Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-81-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-05
Bylos Nr.
II-81-121/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pažeidėjas
E. P.
ATP byla Nr.II-81-5/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
NUTARTISVilnius2007 m. vasario 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. P., jo atstovui adv. padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno m. VPK VP EPT įgaliotas pareigūnas E. P. 2006m. spalio 17 d. surašė ATP protokolą Nr.E450052 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, viršijo nustatytą 70 km/h greitį, važiavo 113 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus (b.l.12).

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2006m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr.E450052 E. P. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 str. 4 dalyje ir 130² straipsnyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 350 Lt baudą, pažeidimą įvertinus 6 balais, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 10 mėnesių (b.l.11).

Šalies argumentai

E. P. patikslintu bei papildytu skundu prašo nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą- nutraukti. Paaiškina, jog tiek ATP protokolas, tiek nutarimas surašyti ir priimti nesilaikant teisės normų reikalavimų, dėl to- neteisėti. Reikalavimus protokolo turiniui nustato ATPK 260 straipsnis, kurį detalizuoja Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija. Instrukcijos 26.5.11 punkte nurodoma, jog protokolo eilutėje „Vieta“ privaloma nurodyti tikslią pažeidimo padarymo vietą, tuo tarpu jo atžvilgiu surašytame ATP protokole tiksli pažeidimo padarymo vieta nenurodyta. Protokole nenurodyta greičio matavimo prietaiso paklaida, o kai kurie duomenys įrašyti neįskaitomai, abejonių kelia ir greičio matavimo prietaiso rodmenys, nes jam buvo parodytas tik greitis be matavimo nuotolio, tuo tarpu kelio ruože, kuriame buvo sustabdytas, turėjo būti vykdomi remonto darbai (ženklas Nr.149), tačiau iš tolo matėsi, kad jokie darbai nevyksta. Jo nuomone, kelio ženklai, informuojantys apie remontuojamą kelio ruožą, buvo pastatyti netinkamai arba iš viso nepastatyti, nes jų nematė nei jis, nei kartu su juo važiavusi keleivė, be to, pagal ženklinimo reikalavimus apie artėjimą prie remontuojamo kelio ruožo turėjo informuoti papildomi kelio ženklai bei ženklai, ribojantys važiavimo greitį iki 110 km/h , 90 km/h ir 70 km/h. Nagrinėjant bylą institucijoje, buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, t.y. nepatikrinta, ar teisingai surašytas ATP protokolas; jam nebuvo išaiškintos teisės, neleista duoti paaiškinimų, reikšti prašymų, netirtos ir nesiaiškintos bylos aplinkybės (b.l.30-32, 39-41).

E. P., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog 2006-10-17 važiavo iš Vilniaus Klaipėdos kryptimi, į Pagėgius, buvo sustabdytas Raseinių rajone, tos vietos tiksliau apibūdinti negali, nes nekreipė dėmesio į kilometražą ir nestebėjo pakelės objektų. Iš tolo- prieš 50 metrų- pamatė nukreipiamąsias gaireles (KET ženklas Nr.149) ir suprato, jog vyksta kelio remontas. Privažiavęs arčiau, pamatė iki 70 km/h greitį ribojantį ženklą, kuris buvo pastatytas keli metrai prieš gaireles, labai žemai, o prieš tai jokių kelio ženklų, perspėjančių apie kelio remontą nebuvo, nors paprastai turi būti du greitį ribojantys ženklai. Pamatęs greitį ribojantį ženklą, pradėjo stabdyti, ir, kai baigėsi gairės, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie stovėjo už 25-30 metrų nuo greičio ribojimą anuliuojančio ženklo. Stovėjusį automobilį matė, bet manė, jog tai ne tarnybinis automobilis. Teigia, jog stabdyti pradėjo, kai iki pareigūnų automobilio buvo likę 35-40 metrų atstumas. Pripažįsta, jog iki stabdymo jo greitis buvo 120 km/h ir kažkuriuo momentu- 113 km/h. Stabdančius jį pareigūnus pamatė likus 2-3 metrams iki ribojimų pabaigos, todėl stabdymas buvo netikėtas. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras.

Pareiškėjo atstovas, palaikydamas atstovaujamojo skundą, pažymėjo, jog bendras remontuojamo ruožo ilgis- apie 40 metrų, VĮ „Automagistralė“ patvirtino, jog tame kelio ruože kelio remonto darbai nebuvo vykdomi, todėl pareigūnų teiginiai, jog remontuojama kelio atkarpa buvusi net 1 km ilgio – akivaizdi netiesa. Nutarimas naikintinas dėl šių aplinkybių: pirma, pažeidimas nėra tinkamai įformintas, t.y. tik institucijos protokolo egzemplioriuje nurodyta pažeidimo vieta, o liudytojai pažeidimo vietą nurodo skirtingai; tik institucijos protokolo egzemplioriuje pažymėta, jog prie protokolo pridedami dokumentai. Teigia, jog pareiškėjas viršijo leistiną iki 70 km/h greitį, tačiau dėl netinkamo kelio žymėjimo nuo 120 km/h iki leistino greičio pristabdyti techninių galimybių nebuvo.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius įrodymus bei liudininkų paaiškinimus ir išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 124 str. 4 dalis, už kurios padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog nustatyto greičio viršijimas nuo 30 iki 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų iki penkių šimtų litų. ATPK 130² straipsnis įtvirtina, jog pakartotinis KET pažeidimas yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Iš ATP protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2006-10-17, 10.25 val., kelyje Vilnius-Klaipėda viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 113 km/h greičiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažeidimą neigia ir prašo 2006m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti 1) dėl padarytų, jo nuomone, procedūrinių pažeidimų, iš esmės dėl nenustatytos ginčijamo pažeidimo padarymo vietos; 2) dėl neatitinkančio teisės aktų reikalavimų kelio žymėjimo, dėl ko KET reikalavimus pažeidė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-26 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau-Instrukcija) 2.2 punkte įvardinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir duomenys, reikšmingi nagrinėjant bylą, formuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 260 str. 1 dalyje numatyta, jog protokole (be kitų duomenų) nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Taigi, darytina išvada, jog pažeidimo vieta yra svarbi ir privaloma nurodyti aplinkybė, kuri pareiškėjui įteiktame ATP protokolo egzemplioriuje tiksliai nenurodyta. Šiuo atveju pažymėtina, jog, atsižvelgus į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme yra institucijoje iškeltos bylos tąsa, pareigą nustatyti ginčijamas aplinkybes turi teismas (ATPK 284 str. 1 d.).

Tuo tikslu liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, užfiksavę pažeidimą ir surašę ATP protokolą. Liudytojas A. R. paaiškino, jog pareiškėjo iki 2006-10-17 nepažinojo ir jokių motyvų melagingai jį apkalbėti neturi. 2006-10-17 budėjo toje kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietoje, kurioje vyko kelio darbai- remontuojamas viadukas- ir buvo ribojamas greitis, maždaug 151 kelio kilometre, Raseinių rajone. Nuo greitį iki 70 km/h ribojančio ženklo iki jį anuliuojančio ženklo atstumas buvo apie 1 km. Pripažino, jog į protokolą apytikslę pažeidimo vietą – 151 km – įrašė tikriausiai vėliau, nes galėjo tiesiog pamiršti. Greitį ribojantys ženklai buvo sustatyti tinkamai, t.y., vienos krypties abiejose kelio pusėse buvo pastatyta po greitį iki 110 km/h ribojantį ženklą (kas 150 metrų), iki 90 km/h ir iki 70 km/h, kurie, nors buvo laikini, bet gerai matomi. Fiksavo pareiškėjo greitį, kai jis buvo apie 150 metrų nuo jų atstumu, o jų tarnybinis automobilis stovėjo greičio ribojimo galiojimo zonoje.

Liudytojas A. J. teisme parodė, jog kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda tikrai tikrino greitį, toje vietoje buvo remontuojamas viadukas, leidžiamas greitis iki 70 km/h. Toje vietoje, t.y. apie 151 km, buvo visi privalomi kelio ženklai, t.y. raudonas trikampis, greitį iki 110, 90 ir 70 km/h ribojantys ženklai, sustatyti kas 150 metrų. Remontuojama atkarpa- apie 1 km ilgio. Stovėjo už greičio ribojimą anuliuojančio ženklo, tačiau tai įtakos neturi, nes fiksuojamas važiavimo greitis visada tik ženklo galiojimo zonoje, nes jų naudotas greičio matuoklis „Berkut“ fiksuoja greitį iki 400 metrų.

Iš pasakyto darytina išvada, jog E. P. greitį viršijo kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 151 kilometre, ką patvirtina: 1) paties pareiškėjo teiginiai dėl ginčijamo pažeidimo vietos, t.y. paaiškinimas, jog važiavo iš Vilniaus Klaipėdos kryptimi, kai pamatęs nukreipiamąsias gaires suprato, jog vyksta kelio remonto darbai ir, arčiau privažiavęs, pamatė iki 70 km/h greitį ribojantį kelio ženklą; 2) pareigūnų tarnybinis pranešimas (b.l.13) ir parodymai teisme, jog budėjo ir greitį tikrino kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietoje, kurioje vyko kelio darbai ir buvo ribojamas greitis. Jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, jie iš esmės vieni kitam ir byloje surinktai medžiagai neprieštarauja. Liudytojos I. B. parodymais dėl pažeidimo vietos nesiremiama, nes pati liudytoja pripažino, jog į kelio ženklus ir aplinką dėmesio visai nekreipė, kelio nestebėjo, važiuodama skaitė tarnybinius dokumentus, be to, ji yra pareiškėjo bendradarbė; 3) į bylą surinkta medžiaga, jog kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 151 kilometre vyko viaduko remonto darbai, dėl ko buvo išduotas leidimas riboti eismą (b.l.66-67), pastatyti reikalingi greitį ribojantys ir kiti keli ženklai (b.l.70). Pareiškėjo teiginiai, jog jis iš tolo matęs, kad yra pastatyti ženklai bylojantys apie vykdomą remontą, tačiau jokio remonto realiai nevyko, šiuo atveju esminės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai neturi, nes iš leidimo riboti eismą Nr.2006-45 matyti, jog įprastas eismas paleidžiamas 2006-11-01 dieną, t.y., netgi nepaisant pasibaigusių darbų, kelio ženklai pažeidimo padarymo dieną, t.y. 2006-10-17 galiojo; 4) pareiškėjo paaiškinimas protokole, iš kurio matyti, jog jokių pretenzijų dėl pažeidimo vietos nustatymo pareigūnams neturėjo ir tokio klausimo bylos nagrinėjimu metu taip pat nekėlė.

Dėl ATP protokolo taisymo pasakytina, jog Instrukcijos 29 punkte numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą, šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti. Iš byloje esančių pareiškėjui įteikto ir institucijos teismui atsiųsto protokolų matyti, jog pareiškėjui išduotame nėra įrašų apie pažeidimo padarymo vietos kilometrą ir nuorodos prie protokolo pridedamų dokumentų. Šiuo atveju pažymėtina, jog tiksli pažeidimo vieta buvo įrašyta pažeidžiant instrukcijos reikalavimus, tačiau toks pataisymas, turint omeny tai, jog asmuo pažeidimo neneigė, nelaikytinas grubiu, tuo labiau, nepašalina vairuotojo veikos pavojingumo ir, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Gi institucijos pateiktame protokole skilties „prie protokolo pridedami“ užpildymas vėliau yra visiškai pagrįstas, nes bylos įrodymai, tarp jų- ir tarnybinis pranešimas, renkami iki bylos nagrinėjimo, šiuo atveju- institucijoje. Taigi, pareigūnas neprivalėjo tarnybinį pranešimą surašyti pareiškėjui matant, juolab, kai Instrukcijos 2.11 punktas aiškiai įtvirtina, jog tarnybinis pranešimas - dokumentas, kuriame pareigūnas aprašo aplinkybes, susijusias su įvykiu (-iais) ar faktais ir kurį pateikia vadovui. Dėl pareiškėjo tokios situacijos vertinimo kaip klastojimo ir prašymo ištirti situaciją bei nustatyti kaltus asmenis išaiškintina, jog administracinių teismų kompetencija griežtai apibrėžta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str., 15-19 straipsniuose, iš kurių matyti, jog prašomi atlikti veiksmai Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriskirti, o atskirajai nutarčiai priimti, teismo nuomone, būtinų prielaidų nėra. Pareiškėjui tebemanant, jog pareigūnai veikė neteisėtai, jis turi teisę skųsti jų veiksmus tarnybinio pavaldumo tvarka.

Dėl pažeidimo esmės pasakytina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teisme neneigė, jog leistinas iki 70 km/h greitis buvo viršytas, ką patvirtina ir paties pareiškėjo darytas įrašas ATP protokole, jog skubėjo darbo reikalais, nepastebėjo ženklų, su greičio matuoklio rodmenimis sutinka ir dėl pažeidimo gailisi (b.l.12). E. P. teisme teigė, jog pareigūnai stovėjo už 25-30 metrų nuo greičio apribojimą anuliuojančio ženklo, o stabdyti pradėjo, kai iki pareigūnų automobilio buvo likę 35-40 metrų, t.y., greičio iki 70 km/h ribojančio ženklo galiojimo zonoje. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo ženklų sustatymo paneigti byloje surinkta medžiaga (b.l.70) ir liudytojų A. R. ir A. J. parodymais teisme. Pastarųjų parodymų netikslumas dėl tarnybinio automobilio stovėjimo vietos pateisinamas laiko faktoriumi (2006m. spalio įvykis), be to, stovėjimo vieta aiškiai nustatyta iš pareiškėjo ir liudytojo A. J. parodymų teisme, t.y. keliasdešimt metrų už greičio ribojimą anuliuojančio ženklo. Greičiui fiksuoti panaudota matavimo priemonė Berkut 0405002, kurios tipas patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2004-10-11 įsakymu Nr.V-124, jo matavimo nuotolis iki 400 metrų, paklaida < ± 1 km, kas skelbiama viešai institucijos internetiniame puslapyje (www.lvmt.lt). Taigi, įvertinus minėtoje remonto darbų schemoje nurodytus atstumus (greitį iki 70 km/val. ribojantis ženklas 309 kartu su ženklu 106 („Kelio remonto darbai“) pastatytas dar iki 150,365 km, gi pareigūnai stovėjo, anot pareiškėjo, už 25-30 metrų nuo greičio ribojimą anuliuojančio ženklo 336, kuris buvo įrengtas 150,865 km- b.l.70), taigi, akivaizdu, kad atstumas nuo pareigūnų stovėjimo vietos iki kelio ženklo „70“ yra gerokai didesnis, nei 500 metrų, todėl argumentas, kad pareiškėjas, kai jo vairuoto automobilio greitis buvo 113 km/val., dar nebuvo šioje greičio ribojimo zonoje, kas leistų keisti pažeidimo kvalifikaciją, yra nepagrįstas. Nors ATP protokolą pildę pareigūnai nenurodė matavimo paklaidos, atsižvelgus į tai, jog leistinas greitis buvo viršytas net 43 km/h (inkriminuotam pažeidimui taikyti pakanka viršyti 30 km/h), paklaidos nenurodymas šiuo atveju pareiškėjo negalėjo klaidinti dėl pažeidimo kvalifikacijos ir prietaiso paklaida negali būti panaudota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kaip nustatyta Instrukcijos 63 punkte.

KET 172 įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginys, jog neturėjo techninių galimybių sustabdyti transporto priemonę vertintinas kritiškai, juolab, kai pats teisme teigė, kad oro sąlygos ir matomumas buvo geras, iš toli matė nukreipiamąsias gaires.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jam nebuvo išaiškintos teisės, neleista teikti prašymų, pasakytina, jog teisės ir pareigos buvo išaiškintos dar surašant ir įteikiant pareiškėjui protokolą, kas patvirtinta paties parašu (b.l.12a), o iš nutarimo matyti, jog institucija nustatė, kad pareiškėjas dėl pažeidimo gailisi, t.y. pažeidimą pripažįsta, todėl neaišku, kokius prašymus pareiškėjas norėjo teikti ir kurie, neva nebuvo priimti.

Atsižvelgus į nustatytą, darytina išvada, kad institucija surinko pakankamus E. P. kaltės, padarius ATPK 124 str. 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo pozicija teisminio nagrinėjimo metu vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika bet kokiu pagrindu nuginčyti paskutinį pažeidimą siekiant išsaugoti teisę vairuoti, ką patvirtina skirtinga nei pažeidimo fiksavimo dieną protokole fiksuota versija, kuri, beje, ir teisme kito.

Bylos medžiaga patvirtinta, jog pareiškėjo per metus laiko sukaupta balų suma yra dešimt (b.l.14-15), todėl veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal ATPK 130² straipsnį. Iš nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija, nustačiusi atsakomybę švelninančią aplinkybę – nuoširdų gailestį ir nustačiusi sunkinančią aplinkybę - pakartotinumą, skyrė pažeidėjui ATPK 124 str. 4 dalyje numatytos baudos kiek mažesnį, nei vidurkis dydį, o pagal 130² str. – kiek didesnį, nei sankcijos minimumas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Iš nutarimo surašymo manieros nėra aišku, ar sunkinanti aplinkybė (pakartotinumas- ATPK 32 str.1d.5p.) yra taikyta ir nuobaudai, skirtai pagal ATPK 130² str., tad teismas atkreipia dėmesį, kad pakartotinumas yra šio straipsnio dispozicijos (kvalifikuojanti) aplinkybė, todėl pagrindo, parenkant nuobaudą pagal šį straipsnį, taikyti ATPK 32 str.1 d, 5 punktą nėra. Iš to teismas daro išvadą, jog nuobaudos pagal ATPK 130² str. trukmė, įvertinus ir pateiktus skundo aplinkybes patvirtinančius įrodymus (b.l.21-25), gali būti sumažinta. Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 40 str. 1 d. 10 p. numato, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo). E. P. tokį mokestį paduodamas skundą sumokėjo, todėl vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d. 1 p. žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-11-07 nutarimą Nr.E450052, kuriuo E. P. skirta 350 Lt bauda (pažeidimą įvertinant 6 balais) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, pakeisti, E. P. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirti 350 Lt baudą (pažeidimą įvertinant 6 balais) ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti E. P. (asm.k. (duomenys neskelbtini) 2006-11-17 sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė