- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- Ik-44-554/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. M., E. M., J. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Valstybės turto fondo
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Solveigai Gradzevičienei,
atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tandzegolskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-15 sprendimo Nr. 2806, kuriuo E. M. atkurtos nuosavybės teises į dalį B. A. valdytos žemės, 6 punktą.Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-15 sprendimo Nr. 2807, kuriuo J. A. atkurtos nuosavybės teisės į dalį B. A. valdytos žemės, 6 punktą.Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 įsakymą Nr. 02-01-6023 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune."Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimą Nr. 5070, kuriuo E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. valdytą žemę - už 0,9426 ha žemės valdą atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimą Nr. 5071, kuriuo J. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. valdytą žemę - už 0,9425 ha žemės valdą atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimą Nr. 5069, kuriuo J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. valdytą žemę - už 0,20 ha žemės valdą išmokant 15360 Lt kompensaciją.Panaikinti 2005-01-31 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 7562 ir taikyti restituciją.Panaikinti 2005-02-07 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 8546 ir taikyti restituciją.Priteisti iš atsakovės J. A. Lietuvos valstybės naudai jai jau išmokėtos 15360 Lt kompensacijos dalį – 7138 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymuose (b.l. 2-8, 137) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2008-01-14 Kauno apygardos prokuratūroje gautas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-01-10 dienos raštas Nr. 4-67, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą. Šiame rašte prašoma pareiškėjo kreiptis į teismą dėl individualių administracinių aktų, kurie buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, panaikinimo. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Kauno miesto apylinkes teismui ieškinį pateikė 2008-02-13 – t.y. nepraleidęs LR piliečių nuosavybes teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numatyto termino. Kauno miesto apylinkes teismas prokuroro ieškinį priėmė, tačiau tik 2011-06-07 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nutartyje konstatavo, kad šis civilinėje byloje pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme, o yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Tik 2011-06-07 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismui civilinę bylą pagal prokuroro ieškinį nutraukus, prokurorui atsirado pagrindas teikti prašymą administraciniam teismui. Prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo buvo įteiktas 2001-06-15 ir teismas jį priėmė nagrinėti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 1991-12-16 J. A. , 1991-12-19 E. M. bei 1993-09-08 J. A. kreipėsi su prašymais į Instituciją dėl nuosavybes teisių atkūrimo į jų tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. 1996-02-06 Kauno miesto apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1484/1996 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad paminėtų pretendenčių tėvas B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 3,14 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 ir 1998-04-30 sprendimu Nr. 1412 E. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į jos tėvo nuosavybes teise valdyto 3,14 ha žemes sklypo 1/3 dalį -1,0467 ha. Buvo neatlygintinai suteiktas 756 kv.m. jos naudojamas žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad 9711 kv.m. žemės išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą. 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 ir 1998-04-30 Nr. 1413 J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į jos tėvo nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) gatvėje turėto 3,14 ha žemes sklypo 1/3 dalį -1,0467 ha. Jai buvo neatlygintinai suteiktas 1414 kv.m naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad 9053 kv.m. žemes išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą.
1998-12-10 Kauno miesto apylinkes teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13157/1998 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pretendenčių tėvas B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ir 0,2876 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2000-11-15 buvo priimtas įsakymas Nr. 02-01-8890 „Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-09 įsakymo Nr. 01-1955 dalinio pakeitimo, 1998-04-30 sprendimų Nr. 1412, Nr. 1413 pripažinimo netekusiais galios“. 2000-11-15 sprendimu Nr. 2806 E. M. buvo atkurtos nuosavybes teisės į jos tėvo (duomenys neskelbtini) (3,14 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,2876 ha) turėtų žemes sklypų 1/3 dalį (1,1426 ha): už 0,1244 ha žemes išmokant šios žemes sklypo vertes 9554 Lt kompensaciją, sprendime nurodant, kad nuosavybes teises į pretendentei tenkančią 0,0756 ha žemes dalį yra atkurtos Kauno apskrities viršininko 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 ir, kad nuosavybes teises į tenkančią 0,9426 ha žemės sklypo dalį bus atkurtos piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. 2000-11-15 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 2807 J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į jos tėvo (duomenys neskelbtini) (3,14 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,2876 ha) turėtų žemės sklypų 1/3 dalį (1,1426 ha): už 0,0586 ha žemės išmokant šios žemes sklypo vertės 4500 Lt kompensaciją. Sprendime taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės į pretendentei tenkančią 0,1414 ha žemes dalį yra atkurtos 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 bei, kad nuosavybes teises į tenkančią 0,9425 ha žemės sklypo dalį bus atkurtos piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. J. A. išmokėta 2766 Lt kompensacijos dalis. 2002-08-12 pretendentė J. A. mirė. 2002-11-26 Kauno miesto 8 notarų biuras išdavė paveldėjimo pagal testamentą teises liudijimą, pagal kurį pretendentės J. A. turėtą turtą, o taip pat ir 0,1414 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kompensaciją už 0,0586 ha žemės paveldėjo testamentinis įpėdinis atsakovas A. M. . 2004-05-14 Kauno apskrities viršininko išvadoje Nr. 400 „Dėl žemes, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai", nustatyta, kad pretendente J. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,9425 ha žemes, kurios nominali neindeksuota vertė yra 13372 Lt. Pretendentė pageidavo gauti žemę Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2004-07-09 sprendimu Nr. 5069 pretendentei J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į likusią neatkurtą iki nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę už 0,20 ha žemės išmokant šios žemes sklypo vertes 15360 Lt kompensaciją. J. A. realia buvo išmokėta 7138 Lt kompensacijos dalis. 2004-07-09 sprendimu Nr. 5070 pretendentei E. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į likusią neatkurtą iki nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę už 0,9426 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybes teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2005-01-31 tarp VĮ Valstybės turto fondas ir E. M. buvo pasirašytas Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 7562. 2004-07-09 Nr. 5071 pretendentei J. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teises į likusią neatkurtą iki į nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę už 0,9425 ha žemes atlyginant valstybei nuosavybes teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2005-02-07 tarp VĮ Valstybes turto fondas ir J. A. įpėdinio atsakovo A. M. buvo pasirašytas Neatlygintinai piliečių į nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 8546.
2006-08-07 Kauno miesto apylinkes teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1484/1996, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pretendenčių tėvas iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 3,14 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-11-14 Kauno miesto apylinkės teismas panaikino 1996-02-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1484/96 ir pareiškimą atmetė. Pareiškėjai šį teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė Kauno apygardos teismui. 2007-04-25 sprendimu Kauno apygardos teismas 2006-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino, pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkino iš dalies. Apeliacines instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A. iki nacionalizacijos valdė 0,70 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes nei pareiškėjai, nei kiti suinteresuoti asmenys kasacine tvarka neskundė. To pasėkoje atsirado pagrindas išvadai, kad pretendentėms J. A. , E. M. ir J. A. priimtų administracinių aktų pagrindu yra neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha žemės, kurios iki nacionalizacijos pareiškėjų tėvas B. A. nuosavybes teise nevaldė. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., nuosavybės teises jo palikuonims į šią žemės dalį negalėjo būti atkurtos. Pareiškėjui pateikti duomenys patvirtino, kad B. A. iki žemės nacionalizacijos buvo 0,70 ha žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,2876 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (viso 0,9876 ha žemes). Dėl to atsakovai turėjo teisę pretenduoti kiekvienas tik į 0,3292 ha žemes plotą. Kauno apskrities viršininko administraciniais aktais nuosavybes teises pretendentėms E. M. ir J. A. atkurtos į 1,0467 ha žemes plotą, J. A. į 0,20 ha žemes plotą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-15 sprendimai Nr. 2806, Nr. 2807, kuriais E. M. ir J. A. buvo atkurtos nuosavybes teisės į dalį jų tėvo valdytos žemes išmokant kompensaciją pinigais, dalyje dėl likusios dalies žemės į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 įsakymas Nr. 02-01-6023, Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimas Nr. 5070, kuriuo E. M. buvo atkurtos nuosavybes teises į jos tėvo valdytą žemę už 0,9426 ha žemes atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimas Nr. 5071, kuriuo J. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę už 0,9425 ha žemes atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais ( akcijomis) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-09 sprendimas Nr. 5069, kuriuo J. A. buvo atkurtos nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę už 0,20 ha žemes išmokant šios žemes sklypo vertes 15360 Lt kompensaciją yra neteisėti, todėl panaikintini. Šie administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., todėl turi būti panaikinti ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir taip pat taikytina restitucija vertybinių popierių bei J. A. jau išmokėtos kompensacijos dalies atžvilgiu.
Atsakovas - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b.l. 111-114) atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2008-01-10 raštu Nr. 4-76 Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į pareiškėją, nes įsiteisusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad B. A. iki žemės nacionalizacijos valdė mažesnį žemės kiekį negu jau buvo atkurtos nuosavybės teisės įpėdiniams. Toliau atsakovas ir jo atstovė išdėstė argumentus, kurie iš esmės analogiški pareiškėjo nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad iš karto po 2007-04-25 Kauno apygardos teismo sprendimo į pareiškėją dėl viešojo intereso gynimo nesikreipė todėl, kadangi siekė įsitikinti, jog nebus paduotas kasacinis skundas dėl 2007-04-25 Kauno apygardos teismo sprendimo.
Atsakovas – A. M. teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 105-106) nurodė, taip pat teismo posėdžių metu paaiškino, kad jis yra sąžiningas J. A. teisių, kurias jis įgijo paveldėjimo teisės pagrindu, perėmėjas. Pareiškėjas yra praleidęs tiek ABTĮ 33 str. 1 d., tiek LR piliečių nuosavybes teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numatytus terminus. Nuo 2007-04-25 Kauno apygardos teismo sprendimo paskelbimo Kauno apskrities viršininko administracija žinojo apie neteisėtus administracinius aktus, nes buvo tos bylos šalimi. Dėl to per 1 mėnesį turėjo kreiptis į pareiškėją. Realiai Kauno apskrities viršininko administracija į pareiškėją kreipėsi tik 2008-01-10, todėl praleido senaties terminus. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2007 metais akcijas, kurias įgijo 2005-02-07 tarp VĮ Valstybes turto fondas ir jo pasirašyto Neatlygintino piliečių į nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 8546 pagrindu, pardavė. Ar atsakovė E. M. šiuo metu yra akcijų savininkė, atsakovas nurodyti negalėjo.
Atsakovės - E. M. ir J. A. ABTĮ nustatyta tvarka atsiliepimų į prašymą nepateikė ir į teismo posėdžius neatvyko dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Valstybės turto fondas atsiliepime į prašymą (b.l. 129-130) teismo prašė pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai, kadangi naikintini administraciniai aktai, kurie buvo pagrindas pasirašyti akcijų perdavimo aktams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2008-01-14 pareiškėjas gavo Kauno apskrities viršininko administracijos raštą, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą, kadangi Kauno apygardos teismui pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, realiai B. A. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės kiekį, negu paminėtas asmuo valdė iki žemės nacionalizacijos. 2008-02-13 pareiškėjas ieškinio pareiškimą pateikė Kauno miesto apylinkės teismui. 2011-06-07 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas civilinę bylą nutraukė ir nurodė, jog ginčas nagrinėtinas Kauno apygardos administraciniame teisme. 2011-06-15 Kauno apygardos administraciniame teisme buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo (b.l. 2-8, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2037-249/2011 dokumentų, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismui pateikti duomenys (taip pat prijungtų civilinės bylos Nr. 2-2037-249/2011, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 83,6559 dokumentų duomenys) patvirtina, kad 1991-12-16 J. A. , 1991-12-19 E. M. , 1993-09-08 J. A. kreipėsi su prašymais dėl nuosavybes teisių atkūrimo į jų tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. 1996-02-06 Kauno miesto apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1484/96 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pretendenčių tėvas B. A. iki 1940 metų nuosavybes teise valdė 3,14 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998-04-09 Kauno apskrities viršininko administracija įsakymu Nr. 01-1955 ir 1998-04-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 1412 E. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į jos tėvo B. A. nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) gatvėje turėto 3,14 ha žemes sklypo 1/3 dalį -1,0467 ha. Buvo neatlygintinai suteiktas 756 kv.m. jos naudojamas žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (sklypo nominali kaina 13222,44 Lt, indeksuota kaina (koef. 1,6) 21155,90 Lt), taip pat nurodyta, kad 9711 kv.m. žemės išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą. 1998-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 01-1955 ir 1998-04-30 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 1413 J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į jos tėvo B. A. nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) gatvėje turėto 3,14 ha žemes sklypo 1/3 dalį -1,0467 ha. Jai buvo neatlygintinai suteiktas 1414 kv.m. naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (sklypo nominali kaina 20488,86 Lt, indeksuota kaina (koef. 3,6) 32782,18 Lt), taip pat nurodyta, kad 9053 kv.m. žemes išpirks valstybė, pretendentei pasirinkus kompensavimo būdą.
1998-12-10 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-13157/98 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pretendenčių tėvas B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ir 0,2876 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to 2000-11-15 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-8890 „Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-04-09 įsakymo Nr. 01-1955 dalinio pakeitimo, 1998-04-30 sprendimų Nr. 1412, 1413 pripažinimo netekusiais galios Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune". 2000-11-15 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 2806 E. M. buvo atkurtos nuosavybes teisės į jos tėvo B. A. (duomenys neskelbtini) (3,14 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,2876 ha) turėtų žemes sklypų jai tenkančią 1/3 dalį (1,1426 ha) - už 0,1244 ha žemes išmokant šios žemes vertės 9554 Lt kompensaciją. Sprendime taip pat nurodant, kad nuosavybės teisės į pretendentei tenkančią 0,0756 ha žemes dalį jau yra atkurtos Kauno apskrities viršininko 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 ir, kad nuosavybes teises į tenkančią 0,9426 ha žemės sklypo dalį bus atkurtos piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. E. M. buvo išmokėta 5826 Lt kompensacija. 2000-11-15 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 2807 J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į jos tėvo B. A. (duomenys neskelbtini) (3,14 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,2876 ha) turėtų žemės sklypų jai tenkančią 1/3 dalį (1,1426 ha) - už 0,0586 ha žemės išmokant 4500 Lt kompensaciją. Sprendime taip pat nurodant, kad nuosavybės teisės į pretendentei tenkančią 0,1414 ha žemes dalį jau yra atkurtos Kauno apskrities viršininko 1998-04-09 įsakymu Nr. 01-1955 bei, kad nuosavybes teises į tenkančią 0,9425 ha žemės sklypo dalį bus atkurtos piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. J. A. buvo išmokėta 2766 Lt kompensacija. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2002-08-12 pretendentė J. A. mirė (b.l. 41). 2002-11-26 Kauno miesto 8 notarų biuras išdavė paveldėjimo pagal testamentą teises liudijimą (b.l. 42-44). Šio dokumento duomenys patvirtina, kad J. A. turėtą turtą, o taip pat ir 0,1414 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kompensaciją už 0,0586 ha žemės (nuosavybes teisės į šį turtą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko įsakymų pagrindu) paveldėjo testamentinis įpėdinis – atsakovas A. M. . 2004-05-14 Kauno apskrities viršininko išvados Nr. 400 „Dėl žemes, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai" duomenys patvirtina, kad J. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,9425 ha žemes, kurios nominali neindeksuota vertė yra 13372 Lt. Pretendentė pageidavo gauti žemę Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje. 2004-07-09 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-6023 bei jį lydinčiais Kauno apskrities viršininko sprendimais pretendentėms J. A. , J. A. , E. M. buvo atkurtos nuosavybes teises į visą jų tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. 2004-07-09 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 5069 pretendentei J. A. buvo atkurtos nuosavybes teises į likusią neatkurtą iki nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę - už 0,20 ha žemės išmokant šios žemes sklypo vertes 15360 Lt kompensaciją. J. A. iki šiol realiai išmokėta 7138 Lt kompensacijos dalis (b.l. 169-180). 2004-07-09 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 5070 pretendentei E. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į likusią neatkurtą iki nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę - už 0,9426 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybes teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2005-01-31 tarp Valstybės įmones Valstybės turto fondas ir E. M. buvo pasirašytas Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų 10698 paprastųjų vardinių AB ,,Lietuvos telekomas“ (vėlesnis pavadinimas AB ,,TEO LT“) akcijų (akcijos nominali vertė 1 Lt) perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 7562. Duomenų apie paskesnius sandorius dėl šių akcijų teismui pateikta nebuvo, nors teismas įpareigojo pareiškėją tai padaryti (b.l. 134-135, 152-163). 2004-07-09 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 5071 pretendentei J. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teises į likusią neatkurtą iki į nacionalizacijos jos tėvo valdytą žemę - už 0,9425 ha žemes atlyginant valstybei nuosavybes teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). 2005-02-07 tarp Valstybes įmones Valstybes turto fondas ir J. A. įpėdinio – atsakovo A. M. buvo pasirašytas Neatlygintinai piliečių į nuosavybėn perduodamų 10697 paprastųjų vardinių AB ,,Lietuvos telekomas“ (vėlesnis pavadinimas AB ,,TEO LT“) akcijų (akcijos nominali vertė 1 Lt) perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 8546. 2007-02-23 A. M. šias akcijas pardavė per finansų maklerio įmonę (b.l. 146-147). Šią aplinkybę atsakovas A. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. 2006-08-07 Kauno miesto apylinkes teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8990-480/2006 (b.l. 56-64, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1484/1996, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad pretendenčių tėvas B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 3,14 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-11-14 Kauno miesto apylinkės teismas panaikino 1996-02-06 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1484/96, taip pat pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. 2007-04-25 sprendimu Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-14 sprendimą panaikino. Apeliacines instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. A. iki nacionalizacijos valdė 0,70 ha žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g, 31, Kaune. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjęs ir dėl jo nebuvo paduotas kasacinis skundas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Tiek LAT, tiek LVAT suformuota teismų praktika (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., pvz. 2011-10-28 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-655/2011, taip pat Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šioje situacijoje apygardos prokuratūros prokuroras turi teise ir, tuo pačiu, pareigą ginti viešąjį interesą. Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido nei ABTĮ 33 str. nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti, nei CK numatyto bendro 10 metų ieškinio senaties termino, kai ieškinio pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Taip pat nepraleido ir LR piliečių nuosavybes teisų į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numatyto termino. Bendrosios kompetencijos teismo teisėjas CPK nustatyta tvarka pareiškėjo ieškinį priėmė nagrinėti ir civilinė byla buvo nagrinėjama iki 2011-06-07 (b.l. 10-12, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2037-249/2011 dokumentų duomenys). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2008-01-14, kai Prokuratūroje buvo gautas Kauno apskrities viršininko administracijos raštas dėl viešojo intereso gynimo, į teismą prokuroras kreipėsi mažiau negu po 1 mėnesio termino. Šiuo atveju 2007-04-25 Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-199-1/2007 įsiteisėjimo data prokuroro atžvilgiu nėra teisiškai reikšminga aplinkybė (be to, kaip jau buvo paminėta, ginčo situacijoje CK numatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo). Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi per protingą terminą ir todėl 2011-11-11 nutartimi pareiškėjui buvo atnaujintas prašymo teismui padavimo terminas (b.l. 92-93). Išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės, jokios naujos faktinės bei teisiškai reikšmingos aplinkybės nepaaiškėjo, todėl padaryti priešingą išvadą, negu užfiksuota minėtoje nutartyje, teismas neturi jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.).
Teismas konstatuoja, kad pretendentėms J. A. (teisių perėmėjas A. M. ), E. M. , J. A. priimtų administracinių aktų pagrindu yra neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha žemės plotą. Įsiteisėję Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai patvirtina, kad iki 1940 metų žemės nacionalizacijos pretendenčių tėvas B. A. nuosavybes teise valdė tik 0,70 ha žemės valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir 0,2876 ha žemės valdą, esančią Tvirtovės alėjoje 48 (viso 0,9876 ha). Dėl paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 3 str. 1 d., 4 str. 1 – 3 d., 5 str. 1 d., 6 d. nuostatomis bei paminėto Įstatymo teisės normų sistemine analize, teismas konstatuoja, kad nuosavybės teises jo įpėdiniams į šią žemės dalį (2,44 ha plotą) ginčijamais administraciniais aktais atkurtos nepagrįstai (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Bylos įrodymai patvirtina, kad kiekvienas pretendentas į B. A. žemę turi teisę tik į 0,3292 ha žemės plotą. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjo nurodyti administraciniai aktai ir vertybinių popierių (akcijų) perdavimo aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą negu priklausė, turi panaikinti (taip pat ir dalyje) ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu (ABTĮ 57 str.).
Panaikinus imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus (ar jų atskiras dalis), turi būti taikoma vienašalė restitucija (Teismų įstatymo 33 str., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006, 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011 ir kt.). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 1.80 str. 3 d.), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma privalo nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009). CK 6.145 str., 6.147 str. nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009, 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009, 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010 ir kt.). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių teisinių santykių specifiką. Konstitucinis Teismas ne kartą aiškino Konstitucijos 23 str., 47 str. nuostatas, jų tarpusavio sąveikas, akcentavo valstybės išimtinių teisių į žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius reikšmę, taip pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, jo reikšmę, apsaugą ir santykį su išimtine valstybės nuosavybe (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 2005-07-08, 2006-03-14, 2007-09-06, 2008-05-20 nutarimai). Pabrėžtina, kad nuosavybės neliečiamybė nėra absoliuti teisinė kategorija – įstatymai ne tik saugo nuosavybę, bet ir nustato tam tikrus nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus. Atkūrimo įstatymas įtvirtino ribotą restituciją - t. y. valstybė įsipareigojo grąžinti natūra ne visą nekilnojamąjį turtą, o tik tai, kas išliko ir už neišlikusį ar negrąžintiną (valstybės išperkamą) nekilnojamąjį turtą valstybė įsipareigojo teisingai atlyginti. Nuosavybės teisės grąžinimas siejamas su viešu interesu, todėl šis procesas turi būti skaidrus ir vykdomas laikantis įstatymų – tik teisėtai atkurta nuosavybė gali būti ginama. Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat į padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, svarbu, kad visi valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti (LAT 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Teismas pabrėžia, kad sprendžiant ginčą šioje administracinėje byloje, be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertinta Konvencijos 1 Protokolo 1 str., įtvirtinančio, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2009-07-21 Sprendime A. prieš Lietuvą nurodė, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 str. savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę ir negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą Susitariančiosioms Valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors būdu ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams. Taigi, asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimą lemia nacionaliniai teisės aktai, tačiau jų taikymas neturi pažeisti Konvencijos dalyvių pareigų Konvencijos 1 Protokolo 1 str. taikymo prasme. Teismas, imdamas domėn nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šioje administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šio ginčo atveju turi būti taikoma restitucija. Nepagrįstai išmokėta piniginė kompensacija iš atsakovės J. A. priteistina Lietuvos valstybės naudai. VĮ valstybės turto fondui grąžintini atsakovei E. M. perduoti vertybiniai popieriai, o jų atsakovams E. M. ir A. M. nevaldant nuosavybės teise, Lietuvos valstybės naudai priteistina pinigų suma, apskaičiuota pagal akcijų nominalią vertę (CK 6.146 str., 6.147 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2000-11-15 sprendimo Nr. 2806, kuriuo E. M. atkurtos nuosavybės teises į dalį B. A. iki nacionalizacijos valdytos žemės, 6 punktą.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-11-15 sprendimo Nr. 2807, kuriuo J. A. atkurtos nuosavybės teisės į dalį B. A. iki nacionalizacijos valdytos žemės, 6 punktą.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 įsakymą Nr. 02-01-6023 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune."
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 sprendimą Nr. 5070, kuriuo E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę - už 0,9426 ha žemės valdą atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 sprendimą Nr. 5071, kuriuo J. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę - už 0,9425 ha žemės valdą atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-07-09 sprendimą Nr. 5069, kuriuo J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo B. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę - už 0,20 ha žemės valdą išmokant 15360 Lt kompensaciją.
Panaikinti 2005-01-31 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 7562.
Panaikinti 2005-02-07 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 8546.
Priteisti iš atsakovės J. A. Lietuvos valstybės naudai jai išmokėtą kompensacijos už žemę dalį – 7138 Lt.
Taikyti sekančias 2005-01-31 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 7562 ir 2005-02-07 Neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 8546 panaikinimo pasekmes:
- priteisti iš atsakovo A. M. Lietuvos valstybės naudai 10697 (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt septynis) Lt (10697 vnt. paprastųjų vardinių AB ,,Lietuvos telekomas“ (AB ,,TEO LT“) akcijų nominali vertė);
- priteisti iš atsakovės E. M. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas naudai 10698 paprastąsias vardines AB ,,Lietuvos telekomas“ (AB ,,TEO LT“) akcijas, o atsakovei E. M. nepriklausant nuosavybės teise 10698 parastųjų vardinių akcijų, 10698 (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt priteisti iš atsakovės E. M. Lietuvos valstybės naudai (10698 vnt. paprastųjų vardinių AB ,,Lietuvos telekomas“ (AB ,,TEO LT“) akcijų nominali vertė).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.