- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2YT-18117-191/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z., B. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z., B. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo dėdės (tėvo brolio) H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti (b.l. 46-50).
Pareiškime nurodė, jog artimi giminaičiai - pareiškėjas A. Š., pareiškėjo tėvas B. Š., tėvo brolis H. Š., tėvo sesuo M. G. visi gyveno šalia vienas kito (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjo dėdei H. Š. priklausė tik 1/3 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl šią nekilnojamojo turto dalį, 1980-07-17 pirkimo - pardavimo sutartimi H. Š. pardavė ir atsikėlė gyventi pas pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame iki dėdės mirties faktiškai abu gyveno. Pareiškėjo tėvas B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Dėdė H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo ir iki mirties gyveno kartu su pareiškėju, pareiškėjas jį iki pat mirties slaugė ir juo rūpinosi. H. Š. mirė (duomenys neskelbtini), mirties dieną jokio registruotino turto neturėjo. Po jo mirties liko buities daiktai (laikrodis, rusiški ženkliukai, senieji pašto ženklai ir kryželiai, knygos, siuvimo mašina, baldai (stalas, supamas krėslas, spinta, komoda), nuotraukų albumai). H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1991-09-27 buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės atkūrimo į tėvo B. Š., Jono s., nekilnojamąjį turtą - 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris buvo ankščiau nacionalizuotas, tačiau esant rašytiniams apsirikimams tarp pavardžių (Š. - Š.), 1992 m. civilinėje byloje Nr. 2-3876/92 buvo priimtas sprendimas, kuriuo teismas nutarė: 1. nustatyti, kad Š. B., J., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo Š. H., B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 2. nustatyti, kad Š. B., B., yra pareiškėjo H. Š. brolis (gimęs (duomenys neskelbtini)); 3. nustatyti, kad 1991-01-15 Kauno valstybinio archyvo pažymoje Nr. Š-l nurodytas 4 ha sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas Š. B. yra pareiškėjo Š. H., B. tėvas. Pareiškėjas yra paprastas, teisiškai neišprusęs žmogus, todėl įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi dėdė H. Š. jokio registruotino turto neturėjo. Nors įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą po H. Š. pareiškėjas faktiškai priėmė, kadangi pradėjo valdyti jo paliktus buities daiktus (laikrodį, surinktus jo rusiškus ženkliukus, senuosius pašto ženklus ir kryželius, knygas, nuotraukų albumus, siuvimo mašiną ir baldus (stalą, supamą krėslą, spintą, komodą)), taip pat rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į nekilnojamąjį turtą, 2012 m. pradžioje pareiškėjas buvo nuvykęs į Kauno nacionalinę žemės tarnybą tikslu atkurti nacionalizuotą žemę, tačiau tik 2016 m. gegužės mėnesį buvo informuotas, jog tolimesniems veiksmams turi pateikti iš notaro paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu notarų biuras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėjas yra praleidęs terminą palikimui priimti. Remiantis tuo, jog po dėdės H. Š. mirties, pareiškėjas priėmė valdyti ir naudotis jo buities daiktus (laikrodį, surinktus jo rusiškus ženkliukus, senuosius pašto ženklus ir kryželius, knygas, nuotraukų albumus, siuvimo mašiną ir baldus (stalą, supamą krėslą, spintą, komodą)), taip pat nors ir nežinodamas bei nesugebėdamas tinkamai suprasti esamo teisinio reglamentavimo, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi jį ir priėmė. Po H. Š. mirties pagal jo buvusią deklaruotą vietą notaro biure paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo dėdės H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Savo pareiškimą pareiškėjas grindė: mirties liudijimais, gimimo liudijimais, teismo sprendimu, Gyventojų registro išrašu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, Kauno m. 27-ojo notaro biuro 2016-04-29 raštu Nr. 224/2016, Nacionalinės žemės tarnybos raštais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Z. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui - paaiškina, kad jos dėdė H. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teisingai nurodo, jog H. dar iki mirties gyveno su juo ir tikrai pakankamai ilgai, turbūt daugiau nei 15 metų. A. Š. jį slaugė iki mirties, juo rūpinosi, vežiojo į kapines, pas gydytojus ir pan. Dėdės H. mirties dieną niekas nepretendavo į jo turtą. H. asmeniniai daiktai taip ir liko A. Š. žinioje. Po mirties išvardintus daiktus naudojo pareiškėjas, kuriam jie ir atiteko (b.l. 58).
Suinteresuotas asmuo B. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui. Nurodė, jog jam yra žinoma, kad H. Š. gyveno su pareiškėju. Jų santykiai tikrai buvo labai artimi ir geri. Jie ilgą laiką bendravo, dalinosi rūpesčiais ir vargais. H. Š. savo visą turėtą turtą nors ir nejuridiškai paliko A.. Toks velionio požiūris į tai buvo ne tik kad protingas, tačiau ir sąžiningas, nes juo iki mirties rūpinosi pareiškėjas A. Š.. Jokių pretenzijų suinteresuotas asmuo neturi, mano kad negali turėti ir kiti asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo (nuo 2001-07-01), taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 306 (mirties liudijimas AA Nr. 076975, b.l. 10). Pareiškėjas A. Š. yra H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnėnas (palikėjo brolio vaikas) (b.l. 11, 12, 19, 40), todėl yra teisėtas ketvirtos eilės įpėdinis po savo dėdės mirties ((1964 m. CK 573 str. 4 p.). Kiti ketvirtos eilės įpėdiniai, galintys pretenduoti priimti palikimą po H. Š. mirties, t.y. suinteresuoti asmenys E. Z. ir B. G., nurodė, jog į palikimą nepretenduoja (b.l. 12, 51, 52, 58, 59). Pirmesnių eilių įpėdinių nėra (1964 m. CK 573 str. 1-3 p., b.l. 21, 22, 23, 24, 39, 41, 53).
Kauno miesto 27-ojo notaro biuro 2016-04-29 raštas Nr. 224/2016 patvirtina, jog mirus H. Š. paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 18). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog H. Š. testamento sudaręs nebuvo (b.l. 66).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštų (b.l. 26, 28-29) nustatyta, jog H. Š. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę). Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog H. Š. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), jam priklausančią dalį namų valdos šiuo adresu jis pardavė 1980-07-17 (b.l. 16). Pareiškėjo pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po dėdės mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą - perėmė likusius kilnojamuosius daiktus.
Pagal palikėjo mirties momentu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 str.).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Sutinkamai su 1964 m. CK 587 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11 str., CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai valdyti turtą, priėmė palikimą atsiradusį po dėdės (tėvo brolio) H. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.