Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-17 · Byla Nr. N-575-6518-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-17
Bylos Nr.
N-575-6518-09
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N575 – 6518/2009Procesinio sprendimo kategorija 46 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. vasario 24 d. A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. S. 2008-2009 m. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje, pažeisdamas statinio projekto sprendinius, pastatė pirtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158¹ straipsnio 1 dalyje.

Institucija 2009 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1500 litų baudą.

II.

A. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodė, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nėra nurodyta, kokius esminius projekto sprendinius jis pažeidė, nenurodytas Statybos įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai suformuluotas kaltinimas, nurodytas pažeistas teisės aktas, o šiuo atveju tai nėra padaryta. Juo labiau, tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad jis pažeidė projekto sprendinius, nors administracinė atsakomybė pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį kyla tik pažeidus esminius projekto sprendinius. Be to, pabrėžė, kad yra pažeisti nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo senoji pirtis sudegė 2004 metais, 2007-2008 metais jis pirtį atstatė, jos kadastriniai matavimai atlikti ir unikalus numeris suteiktas 2008 m. balandžio 2 d., kai tuo tarpu protokolas surašytas 2009 m. vasario 24 d., o nutarimas priimtas 2009 m. kovo 12 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams. Jis žino, kad statybos inspektorius daugiausiai pretenzijų turi dėl pirties aukščio, bet jis nesutinka su matavimais, po gaisro dalis grunto buvo nuplauta, atstačius buvusią padėtį projekto sprendiniai nebus pažeisti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad A. S. nubaustas pagrįstai ir teisėtai, pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodytas konkretus teisės aktas, kurį pažeidė A. S., tačiau byloje yra kiti dokumentai (Savavališkos statybos aktas bei Statybos sustabdymo aktas), kuriuose nurodyta, kad A. S. pažeidė statinio projekte numatytą statinio aukštį. Taip pat pažymėjo, kad A. S. žinojo, už ką jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl teisės akto, kurį pažeidė A. S., nenurodymas protokole ir nutarime negali būti pagrindu panaikinant paskirtą administracinę nuobaudą. Be to, nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nepraleisti, kadangi šis pažeidimas yra trunkamasis, apie jį Institucija sužinojo tik 2009 m. sausio 30 d. pagal gautą skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai iš naujo nagrinėti.

Teismas nurodė, kad ATPK 260 straipsnis įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, jis pripažįstamas viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 str. 2 d.). Todėl jo tinkamas surašymas svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo matyti, jog A. S. nubaustas už pirties pastatymą (atstatymą po gaisro) (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje, pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Tačiau nei protokole, nei nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo nėra nurodyta, kad A. S. pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, nors pagal ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla pažeidus tik esminius projekto sprendinius. Be to, nėra konkretizuota, kokie būtent statinio projekto sprendiniai, numatyti Statybos įstatyme, buvo pažeisti. Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad konkretaus teisės akto nenurodymas protokole yra tik neesminis pažeidimas, A. S. puikiai žinojo už ką yra baudžiamas, yra neteisinga, iš esmės prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržiusiu asmens teisę į gynybą. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje surinktais įrodymais nėra paneigta A. S. versija, kad jis statybos darbus atliko tik iki 2008 metų pavasario. Turint omenyje, tai, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas tik esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui (LVAT 2003-01-21 nutarimas administracinėje byloje Nr. 112-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4 psl. 62), būtina nustatyti, ar A. S. vykdė kokius nors statybos darbus ir po 2008 m. rugsėjo 12 d. (6 mėnesiai iki nutarimo priėmimo). Teismas pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra švelnesnė, nei numato įstatymas, t. y. skiriant nuobaudą A. S. buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir nutarimas buvo sankcionuotas apylinkės teismo teisėjo. Tačiau byloje nebuvo nustatytos pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės, todėl tokio dydžio nuobauda paskirta ir ATPK 30¹ straipsnis taikytas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad visų nurodytų trūkumų teismo posėdyje ištaisyti nėra galimybės, todėl siekiant, kad būtų visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybės ir byla būtų išspręsta pagal įstatymus, nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos šiuo metu nėra pagrindo, nes pažeidimo faktas nustatytas, o ar bus nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai, atsakys tik papildomas tyrimas.

III.

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu.

Nurodo ATPK 35 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N112-03/2003 ir pažymi, kad atstatė pirtį po 2004 m. įvykusio gaisro, tačiau pirties atstatymo darbus baigė iki 2007 m. pabaigos – 2008 m. pradžios. Statybos (atstatymo) darbų eigą derino su Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento inspektoriumi K. 2005 metais. 2008 m. kreipėsi į VĮ Registrų įmonę dėl pirties kadastrinių matavimų, kurie buvo atlikti ir buvo sudaryta kadastrinė byla 2008 m. balandžio 2 d. Atlikęs kadastrinius matavimus vėl kreipėsi į tą patį inspektorių dėl viešojo registro įmonei reikiamos pažymos. K. žinojo, kad pirties statyba jau baigta, tačiau surašydamas 2009 m. vasario 24 d. protokolą apie neva neteisėtą statybą parašė, kad pirtis pastatyta 2009 m. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jam pateiktą 2008 m. balandžio 2 d. pirties kadastrinių matavimų bylą. Pabrėžia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N575-317/2009; 2006 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5–1453/2006) yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas už pažeidimą, apie kurį Institucija sužinojo 2009 m. sausio 30 d. gavusi L. K.-Š. prašymą (b. l. 36-38). Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu A. S. paskirta 2009 m. kovo 12 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo pažeistas ATPK 35 straipsnis, nes pirties atstatymo darbai buvo baigti 2007 m. pabaigoje - 2008 m. pradžioje, todėl pasibaigė 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Taip pat byloje pateiktas 2008 m. balandžio 3 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 18-20). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. S. pastatė pirtį pažeisdamas statinio projekto sprendinius 2008 m. – 2009 m. Institucija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo turėtų tiksliai ir pagrįstai nustatyti kada buvo vykdomi neteisėti A. S. veiksmai, nes nurodytų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių, ar Institucija paskirdama administracinę nuobaudą nepažeidė ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti tikslią Institucijos nustatyto trunkamojo teisės pažeidimo vykdymo paskutinę dieną, nuo kurios būtų skaičiuojamas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ir kitų esminių trūkumų. Protokole nurodyta, kad A. S. savo veiksmais pažeidė ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį, tačiau ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl darytina išvada, kad protokole nenurodyta kokiais konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimais kaltinamas A. S.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius