numetė į žolę raktus, šalia sudegusio namo prie kelio pievoje, o dabar jie ieško raktų. V. K. dar pasakė, kad S. P. gavo velnių už tai, kad pavogė mašiną ir neprisipažįsta kur automobilio raktai. Ir dar V. K. pasakė, kad jei S. P. ir toliau neprisipažins, pratems jį mašina už kablio. Su S. P. jis nekalbėjo, S. P. tylėjo, matė, kad S. P. kaktoje yra guzas, tarsi po kažkokių grumtynių. Tačiau jis nesiskundė, kad jam kas nors negerai. Matė, kad iš to lengvojo automobilio išlipo ir D. R., ir ji su S. P. ieškojo pievoje automobilio raktų. Dar matė, kad iš to automobilio išlipo kažkoks jaunuolis, apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, kaip atrodė, neįsidėmėjo, kuris tik pastovėjo, raktų neieškojo. V. K. stovėjo netoli prie jo ir šūkavo, kad S. P. greičiau ieškotų raktų, nes kitaip jam bus blogai. Kadangi su žmona pamatė, kad dirva paruošta, jis ir žmona išvažiavo traktoriaus, o V. K., S. P., D. R., tą kitą jaunuolį paliko. Gal tame automobilyje dar buvo žmonių, bet jis nekreipė dėmesio. Po kokios valandos grįžo vėl į daržą, tačiau, automobilio ir tų asmenų, t. y. V. K., D. R., S. P., to kito jaunuolio nebebuvo. Apie tai, kad prie jų daržo matė tą dieną S. P., V. K. su kitais asmenimis, jis galėjo užsiminti savo motinai E. J., bet ką jai konkrečiai pasakojo nepamena. Vėliau jis girdėjo kalbas, kad S. P. vežiojo automobilio bagažinėje, dėl pavogto D. R. automobilio. Tačiau kas kalbėjo, nepamena, tai buvo apkalbos (1 t., b. l. 136-139).
Liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. J. (1 t., b. l. 140-143).
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 9 d. į jos namus (duomenys neskelbtini) kaime atvažiavo sūnus R. J. su žmona O. J., kadangi tą dieną turėjo sodinti bulves. Jie jai pasakė, kad darže žemės sklypas jau nukultivuotas ir galima sodinti bulves. Sūnus R. J. dar jai pasakė, kad apžiūrint su žmona O. J. žemės sklypą, jie buvo sutikę V. K., S. P., kad S. P. veidas buvo patinęs bei kaktoje buvo guzas. Sūnus pasakojo, kad S. P. prie sudegusio namo, kuris yra netoli jų daržo, kažko ieškojo, o V. K. jam (jos sūnui) sakė, kad S. P. pamokino, kad pratraukė už mašinos kablio. Už ką pamokino, ji nesuprato iš sūnaus pasakojimo. Daugiau apie tai ji su sūnumi nekalbėjo, o sodino bulves. 2015 m. gegužės 10 d. į jos namus atvažiavo V. P., kuris jos teiravosi ar ji nematė S. P.. Ji tuomet V. P. ir pasakė, kad vakar jos sūnus R. J. su žmona O. J., matė V. K., S. P., kurie kažko ieškojo, o vėliau V. K. gyrėsi, kad S. P. pratraukė už automobilio kablio. Vėliau ji girdėjo kalbas, kad S. P. sudaužė D. R. mašiną, o ji su draugais S. P. pamokė už tai, vežiojo automobilio bagažinėje (1 t., b. l. 144-148).
Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, R. J. prašymu, (duomenys neskelbtini) kaime su savo traktoriumi kultivavo jo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, netoli sudegusio namo. Vienu metu kultivuodamas žemės sklypą matė, kad prie sudegusio namo sode, žolėje S. P. su kažkokiais asmenimis – lyg tai moterimi kažkokia, dar vienu jaunuoliu, kažko ieško. Ko ten jie ieškojo, jis nežino, bet jie vaikščiojo po sodą. Ant kelio netoli sudegusio namo, stovėjo kažkoks automobilis, kurio nei markės nei spalvos neįsidėmėjo, automobilyje už vairo buvo kažkoks vairuotojas, kas toks neįžvelgė, bet vyras. Iš kurios krypties atvažiavo prie sudegusio namo bei sustojo šalikelėje tas automobilis, jis nematė. Kadangi jis kultivavo žemės sklypą, tai nekreipė dėmesio, pamatė, kad jie kažko ieško, ir tiek. Paskui jis išvažiavo į namus. Nei vieno iš tų asmenų, išskyrus S. P. jis nepažino (1 t., b. l. 149-151).
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, šeštadienį, tiksliai datos jau nepamena, tačiau galimai gegužės 9 d., buvo po pietų, (duomenys neskelbtini) estradoje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) kaimo daugiabučių namų. Estradoje buvo su pažįstama K. Z., drauge A. Č., galėjo dar būti, nors tvirtai to teigti negali V. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Estradoje jie išgėrinėjo, sėdėjo ant suoliukų ir buvo pasisukę į estrados pusę. Vienu metu prie jų priėjo V. K., E. R. ir jam nepažįstamas jaunuolis. Jie pasisveikino, ir kažkuris iš jų pasiteiravo ar jie nežino kur S.? Jis dar paklausė ar P., o jie atsakė, kad ne – S. G., nes S. P. pas juos bagažinėje. Jis buvo nemažai tuo metu išgėręs, kažkodėl jų pasakymo, kad S. P. jų automobilio bagažinėje, nepriėmė už rimtą pasakymą, nes kitu atveju būtų ką nors daręs. Dar jam buvo žinoma, kad V. K. su S. P. yra draugai. Tada kažkuris iš jų – V. K. ar tai tas jam nepažįstamas vaikinas pradėjo pasakoti, kad S. P., S. G. ir T. M. prisidirbo, kad sudaužė kažkieno mašiną, jie prisidirbo ir dabar jie jų ieško. Dar jie sakė, kad jie, t. y. S. G. su T. M. pasislėpė nuo jų. Pokalbio metu tas nepažįstamas jaunuolis buvo išgėręs ir paėmė iš jo rankų alaus skardinę, pasakydamas: “duok atsigerti“, ir atsigėrė jo alaus ir atidavė jam atgal. Tas nepažįstamas jaunuolis buvo lieknas, jo veido jis neįsidėmėjo, ar buvo aukštas ar nelabai taip pat neįsidėmėjo, nes kaip ir sakė pats buvo išgėręs nemažai, todėl nekreipė dėmesio. Mano, kad tas jaunuolis V. K. arba E. R. draugas. To nepažįstamo jaunuolio atpažinti negalėtų. Iš V. K., to jaunuolio nepažįstamo ir E. R. kalbų, jis suprato, kad D. R. sėdi automobilyje, bet pats to nematė, nes jų automobilis buvo ant kelio, o jie toje vietoje ant suoliukų kur buvo estrada. Šiek tiek pasisukęs jis matė ant kelio stovintį kažkokį automobilį, kuris jam pasirodė šviesios spalvos, jo markės neįsidėmėjo, nes jis į tai neatkreipė dėmesio. Ar ten sėdėjo žmonės, įžiūrėti nebuvo galima. Tada paklausinėję, kur S. G., T. M., jie išėjo link kelio. Jis nesigręžiojo kur jie ėjo, bet ėjo į kalną, link kelio, link kažkokio ant kelio palikto automobilio. Ten prie pat kelio auga medžiai, krūmai, nelabai galima buvo gerai matyti. Tačiau kurį laiką, V. K., E. R. ir tas jaunuolis stovėjo prie automobilio, kada jie nuvažiavo nekreipė dėmesio, bet tikrai ne iš karto. Tiesa, dar nori patikslinti, kad kai V. K. su E. R. bei nepažįstamu jaunuoliu prie jų priėjo, galėjo jo draugės A. Č. tuo metu su pažįstama K. Z. ir nebūti, jos galėjo būti trumpam tuo tarpu išėjusios iš estrados, vėliau vėl grįžti galėjo prie jo. Gal tuo metu estradoje galėjo būti ir daugiau kokio jaunimo, nes jaunimas mėgsta ten lankytis, pasisėdėti, tačiau kaip ir minėjo, jis gerai nepamena kas tokie buvo dar, nes ir laiko jau nemažai praėjo. Jis nepamena tokio dalyko, kad 2015 m. gegužės mėnesį, galimai gegužės 10 d., kai buvo (duomenys neskelbtini) kaimo daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), sutikęs kaimyną V. P. būtų jam ką nors pasakojęs apie S. P.. Tačiau toks atvejis galėjo būti, kad jis su juo susitikęs kalbėjo apie S. P. ir apie tai ką matė estradoje. Galėjo būti toks atvejis, kad vėliau žmonės (duomenys neskelbtini) kaime patys pradėjo leisti kalbas apie S. P. dingimą bei vežiojimą automobilio bagažinėje, ir apie tai jie kalbėjosi su V. P., o jis neteisingai suprato, kad jis pats asmeniškai, matė kad S. P. ištraukė iš bagažinės, sudavė į veidą, nes jis to pats nematė (1 t., b. l. 152-155).
Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, jau buvo po pietų, kokią 14.00 valandą, galėjo būti ir vėliau, bet buvo šviesu, ji su draugais K. Z., draugu M. S., V. G. (duomenys neskelbtini) parke, kur yra estrada kepė šašlykus. M. S. su V. G. išgėrinėjo. Vienu metu V. G. išėjo į parduotuvę, netrukus išėjo K. Z. į namus. Prieš jai išeinant, ji pasakė, kad irgi greitai eisi į namus. Po jų išėjimo neilgai trūkus pastebėjo, kad privažiavo ir sustojo ant kelio, prie įėjimo į estradą pilkos spalvos automobilis, kuris buvo daugiau sidabrinės spalvos. Tai matė, nes ji sėdėjo pasisukusi į kelio pusę, o M. S. sėdėjo pasisukęs į estrados pusę, į ją. Nuo kelio iki tos vietos kur sėdėjau buvo koks 50 metrų atstumas. Tada pamatė, kad iš to automobilio išlipo D. R., V. K., E. R., dar vienas jai nepažįstamas lieknas, aukštas jaunuolis. Matė, kad iš automobilio priekinės dalies išlipo D. R. su V. K., tik kuris iš jų išlipo iš vairuotojo pusės, to pasakyti negali. Tuomet pamatė, kad nuo sustojusio ant kelio pilkos spalvos automobilio link jų pradėjo eiti V. K. ir E. R. bei jai nepažįstamas tas liesas jaunuolis. Kai jie priėjo, jie su jais pasisveikino. Tuomet V. K. jų paklausė: “Kur S.?“. M. S. paklausė V. K. ar jis teiraujasi apie S. P., tačiau V. K. pasakė, kad ieško S. G., o S. P. pas juos automobilio bagažinėje. Jie pasakė, kad nežino kur S. G.. Į V. K. pasakymą, kad S. P. jų automobilio bagažinėje, ji nesureagavo rimtai, pamanė, kad V. K. juokauja. Tas jaunuolis lieknas, E. R., nekalbėjo. Tik tas jaunuolis nepažįstamas norėjo atsigerti M. S. alaus, bet jis kiek pamena jam nedavė. Tas jaunuolis buvo girtas. Tuomet pamatę, kad pas juos S. G. nėra, jie visi nuėjo link savo automobilio. Ji tuo metu stebėjo juos nueinančius. Matė, kad kai jie visi nuėjo prie pilko automobilio, kuriuo atvažiavo, V. K. atidarė to automobilio bagažinę bei iš jo ištraukė padavęs ranką S. P.. Matė, kaip ištrauktas S. P. iš bagažinės stovėjo prie automobilio bei kaip V. K. sudavė S. P. ranka per veidą, kažką jam pasakė , tačiau ką negirdėjo, ir tada susėdo visi į automobilį pilkos spalvos ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. S. P. nuėjo keliu ta pačia kryptimi, kur ir nuvažiavo tas pilkos spalvos automobilis. Kas atsisėdo už pilkos spalvos automobilio vairo, ji neįsidėmėjo. Kas iš jų vairavo pilkos spalvos automobilį, ji pasakyti negali, jai atrodo, kad kažkuris iš jų, t. y. V. K. arba D. R., nes E. R. dar mokinė, o tas jai nepažįstamas jaunuolis buvo girtas. Po kiek laiko prie jų atėjo ir V. G., tačiau jis nieko nematė, nes buvo parduotuvėje. Tuomet ji nuėjo į namus. Tiesa, kitų asmenų, kada prie jos ir M. S. buvo priėjęs V. K. su E. R. ir tuo nepažįstamu jaunuoliu, parke nebuvo. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, ji girdėjo (duomenys neskelbtini) kaimo žmones kalbant, kad S. P., S. G. ir T. M. pavogė iš D. R. mašiną, dėl ko ji jų dabar ieško. Kas kalbėjo nežino, tai kaimo žmonių kalbos (2 t., b. l. 1-4).
Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 9 d., po pietų iš (duomenys neskelbtini) kaimo žmonių kalbų, išgirdo kalbas, kad į S. P. namus buvo įsibrovusi D. R., jos dukra E. R., V. K., dar vienas kažkoks vyras, kurie ar tai kažkurie iš jų sumušė S. P., dėl D. R. automobilio, kurį sudaužė S. P.. Dar girdėjo kalbas, kad paskui šie asmenys vežiojo S. P. automobilio bagažinėje ir ilgai nepaleido, kad automobilį vairavo M. Š.. Ar taip ir buvo jis nežino, bet aplinkiniai skleidė tokias kalbas. Be to, 2015 m. gegužės 8 d. į 9 d. S. P. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo jis, D. R., S. G., pats S. P., ir vienu metu jie prašė D. R. su S. P. jos automobilio „Volvo“ raktelių. Ji iš pradžių nesutiko raktelių duoti, bet paskui pati padavė savo automobilio raktelius, ir jis su S. P. išvažiavo „Volvo“ automobiliu, kad atsivežti merginų. Automobilį vairavo S. P.. S. P. važiuojant ties ta vieta kur iki kelio ženklas „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 metrų, nesuvaldė automobilio ir virto, dėl ko apsigadino automobilis. Po patirto įvykio, S. P. nesusižalojo. Paskui dar važinėjosi vienas šiuo automobiliu. Todėl kai išgirdo 2015 m. gegužės 9 d. sklindančias tokias kalbas, dėl S. P. sumušimo, suprato, kad tai gali būti tiesa, nes jis iš tiesų sudaužė D. R. automobilį. Tiesa, iš žmonių kalbų sužinojo, kad S. P. guli ligoninėje Visagine. Tuomet po kurio laiko, jam į mobilų telefoną, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę, kuri buvo iš V. K.. Žinutės tekstas buvo maždaug toks: “ar važiuosi aplankyti S.“ ar tai kažkas panašaus. V. K. žino kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją, su juo yra pažįstami. Jam neatrašė, ir tuomet jam labai greitai paskambino V. K., skambino iš savo numerio (kurio nepamena). Pokalbio metu V. K. jo paklausė ar važiuos į Visagino ligoninę aplankyti S. P., jis jam atsakė, kad jei gaus pinigų, tada važiuos. Dar pasakė, kad gali važiuoti pirmadienį. Po šio jo pasakymo V. K. pasakė, kad gali į jo sąskaitą pervesti 15 eurų, kad jis nuvažiuotų ir pakalbėtų su S. P., kad jis nerašytų ant jo (V. K.) pareiškimo, kad nesikreiptų į policiją. O tada jis – V. K., pašnekės su D. R., kad ji atsiimtų pareiškimą dėl automobilio vagystės. Jis pats suprato, kad to V. K. prašo, dėl įvykių vykusių 2015 m. gegužės 9 d., apie kuriuos yra girdėjęs iš (duomenys neskelbtini) žmonių kalbų. Dar pokalbio metu su V. K. jis jo paklausė į kokią sąskaitą vesti pinigus, o jis pasakė, kad vėliau parašys žinute. Tuomet po šio pokalbio, po kokių dviejų dienų jis paprašė R. R., kad jį nuvežtų į Visagino ligoninę, o jis sutiko. Kadangi savo sąskaitos neturėjo, tai paprašė R. R., ar negalima būtų, kad į jo sąskaitą, jo pažįstamas V. K. perves 15 eurų. R. R. sutiko. Tada R. R. paprašė jį nuvežti į Visagino ligoninę, aplankyti S. P.. Sakė, kad tie pinigai –15 eurų, kur jam perves V. K. tegu pasilieka jam. Jiems su R. R. nuvykus į ligoninę pas S. P., buvo matyti kad jis sumuštas, jo nieko neklausinėjo. Perdavė S. P., ką jam sakė V. K., t. y. kad jis prašė, kad nesikreiptų į policiją, kad nerašytų pareiškimo, tuomet D. R. atsiims pareiškimą dėl automobilio vagystės. Daugiau nekalbėjo, apart asmeninius dalykus. O 15 eurų vakare atėjo į R. R. sąskaitą, kuriuos jis pasiliko sau. Papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad 2015 m. gegužės 9 d., kai po išgertuvių S. P. namuose, atsikėlė, ir D. R. nerado savo automobilio „Volvo“, jis su S. G. ją paliko (duomenys neskelbtini) prie S. P. namų, o patys pakeleivingu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten parduotuvėje nusipirko išgerti ir dar abudu gėrė pavėsinėje, esančioje už mokyklos. Buvo dienos metas, kiek buvo valandų nepamena. Jiems begeriant vienu metu prie jų priėjo D. R. su savo dukra E. R., ir jų D. R. paklausė: “kur S.?“, suprato, kad ieško S. P.. Jie atsakė, kad nežino, ir jos abi nuėjo. Ar jos atėjo, ar atvažiavo kokiu nors automobiliu, jis nekreipė dėmesio. D. R. tuomet su dukra E. R. išėjo. Su S. G. dar kiek pagėrė, o tada abu nusprendė eiti kiekvienas į savo namus. Jis nuėjo į savo močiutės namus, esančius (duomenys neskelbtini), o S. G. į savo motinos namus. Močiutės E. C. namuose, jis miegojo, o jam po pietų atsibudus, močiutė pasakė, kad: “nebandyk niekur eiti, nes duris užrakinau, tavęs ieško, užmuš“. Jis močiutės pasiteiravo kas jo ieškojo, kas užmuš, o močiutė pasakė: “iš kur aš žinau“. Ji tik jam pasakė, kad apie tai kad jo ieško, jai pasakė, kažkokie kaimynai, o kokie neįvardino. Jis tuomet suprato, kad jo ieškojo su kažkokiais asmenimis D. R., dėl S. P. sudaužyto jos automobilio „Volvo“, kurį jis sudaužė kai važiavo kartu. Po šio močiutės perspėjimo niekur neiti, iš jos namų, jis neišėjo niekur penkias dienas. Po 2015 m. gegužės 9 d. įvykių praėjus kokiam mėnesiui, buvo toks atvejis, kad su pažįstamo V., kurio pavardės nežino vairuojamu automobiliu „Reno Espace“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Aibė“. Šiame automobilyje dar buvo S. G. ir S. P.. Jis nuėjo į parduotuvę „Aibė“, kur nusipirko dėžę alaus. Jam grįžus iš parduotuvės, pamatė, kad prie V. automobilio stovi V. K.. Kaip tik tuo metu V. pasakė, reikia važiuoti, ir uždarė savo ranka bagažinę, o V. K. nuėjo tolyn, prie kažkokio automobilio. Kaip suprato, su V. K. dar buvo kokie trys jaunuoliai, kurie stovėjo truputi atokiau, ir kai V. uždarė bagažinę, jie nuėjo su V. K. kartu. Jam paklausus ko norėjo V. K., S. P. jam pasakė, kad jis priekaištavo, dėl pareiškimo, kurį parašė S. P., kad buvo vežiojamas automobilio bagažinėje. Kad S. P. po pokalbio su V. K. būtų išsigandęs, jis to nepastebėjo (2 t., b. l. 12-15, 3 t., b. l. 16-19).
Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės 8 d., išgėrinėjo savo pažįstamo S. P. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, į kuriuos jį su S. P., T. M., A. V. atvežė savo automobiliu „Volvo“, S. P. pažįstama D. R.. Buvo dienos metas. A. V. neilgai trūkus išėjo į namus, o jie visi pasiliko. Vienu metu, gal jau buvo vakaras, S. P. pradėjo prašyti D. R. jos automobilio raktų, kad atsivežti iš (duomenys neskelbtini) panų, bet ji jam raktelių nedavė. Tuomet automobilio raktelių paprašė D. R. T. M. ir ji jam pati davė raktelius. Tuo metu D. R. sėdėjo prie stalo, o T. M. stovėjo prie jos. Jis taip pat buvo kambaryje ir sėdėjo prie stalo. Tuomet jie abu –T. M. ir S. P. išvažiavo, kaip suprato į (duomenys neskelbtini). Kuris važiavo nematė. Kad T. M. išeina su S. P. su automobilio rakteliais D. R. neprieštaravo. Tuomet jis nuėjo S. P. namuose kartu su D. R. miegoti. Vienu metu jį pažadino T. M. ir pasakė, kad S. P. apvertė D. R. automobilį „Volvo“, prašė nueiti ir atimti iš S. P. automobilio raktelius. Jis su T. M. nuėjo prie automobilio „Volvo“, kuriame sėdėjo už vairo girtas S. P., prašė atiduoti raktelius, bet jis neatidavė. Tada link jų pamatė ateinančią ir D. R., kurią pamatęs S. P. nuvažiavo tolyn. Kad automobilis „Volvo“ būtų apgadintas, jis tuo metu nepastebėjo, buvo girtas. Tuomet jis su T. M. grįžo į S. P. namus, nuėjo miegoti, atsikėlė ryte. Ryte jie dar ieškojo su D. R. ir T. M. S. P., ir D. R. automobilio, tačiau nerado. Tuomet su T. M. neradę automobilio, D. R. paliko (duomenys neskelbtini) kaime, o patys kažkokio žmogaus paprašė, kad juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini), ir jis juos pavežė. Tuomet su T. M. jie dar (duomenys neskelbtini) gėrė prie mokyklos pavėsinėje. Po kiek laiko prie jų priėjo D. R. su savo dukra E. R., ir D. R. pasiteiravo ar matė kur nors S. P., tačiau jie atsakė, kad jie nebuvo jo daugiau sutikę. Kas D. R. pavežė nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini), iki jų, jis nežino, nes nematė. Tuomet D. R. su dukra išėjo, jie su T. M. gėrė toliau, prisigėrė, ir nuėjo kiekvienas į savo namus – jis į savo motinos namus, o T. M. į savo močiutės namus. Jam daugiau nieko nėra žinoma apie tai, kad po jų išgertuvių S. P. namuose, jį būtų kas nors sumušę, vežioję automobilio bagažinėje, ar kitaip smurtavę. Žino, kad S. P. buvo paguldytas į ligoninę, tačiau priežasties dėl ko, nežino. V. K. nepažįsta. Tokio dalyko, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje – 2015 m. birželio mėnesio pradžioje būtų sėdėjęs kokiame nors automobilyje su V. K., T. M. bei S. P. bei prie automobilio būtų priėjęs V. K. su draugais, nebuvo, kad V. K. būtų atidaręs automobilio dureles, kalbinęs, priekaištavęs S. P. dėl parašyto ant jo pareiškimo, kurį jis parašė, nebuvo (2 t., b. l. 20-22, 28-29).
Liudytoja E. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su anūku T. M.. 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, kuri tai buvo diena, neatsimena, į jos namus atėjo girtas anūkas T. M., kuris jai pasakojo, kad buvo naktį pas S. P. R., kur išgėrinėjo su juo, S. G., D. R.. Pasakojo, kad pati D. R. jam padavė savo automobilio raktelius, o jis perdavė raktelius S. P., ir jie kažkur važiavo, kad S. P. buvo už vairo, kad virto su tuo automobiliu. Tai papasakojęs T. M. nuėjo miegoti. Tą pačią dieną, po anūko T. M. grįžimo į namus, jai į mobilų telefoną paskambino pažįstama D. C., kuri pasakė, kad V. K. ieško jos anūko T. M. ir S. G., kad S. P. jau sudaužė. Iš kur D. C. buvo žinoma tai, ji jai to nesakė. Ar ji pati matė, kad V. K. ieško T. M., S. G., ar jai kas iš aplinkinių pasakė, ji to nežino. Po šio telefoninio pokalbio, ji užrakino iš vidaus buto duris, o pabudus T. M., pasakė jam, kad jis niekur neitų, kad jo ieško už sudaužytą D. R. mašiną, kurią sudaužė S. P.. Kaip tiksliai tai jam pasakė, jau nepamena. Kelias dienas tuo laiku jos anūkas niekur iš namų nėjo. Į jos butą nei tą dieną, nei kitomis niekas atėjęs nebuvo (2 t., b. l. 39-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. C. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name. Daugiabutis namas, kuriame gyvena yra kokių 100 metrų atstumu iki parko, kuriame yra estrada. Apie S. P. sumušimą, jo tampymą pririšus prie automobilio bagažinės, jai yra žinoma tik iš apkalbų, kurias girdėjo kalbant (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus. Nei kas konkrečiai apie tai kalbėjo, nei kada kalbėjo, ji pasakyti negali. Girdėjo tik kalbas ir tiek. Tokio dalyko, kad 2015 m. gegužės 9 d., ar tai kokią kitą dieną būtų skambinusi savo krikštasūniui S. G. bei sakiusi tokį dalyką, kad jis užsirakintų nuo kažkokių asmenų duris, kurie nori jį sumušti, nebuvo. Gal tai pasklido kokia kaime apkalba, ir kas ne taip suprato ir nurodė ją, kad ji skambino, nors ji tikrai neskambino S. G., kitiems asmenims, ir tokių dalykų – kad užsirakintų duris, nesakė (2 t., b. l. 36-38).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasaros pradžioje, dienos metu S. P. prašymu, jį su draugais pavežė savo automobiliu „Reno Espace“ iki (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės „Aibė“. S. P. buvo su dar vienu draugu S. ir T. M.. Jiems apsipirkus ir susėdus į automobilį – S. P. su kitu S. automobilio gale, T. M. priekyje, prie jo automobilio dalies privažiavo kitas automobilis, markės lyg ir „Reno“, iš kurio išlipęs vienas jaunuolis priėjo prie jo automobilio bagažinės ir ją atidarė. Atokiau šio jaunuolio stovėjo dar du jam nepažįstami jaunuoliai. Bagažinė atidaręs jaunuolis pasakė S. P.: “atsiimk pareiškimą, arba tau bus blogai, jei sėsiu aš, tai sėsi ir tu...“. Kadangi jam prieš tai buvo žinoma, kad S. P. kelių asmenų buvo vežiojamas automobilio bagažinėje, už automobilio nuvarymą, suprato, kad jam grasina vienas iš jį vežiojusių bagažinėje asmenų. Tas jaunuolis dar kokias 5 minutes kalbėjo S. P. tą patį per tą patį, kol jis pats pasakė, kad užteks. Tas jaunuolis nesiliovė kalbėjęs, ir tuomet jis priėjęs prie savo automobilio bagažinės, ją uždarė, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis dar S. P. paklausė ar tai tas pats asmuo, kuris jį vežiojo automobilio bagažinėje, sumušė, o S. P. tai patvirtino, tačiau to asmens vardo ir pavardės nepasakė. To su S. P. kalbėjusio jaunuolio jis pažinti negalėtų (2 t., b. l. 26-29).
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, dienos neprisimena, jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), į mobilų telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamas T. M., kuris pasiteiravo ar negalėtų jo nuvežti į Visagino ligoninę aplankyti S. P.. Jis pavežti sutiko, nes T. M. pasakė, kad su juo atsiskaitys. Kitą dieną, savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), iš kur paėmė T. M., ir su juo nuvažiavo į Visaginą, į ligoninę. Važiavimo metu jam T. M. nepasakojo, dėl kokios priežasties S. P. guli ligoninėje, sakė tik kad nori jį aplankyti. Nuvykus prie Visagino ligoninės, T. M. paprašė eiti kartu su juo, nes nemokėjo rusų kalbos, o Visagine dauguma kalba rusiškai, jis rusų kalbą moka. Todėl ėjo į ligoninę kartu. Jie nuėjo su T. M. į ligoninę, jis sesučių pasiteiravo kur guli S. P., ir joms nurodžius, nuėjo pas S. P.. Jis buvo matyti, kad yra sumuštas. Palydėjęs T. M. iki S. P. palatos tik pasisveikino su S. P., ir išėjo. Apie ką jie tarpusavyje kalbėjosi, negirdėjau. Laukė T. M. lauke prie automobilio ar tai automobilyje. Grįžus T. M. iš ligoninės, jis kažkam skambino, pakalbėjo, o paskui pasakė parašyti jam (T. M.) SMS žinutę jo (R. R.) banko sąskaitos, į kurią perves pinigus – 15 eurų. Jis suprato, kad pinigus perves ne pats T. M., o tas žmogus su kuriuo jis kalbėjosi telefonu. Jam nuvežus T. M. į (duomenys neskelbtini), jis grįžo į (duomenys neskelbtini) į namus. Tuomet pasižiūrėjęs kokia jo sąskaita, SMS žinute nusiuntė T. M. savo sąskaitos numerį. O jau vakare nuėjęs pasižiūrėti į bankomatą Swedbanko, jau buvo pervesti 15 eurų. Kas jam pervedė šiuos pinigus, jis nežino. Tačiau jis galiu savanoriškai pateikti savo banko sąskaitos išrašą. Sąskaitos numerio nepamena, tačiau prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, galės atspausdinti šį išrašą (2 t., b. l. 45-47).
Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu V. K. ir jų dukrele. Šiuo metu tiksliai datos neprisimena, tačiau pagal pateiktą mokėjimo nurodymą mato, kad tai buvo 2015 m. gegužės 18 d., ji iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra AB Swedbank, būdama savo namuose, kartu su sugyventiniu V. K., pervedė į sugyventinio draugo R. R. sąskaitą 15 eurų. Pervedė naudodamasi elektronine bankininkyste. Pinigus vedė į R. R. sąskaitą, dėl to, kadangi jos to paprašė sugyventinis V. K., kuris ir davė jo sąskaitą. Jis sakė, kad šie 15 eurų vedami už kelionę, kad R. R. sugyventinį V. K. ar tai jo draugą, kažkur pavežė, kur pavežė nenurodė (2 t., b. l. 54-56).
Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, kadangi jos motina D. R. yra įtariamoji (2 t., b. l. 62-64).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namą nustatyta, kad namo antro aukšto kambario durys yra sugadintos, kambaryje mėtosi sudaužyta kėdė, laidinis telefonas ir šviestuvas (1 t., b. l. 14-22).
Nukentėjusysis S. P. savo parodymus patvirtino 2016 m. vasario 17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 41-72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. M. Paliulio 2015 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 2545/15(01) nurodyta, kad S. P. Visagino ligoninėje buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje bei galvos smegenų sukrėtimas. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozės patvirtinimui esamų objektyvių medicininių duomenų nepakanka, todėl į šią diagnozę pagrįstą gydymo trukmę neatsižvelgiama, ir tai kaip sužalojimas nevertinama, ir nekvalifikuojama. S. P. nustatytos poodinės kraujosruvos tiek pavieniui, tiek abi kartu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. S. P. nustatyti kūno sužalojimai (poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje) padaryti nemažiau dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 93-94).
2015 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. P. ambulatorinė kortelė, kurioje užfiksuota, kad jam buvo suteiktos odontologijos paslaugos 2015 m. vasario 18 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 10 d. (1 t., b. l. 100-101).
LR BK 146 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę, fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.) ir pan. Nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai <...>. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvę atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.
Nagrinėjamu atveju kaltinamieji pripažino, kad veikdami bendrai, panaudojant fizinį smurtą neteisėtai nukentėjusiajam atėmė laisvę. Darytina išvada, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė turėdami išankstinį tikslą, nepateisinamomis priemonėmis, bendrais veiksmais, išgauti iš nukentėjusiojo informaciją apie D. R. automobilio buvimo vietą, todėl įrodyta, kad jie veikė bendrininkų grupėje.
Nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Kaltinamieji aiškiai suvokė, kad panaudojus smurtą, grasinant, sukeliant pavojų nukentėjusiojo sveikatai, buvo neteisėtai atimta nukentėjusiojo laisvė, nukentėjusysis negalėjo laisvai judėti, pasirinkti savo buvimo vietos, jautė fizinį skausmą, baimę dėl savo sveikatos, būdami suaugę ir psichiškai sveiki kaltinamieji privalėjo numatyti ir numatė nusikalstamos veikos padarinius ir padarinių norėjo. Nusikalstama veika baigta nuo nukentėjusiojo nelaisvės būklės sudarymo pradžios.
Tokiu būdu, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamoji D. R. parengė nusikalstamą veiką ir kartu su V. K. panaudodami fizinį smurtą neteisėtai atėmė S. P. laisvę, padarydami S. P. dėl poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje, nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl D. R. veika kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., 146 str. 2 d., o V. K. – pagal BK 146 str. 2 d., teisingai.
Už BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikals-tamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, į pasekmes, sveikatos sužalojimo mastą, kaltinamųjų asmenybes. D. R. anksčiau neteista (3 t., b. l. 51), galiojančių admi-nistracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 49-50), seniūnija dėl jos elgesio skundų negavo (3 t., b. l. 54). V. K. anksčiau teistas du kartus: 2012-01-30 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 2 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 2015-10-21 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 8 mėnesių viešųjų darbų bausme (3 t., b. l. 98-106). V. K. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 83-86, 90-97). Dėl V. K. elgesio seniūnija oficialių skundų nėra gavusi, tačiau V. K. seniūnijos buvo charakterizuojamas kaip asmuo piktnau-džiaujantis alkoholiu ir linkęs į chuliganišką elgesį (3 t., b. l. 107). V. K. neigiamai charakterizuojamas ir mokymosi įstaigos – (duomenys neskelbtini) mokyklos (3 t., b. l. 110).
Tiek pačių kaltinamųjų elgesys proceso metu, tiek kitos bylos aplinkybės nors ir nepateisina kaltinamųjų veiksmų, tačiau sudaro pagrindą konstatuoti, jog griežtos bausmės paskyrimas kaltinamiesiems įgyvendintų tik vieną iš BK 41 str. 2 d. 1–5 punktuose įvardintų tiks-lų, o būtent nubaudimo tikslą. Todėl atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei BK 146 str. 2 d. įtvirtintos sankcijos vidurkis. Šiuo atveju, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui, atsi-žvelgiant į nustatytas aplinkybes.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 str. 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Remiantis BK 3 str. 1 d., veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad iš BK 75 str. numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamieji nėra padarę labai sunkaus nusikaltimo, R. R. teisiama pirmą kartą, V. K. teisiamas trečią kartą, tačiau bausmes atlikęs, paskutinį kartą teistas prieš tris metus, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamųjų atžvilgiu nėra pradėta, dėl ko darytina išvada, kad jie nėra linkę sistemingai ir grubiai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamieji yra jauno, darbingo amžiaus (24 ir 40 metų), seniūnija oficialių nusiskundimų dėl jų nėra gavusi, kitų neigiamai juos charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina kad kaltinamieji nėra itin pavojingi visuomenei, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamieji padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti, turės atlyginti nukentė-jusio gydymo išlaidas, bei nukentėjusiajam neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, teismas bausmių vykdymą atideda, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamiesiems taikytinos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d. 5, 8 ir 10 punktuose.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. P. patikslintas civilinis ieškinys dėl 250 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 86). Nukentėjusiojo V. P. patikslintas civilinis ieškinys dėl 140 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 129). Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 167,07 Eur patirtų gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1 b. l. 109-110). Byloje gauti pinigų perlaidos priėmimo kvitai, kurie patvirtina, kad V. K. 2016 m. liepos 4 d. atlygino dalį Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio ir sumokėjo už S. P. gydymą 83,54 Eur (4 t., b. l. 23-24). Taip pat V. K. atlygino dalį turtinės žalos V. P. – 50 Eur (4 t., b. l. 6).
V. K. pripažįsta V. P. civilinį ieškinį dėl antro aukšto durų sugadinimo, taip pat teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį. S. P. civilinį ieškinį pripažįsta dėl 300 Eur neturtinės žalos, bei sutinka atlyginti pusę turtinės žalos, t. y. 125 Eur, kitoje dalyje civilinių ieškinių nepripažįsta.
D. R. ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. S. P. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta dėl dantų, o neturtinę žalą pripažįsta iš dalies. Neturtinės žalos pripažįsta 300 Eur. V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, o dėl neturtinės žalos nepripažįsta.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripa-žintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas mate-rialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereg-lamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 1 d.). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).
Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis S. P. patyrė neturtinės žalos: kaltinamoji D. R. organizavo, o kaltinamasis V. K. S. P. sumušė, nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje bei galvos smegenų sukrėtimas. S. P. dėl poodinės kraujosruvos padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. buvo gydomas Visagino ligoninės chirurgijos skyriuje. Nukentėjusysis prievarta buvo vežiojamas automobilio bagažinėje, bei pririšus virve už kojų tempiamas automobiliu virš 100 metrų. Dėl šių kaltinamųjų veiksmų S. P. patyrė fizinį skausmą ir kreipėsi į gydytojus, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis S. P. ieškinyje apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė neturtinė žala. Be to, jis atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo metu, buvo paskelbta jo paieška, tačiau S. P. nebuvo surastas. Viso bylos nagrinėjimo metu, S. P. nesidomėjo bylos eiga, neatvyko nei į vieną teismo posėdį. Dėl tokio S. P. elgesio, teismas negalėjo jo apklausti, bei įvertinti S. P. patirtos neturtinės žalos dydį. Tokį S. P. elgesį teismas vertiną kaip abejingumą dėl teismo sprendimo, susijusio su jam padarytos žalos įvertinimu. Teismas laiko, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog S. P. kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta nedidelės apimties neturtinė žala, todėl nesant byloje kitų įrodymų, S. P. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas kaltinamųjų pripažįstamoje dalyje – 300 Eur.
S. P. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 250 Eur turtinės žalos dėl išmušto dalies implanto.
Pagal LR CK 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.
Pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 6 d. nutartis,
civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007). Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateikta konsultacijos išvada ir gydymo kaštų apskaičiavimu, kadangi gydymo kaštai priklauso nuo daugelio aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Byloje yra duomenys, kad S. P., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. buvo teikiamos odontologijos paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 100-101), tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. P. būtų suteiktos odontologijos paslaugos po 2015 m. gegužės 9 d., t. y. po jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis S. P. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinės ausies kaušelyje bei galvos smegenų sukrėtimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam būtų sužalotas dantis. Nukentėjusysis, prašydamas priteisti turtinę žalą už danties gydymą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje nukentėjusiojo S. P. civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
V. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 140 Eur turtinę žalą susijusią su jo turto sugadinimu. Ieškinyje nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas jam priklausantis turtas: įėjimo durys (50 Eur vertės), kambario durų spyna (50 Eur vertės), šviestuvas (30 Eur vertės), taburetė (10 Eur vertės) (1 t., b. l. 126). Patikslintu ieškiniu V. P. prašo priteisti iš kaltų asmenų 140 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą (1 t., b .l. 129).
Padarytos turtinės žalos V. P. faktas yra patvirtintas apžiūros protokolu, kuriame yra užfiksuoti jo turtui padaryti pažeidimai (sugadintos durys, sudaužytas šviestuvas ir taburetė). Kaltinamieji šioje dalyje ieškinį pripažino, kaltinamasis V. K. iš dalies atlygino V. P. nusikaltinu padarytą turtinę žalą – 50 Eur (4 t., b. l. 6), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas laikomas iš dalies įvykdytu. Kadangi turtinė žala V. P. atsirado dėl kaltinamųjų bendrų veiksmų ir jų kaltės, iš jų V. P. solidariai priteistina 90 Eur (140 Eur – 50 Eur) turtinė žala už sugadintą turtą.
V. P. patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, tačiau kuo ši žala pasireiškė, ieškinyje nedetalizavo. Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad neturtinė žalą įvertina atsižvelgdamas į tai, kad jam reikėjo važinėti, užsakinėti duris, jas pačiam įdėti, buvo keli mėnesiai rūpesčių. Kitų nepatogumų nebuvo, tik dėl durų sutvarkymo. Dvasinių išgyvenimų nepatyrė.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusiu su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos.
Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, jog nukentėjusiajam V. P. padaryta turtinė žala yra sąlyginai nedidelė, kuri šiuo metu iš dalies yra atlyginta. Kitų reikšmingų pasekmių, tame tarpe ir neturtinio pobūdžio, V. P. nepatyrė. V. P. neigiami emociniai išgyvenimai dėl jo turto sugadinimo, savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, todėl teismas V. P. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 167,07 Eur gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis S. P. patyrė sužalojimų, dėl to jam laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. Visagino ligoninės chirurgijos skyriuje buvo suteiktos gydymo paslaugos, jo gydymas kainavo 167,07 Eur. Byloje gauti kasos kvitai, kurie patvirtina, kad V. K. sumokėjo ligonių kasai 83,54 Eur už S. P. gydymą (4 t., b. l. 23-24), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas laikomas iš dalies įvykdytu. Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamųjų bendrų veiksmų ir jų kaltės, iš jų Valstybinei ligonių kasai solidariai priteistina 83,53 Eur (167,07 Eur – 83,54 Eur) gydymo išlaidų (CK 6.276 str.).
Dėl kardomosios priemonės
Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2015 m. birželio 8 d. nutarimais D. R. ir V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėji-mai neišvykti, įpareigojant juos nebendrauti tarpusavyje ir su nukentėjusiuoju S. P. (3 t., b. l. 81-82, 133-134). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas „TITTANUMCD-R 80MIN 700 MB“, kuriame yra telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išklotinės, supakuotos voke Nr. 1 bei prisegtos prie bylos 2 tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str. 2 d., ir nuteisti – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
D. R. pripažinti kaltą padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 4 d., 146 str. 2 d., ir nuteisti – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. K. ir D. R. skirti įpareigojimus: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga; 2) tęsti darbą, darbo praradimo atveju užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltina-mųjų V. K. ir D. R. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministe-rijos naudai 83,53 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 53 ct) už S. P. suteiktas sveikatos prie-žiūros paslaugas.
Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltina-mųjų V. K. ir D. R. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam S. P.. Kitoje dalyje S. P. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltina-mųjų V. K. ir D. R. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą nu-kentėjusiajam V. P.. Kitoje dalyje V. P. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiesiems S. P. ir V. P. išaiškinti, kad jei kaltinamieji gera valia priteis-tos žalos neatlygins, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raš-tą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamieji antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.
V. K. ir D. R. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neiš-vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinį diską „TITTANUMCD-R 80MIN 700 MB“, kuriame yra telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išklotinės, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.