- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-133-280/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Romualdas Januška, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- L. D.
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6502-452/2011 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovui L. D. dėl daikto valdymo pažeidimo, priverstinio iškeldinimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. N. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą L. D. penkių dienų laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio garažo Nr. 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 6612,54 Lt turtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad garažas Nr. 22, esantis (duomenys neskelbtini), jam priklauso nuosavybės teise 2009-12-22 dovanojimo sutarties Nr. RV – 2519 pagrindu. Ieškovas teigė, kad 2010-04-16 nuvykęs į savo garažą, jis rado pakeistą garažo durų spyną, sugadintas duris ir įdėtus naujus durų lankstus. Ieškovo teigimu, šiuos neteisėtus veiksmus atliko atsakovas L. D.. Be to, atsakovas 20 mėnesių yra savavališkai užėmęs garažą, jame laiko savo daiktus ir dėl šios priežasties ieškovas minėtu laikotarpiu neturėjo galimybės išnuomoti garažo, tokiu būdu jis kas mėnesį negavo po 150 Lt nuomos mokesčio, iš viso 3 000 Lt. L. D. padarė ieškovui 6 612,54 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 3320 Lt garažo durų remontas, 3 000 Lt negautų pajamų iš garažo nuomos, 250,54 Lt už kurą, sunaudotą renkant įrodymus, 34 Lt užmokestis notarui, 8 Lt nuotraukų spausdinimas.
Atsakovas L. D. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka išsikelti iš garažo, tačiau tam prašė skirti ilgesnį iki vienerių metų terminą, tačiau nesutiko su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė iškeldinti L. D. su visais jam priklausančiais daiktais iš K. N. priklausančio garažo Nr. 22, esančio (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė iš atsakovo 34 Lt išlaidų už notaro paslaugas ieškovui K. N., likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš L. D. 170 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 201 Lt išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą K. N..
Teismas nustatė, kad garažas Nr. 22, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2009-12-22 dovanojimo sutartį Nr. RV – 2519 priklauso ieškovui K. N.. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas L. D. ieškovui priklausančiu garažu naudojasi savavališkai, todėl jis iškeldinamas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), per vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Panevėžio apylinkės teismas nurodė, kad atsakovas nesiekė sugadinti ieškovo turto ir tyčia ieškovui padaryti turtinės žalos. Atsižvelgdamas į tai, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad garažas iki 2009-12-22 dovanojimo sutarties sudarymo priklausė V. D., t.y. atsakovo tėvui, teismas konstatavo, kad atsakovas iš tikrųjų galėjo nežinoti, kad yra pasikeitęs garažo savininkas ir garažu naudojosi kaip savu, todėl atsakovo L. D. atlikti veiksmai – garažo spynos pakeitimas, durų apskardinimas – nelaikomi neteisėtais. Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius būtinas civilinės atsakomybės nuostolių forma sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žala gali būti ir negautos pajamos, tačiau tos pajamos turi būti tos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas neįrodė, jog turėjo potencialių nuomininkų, sutarusių dėl 150 Lt mėnesinio nuomos mokesčio, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl garažo durų remonto, negautų pajamų iš nuomos, kuro sąnaudų, nuotraukų spausdinimo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl šio reikalavimo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. N. prašo panaikinti iš dalies Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6502-452/2011 ir priimti naują sprendimą – patenkinant ieškinį visa apimtimi.
Apeliantas teigia, kad atsakovas L. D. nuo pat garažo pastatymo 1974 metais nebuvo ir iki šiol nėra jo savininkas, todėl niekada nesinaudojo ir negalėjo naudotis juo kaip savu, neturėjo jokios teisės savavališkai keisti spynų, skardinti duris ar kitaip remontuoti turtą be teisėto turto savininko sutikimo. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas 2011-12-09 sprendime neteisingai nustatė, kad atsakovas nežinojo apie garažo savininko pasikeitimą ir naudojosi garažu kaip savu. Apelianto nuomone, net ir dėl nežinojimo atlikti neteisėti veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Apeliantas skunde nurodo, kad bet kuriuo atveju atsakovas prieš darydamas turtui fizinį poveikį privalėjo gauti teisėto savininko sutikimą, o tokio nesant, neturėjo jokios teisės keisti spynas ar kitaip turtą remontuoti bei daryti jam fizinį poveikį. Apeliantas teigia, kad atsakovas L. D. savavališkais ir neteisėtais veiksmais sugadino apeliantui nuosavybės teise priklausančio garažo duris ir padarė 3 320 Lt turtinę žalą. Apeliantas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (savavališko garažo užvaldymo), jis negalėjo išnuomoti garažo ir patyrė netiesioginių nuostolių t.y. negavo pajamų iš nuomos mokesčio. Apelianto teigimu, jis turėjo realių galimybių išnuomoti garažą už 150 Lt per mėnesį sumą. Kadangi apeliantas dėl neteisėtų atsakovo L. D. veiksmų negalėjo laisvai disponuoti garažu 20 mėn., jis patyrė netiesioginių nuostolių, negavo pajamų už 3 000 Lt. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nuostata, kad nuotraukų spausdinimo išlaidos ir išlaidos kurui negali būti priskiriamos prie CK 6.249 straipsnyje numatytų protingų išlaidų ir prašo jas priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas L. D. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sumažinti pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir skirti vienerių metų terminą išsikelti iš garažo. Atsakovas nurodė, kad faktą, jog jo tėvams priklausiusio garažo nuosavybės teisė dovanojimo sutarties pagrindu perleista apeliantui K. N. sužinojo tik teisme 2011-10-08. L. D. tvirtino, kad anksčiau apie garažo padovanojimo faktą nežinojo. Atsakovas taip pat nurodė, kad garažo durų vyriai ir vidinis durų užraktas yra nesugadinti, todėl apelianto teiginiai, kad būtent atsakovas sugadino minėtus objektus yra nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad garažo durys yra geros ir jų remontuoti nereikia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliaciniu skundu ginčijama Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo, nes ieškinys dėl iškeldinimo tenkintas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio m. DŽDT vykdomojo komiteto 1974-11-06 sprendimo pagrindu garažas Nr. 22, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė V. D.. Įrašas apie V. D. nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 1992-03-05 iki 2009-12-31. V. D. 2009-12-22 dovanojimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui K. N. (b. l. 70-71).
Iš bylos medžiagos matyti, kad garažu naudojosi V. D. sūnus L. D., kuris dėl tarpusavio santykių galėjo nežinoti kurį laiką apie tėvui priklaususio ir perduoto naudotis garažo nuosavybės teisių perleidimą K. N. Apeliantas K. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas L. D. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala apelianto turtui.
Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė pagrindų apeliantui K. N. priteisti iš atsakovo žalą, t. y., taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. : 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) tais veiksmais padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas neteisėtai pakeitė garažo, esančio (duomenys neskelbtini) spyną, nupjovė garažo durų vyrius, pašalino vidinį durų užraktą ir tokiais savo veiksmais padarė žalą, kurią ieškovas prašo atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nežinojo, jog yra pasikeitęs garažo savininkas, todėl naudojosi tėvui V. D. priklausiusiu garažu kaip savu. Iš tiesų, garažu jis naudojosi ilgą laiką ankstesnio savininko leidimu, kas teisiškai reiškia neatlygintinos panaudos santykiu ( CK 6.629 str.) . Iš bylos aplinkybių matyti, kad notarinis reikalavimas L. D. išsikelti iš K. N. nuosavybės teise priklausančio garažo siųstas 2010 metų liepos mėnesį. (b. l. 10-11). Panaudos sutartis gali būti nutraukiama įspėjus panaudos gavėją prieš tris mėnesius ( 6.642 str. 1 d.).
Pastebėtina, kad apie garažo savininkų pasikeitimą atsakovas sužinojo 2010 m. liepos mėnesį, o garažo spynos pakeitimo veiksmus atliko sausio mėnesį, po to, kai ieškovas pakeitė išorinę spyną liudytojų .A. M. ir .J. Ž. nurodytomis aplinkybėmis ( b.l. 67-68). Tai darė siekdamas naudotis garažu, o ne jį ir jo įrangą sugadinti, toliau garažu naudojosi. Sugadinus spyną ir duris to nebūtų buvę galima daryti.
Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo, nagrinėjamu atveju ieškovas K. N.. Apeliantas jam nuosavybės teise priklausančiam garažui padarytą žalą grindžia fotonuotraukomis (b. l. 5, 6, 7, 8), o žalos dydį įrodinėja UAB „Gyšarda“ sudaryta sąmata garažo durų remontui (b. l .9). Teismas taikydamas civilinę atsakomybę gali priteisti tik realiai dėl turto sužalojimo patirtas išlaidas ir nuostolius. Numanomos išlaidos nėra priteisiamos. Apeliantas nepateikė pakankamai CPK 177 str. atitinkančių įrodymų, patvirtinančių atsiradusios žalos dydį ir faktą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas K. N. neįrodė žalos fakto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokios būklės garažas, jo durys perduoti ieškovui po dovanojimo sutarties sudarymo, o pateikta sąmata liudija tai, kad bus atstatytos ne tokios pat kokybės durys, o įrengti garažo vartai ( b.l.67 -ieškovo paaiškinimai, b.l. 9 –sąmata). Ieškovas teismui iš viso nepateikė garažo įgijimo sandorio, o tik nuosavybės teisių įregistravimą patvirtinantį išrašą) . Liudytojai J. Ž., A. M. nurodė, kad durys geros ( b.l. 68). Teismas esant prieštaringiems įrodymams, negali pripažinti, kad ieškovui žala dėl nepataisomo durų sugadinimo realiai padaryta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Kadangi šiuo atveju žala nepreziumuojama, tai atsakovas turėjo įrodyti ir nuostolių-negautų pajamų atsiradimą. Tai reiškia, kad ieškovas šiuo atveju turėjo įrodyti ir tai, jog negautos pajamos yra realios, bet ne teoriškai tikėtinos. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad 20 mėnesių negalėdamas išnuomoti garažo už 150 Lt mėnesinį nuomos mokestį, patyrė 3 000 Lt žalą. Nepateikta jokių duomenų, liudijančių jog ieškovas ruošėsi garažą nuomoti. Jis galėjo nuomoti ir atsakovui, bet byloje nėra jokių duomenų, kad buvo apie tai kalba. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad atsakovas nepateikė numatomų sudarytų nuomos sutarčių ar įrodymų, jog turėjo nuomininkų, kurie būtų pasirengę nuomoti ginčo garažą už nurodytą nuomos mokestį, t. y. atsakovas neįrodė realiai tikėtinus tokio dydžio nuostolius.
Kadangi ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių įrodymų nepateikė, laikytina, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio ir to, kad negautos pajamos yra realiai tikėtinos.
Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad be kita ko prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Bylos šalis, norėdama, kad teismas iš priešingos šalies priteistų ir kitas išlaidas, turi įrodyti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Nuotraukų spausdinimo, kuro, sunaudoto renkant pažymas apie durų remonto kainas, liudininkų paieškai bei atvykimui pas advokatą išlaidos negali būti priskiriamos būtinomis ir protingomis bylinėjimosi išlaidomis, nes šios išlaidos pakankamai nekonkretizuotos, jų pagrįstumo negalima patikrinti, o be to, ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkinamas. Tai negali būti vertinamos ieškovo patirta žala, nes jos atsirado tik todėl, kad ieškovas ruošėsi bylinėjimuisi su atsakovu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.